Pasaulyje

2020.03.22 19:27

Juodkalnijos prezidentas Vilniuje: ES turi pasiųsti žinią Rusijai dėl Vakarų Balkanų

Augustas Stankevičius, BNS2020.03.22 19:27

Lietuvoje šį mėnesį viešėjęs Juodkalnijos prezidentas Milo Djukanovičius teigia, kad Europos Sąjunga turi pademonstruoti Rusijai, jog ji jaučiasi atsakinga už Vakarų Balkanų šalių raidą.

Interviu BNS šalies vadovas sakė pasigendantis aktyvesnės Europos Komisijos (EK) politikos, skatinant Vakarų Balkanų valstybių integraciją į ES, tačiau teigė tikįs, kad jo vadovaujama šalis prie Bendrijos prisijungs 2025-aisiais.

„Kai mes analizuojame Europos Komisijos rezultatus, kuomet jai vadovavo Jeanas-Claude'as Junckeris, deja, negalime pasakyti, kad tie metai buvo sėkmingi ES plėtros politikai ir spartesnei Vakarų Balkanų šalių integracijai į Bendriją. Aš esu tikras, kad Juodkalnija ir kitos Vakarų Balkanų šalys su aktyvesne EK politika būtų gerokai arčiau ES durų, nei yra dabar“, – BNS interviu sakė Juodkalnijos prezidentas M. Djukanovičius.

Praėjusių metų pabaigoje Prancūzijos iniciatyva Europos Vadovų Taryba nesutiko pakviesti Šiaurės Makedonijos ir Albanijos pradėti derybų dėl narystės Bendrijoje, nors tą daryti rekomendavo tiek Europos Komisija, tiek Europos Parlamentas.

Reaguodama į Prancūzijos prašymą pertvarkyti ir sugriežtinti stojimo į ES reikalavimus prieš svarstant naujų narių galimybes, EK pasiūlė naują tvarką, pagal kurią būtų vykdoma šalių priėmimo į bloką procedūra. Anot Komisijos, toks pokytis turėtų stojimo į ES procesą padaryti „patikimesnį, dinamiškesnį, labiau nuspėjamą ir turintį stipresnį politinį valdymą“.

Naujoji tvarka galiotų kandidačių statusą turinčioms Šiaurės Makedonijai ir Albanijai. Serbija ir Juodkalnija, jau pradėjusios stojimo derybas, galės toliau derėtis pagal senąją tvarką, tačiau EK tikisi, kad šios šalys pasirinks naująją tvarką.

Pasak Juodkalnijos prezidento M. Djukanovičiaus, per pastaruosius kelerius metus, kol Balkanų integracijos klausimu neaktyvi buvo ne tik EK, bet ir pačios Bendrijai priklausančios šalys, savo jėgas regione sustiprino Rusija.

„Rusija, kuri veikia pagal „didžiosios galios“ logiką, istoriškai turi interesų Vakarų Balkanų šalyse. Ji veikė agresyviai ir kiekvienoje iš Balkanų šalių bandė įgyvendinti savo interesus“, – sakė jis.

Juodkalnijos ir Lietuvos santykiai, anot M. Djukanovičiaus, yra geri, tačiau ateityje tikimasi aktyvesnio ekonominio bendradarbiavimo.

– Dar 2017-ųjų pabaigoje buvęs Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris sakė, kad 2025 metais prie Europos Sąjungos prisijungs Serbija ir Juodkalnija. Vėliau jis patikslino, kad tai ne pažadas, o tik orientacinė data, kuri galioja ir kitoms Vakarų Balkanų šalims, siekiančioms integracijos į ES. Kaip jūs manote, kada Juodkalnija taps ES nare?

– Kai mes analizuojame Europos Komisijos rezultatus, kai jai vadovavo J. C. Junckeris, deja, negalime pasakyti, kad tie metai buvo sėkmingi ES plėtros politikai ir spartesnei Vakarų Balkanų šalių integracijai į Bendriją. Aš esu tikras, kad Juodkalnija ir kitos Vakarų Balkanų šalys su aktyvesne EK politika būtų gerokai arčiau ES durų, nei yra dabar.

Atsakant į jūsų klausimą, manau, kad Juodkalnija gali būti ir bus pasiruošusi tapti ES nare 2025 metais. Tačiau kad tai įvyktų, EK turi vystyti tokią plėtros politiką, kuri sutaptų su tuo, kas yra kalbama ir skelbiama, nes dinamiškoms bei aukštos kokybės reformoms Vakarų Balkanų šalyse reikia aktyvios Komisijos.

– Europos Komisijos požiūriu, Juodkalnijos politinė bendruomenė yra susiskaldžiusi ir pasižyminti tikro politinio dialogo trūkumu, maža to, šalyje reikia didinti skaidrumą, užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą politikoje ir gebėjimą įgyvendinti reformas. Jūsų manymu, kokios yra pagrindinės kliūtys, kurias pirmiausia turi išspręsti Juodkalnija?

– Tam kad suprastume EK vertinimą, jog Juodkalnijoje trūksta politinio dialogo, visų pirma, turime suprasti, kokia yra mūsų visuomenė Juodkalnijoje ir Vakarų Balkanuose apskritai. Dėl istorinių veiksnių šiose šalyse šiandien mes turime labai susiskaidžiusias visuomenes, tačiau Juodkalnijoje turime labai aiškią daugumą, kuri ne tik 2006 metais laimėjo referendumą dėl nepriklausomybės, bet ir visus po to sekusius rinkimus, skatindama europinę ir euroatlantinę integraciją.

Mažuma, arba opozicija, daug kartų bandė Juodkalnijai pristatyti savo ateities alternatyvą. Iš esmės, tai buvo alternatyva prieš narystę NATO ar priklausymą vakarietiškam pasauliui. Po to, kai jiems nepavyko įvykdyti savo siekių, jie ėmėsi politinės destrukcijos šalyje. Mes neužsiimame politiniu dialogu su tais, kurie kenkia šaliai ir trukdo jos plėtrai.
Užuot pateikusi tokius vertinimus, EK galėtų vykdyti aktyvesnę plėtros politiką, kad dauguma, kuri yra aiški Juodkalnijoje, taptų dominuojanti.

Viena didžiausių problemų – tai istorinis palikimas, kurį mums tenka nešti. Ir viena iš esminių šios istorinės naštos dalių – į Rytus nukreipta opozicijos politika. Jos teigimu, Juodkalnija neturėjo prisijungti prie NATO, ji neturi tapti ES dalimi, apskritai, Europos kultūra – supuvusi. Mes turime nurungti tokį požiūrį, tačiau tai neįvyksta su viena pergale rinkimuose, tiesa, tai neįvyksta ir su keturiomis ar penkiomis pergalėmis. Vakarų Balkanų šalių judėjimas vakarietiško pasaulio link nėra vienadienis politinis klausimas, tai misionieriška veikla, kuria siekiama apversti visą mąstyseną aukštyn kojomis.

– Apklausų duomenimis, dauguma Juodkalnijos gyventojų – 55 procentai – palaiko siekį prisijungti prie ES, tačiau tai žemiausias rezultatas per visą šalies istoriją. Kaip manote, kodėl?

– Taip yra dėl neaktyvaus ES požiūrio į plėtros politiką. Kaip ir minėjau, susiduriame su dviem skirtingomis ateities vizijomis. Mes turime daugumą, kuri nori įstoti į ES, kita vertus, turime mažumą – kuri, beje, nėra tokia ir maža – ji nori, kad viskas liktų taip, kaip yra, o Balkanų šalys klajotų.

Tai galima išspręsti, jei pagreitinsime Juodkalnijos integracijos į ES procesą, tačiau per pastaruosius dvejus metus nematėme jokios EK ar valstybių narių veiklos, kuri paspartintinų ES plėtrą Balkanuose.

– Koks Lietuvos vaidmuo, jūsų nuomone, šiuose procesuose?

– Skirtingai nei kitos ES šalys, Lietuva, bei Baltijos šalys apskritai, supranta ir palaiko Juodkalnijos ir kitų Balkanų šalių siekį tapti Bendrijos dalimi. Lietuva aktyviai išreiškia paramą, visuose susitikimuose Juodkalniją ir kitas Vakarų Balkanų šalis įvardija kaip būsimas ES nares.

– O kokie dvišaliai Lietuvos ir Juodkalnijos santykiai?

– Mūsų dvišaliai santykiai yra geri. Jie daugiausia susiję su tarptautinės politikos klausimais, gynyba, saugumu. Taip pat, mes šiek tiek bendradarbiaujame švietimo srityje.

Svarstome, kaip pagerinti ekonominius santykius. Apie tai kalbėjausi su Lietuvos prezidentu ir premjeru. Panašu, kad Juodkalnija yra patraukli kryptis Lietuvos verslui investuoti, nes šalies ekonomika yra dinamiškiausia regione. Mūsų augimo tempas per metus siekia nuo 4,5 iki 5 procentų. Tokie geri augimo rezultatai yra todėl, jog pritraukiame rimtų investicijų į infrastruktūros, turizmo, energetikos sritis. Projektus įgyvendiname su užsienio investuotojais ir norime, kad dalis tų investuotojų būtų iš Lietuvos.

– Ar manote, kad investicijos galėtų keliauti ir kita kryptimi – iš Juodkalnijos į Lietuvą?

– Reikia būti realistu, investicinis potencialas daug didesnis iš Lietuvos pusės. Juodkalnija intensyviai vystosi, bet BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra vos 8 tūkst. eurų, kai Lietuvoje šis rodiklis, jei neklystu, siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų. Bet aš tikiu, kad ateityje Juodkalnijos verslas investuos Lietuvoje.

– Netrukus NATO papildys 30-oji narė – Šiaurės Makedonija. Kaip jūs jaučiatės dėl Aljanso – plėtros Balkanuose?

- Manau, kad Vakarų Balkanų šalys, per ilgai buvusios už Europos ribų, pagaliau turi tapti europietiškas ir euroatlantines vertybes puoselėjančių šalių sistemos dalimi. Regionui yra ypatingai svarbu, kai Balkanų šalys tampa NATO narėmis, nes tai užtikrina stabilumą, o šis regionas turi nestabilaus regiono reputaciją.

– Ar tai pakeis jėgų pusiausvyrą, atsižvelgiant į Rusijos įtaką regione?

– Tiesą pasakius, Rusijos įtaka regione iš tikrųjų yra padidėjusi ir sustiprėjusi, ypač tuo laikotarpiu, apie kurį jau kalbėjau – Europos neaktyvumo Balkanuose laikotarpiu. Mums reikia, kad Europa aktyviai veiktų Vakarų Balkanuose. Europa turi siųsti žinią. Ne tik Rusijai, bet ir kitoms šalims, kurias mes vadiname trečiosiomis šalimis. Turi būti aiškiai perduota žinia, kad šis regionas yra Europos dalis, kad tai zona, už kurią Europa atsako.

– Ar Šiaurės Makedonijos įstojimas į NATO siunčia šią žinią?

– Neabejotinai.

– Jūs minėjote, kad Rusijos įtaka regione padidėjusi. Kur konkrečiai?

– Rusija, kuri veikia pagal „didžiosios galios“ logiką, istoriškai turi interesų Vakarų Balkanų šalyse. Ji veikė agresyviai ir kiekvienoje iš Balkanų šalių bandė įgyvendinti savo interesus. Buvo bandymų ir Juodkalnijoje, tačiau jie nebuvo itin sėkmingi, nes Juodkalnijoje yra dauguma, kuri nuolat pasisako ir veda šalį europietiškų vertybių sistemos link.

Tačiau šiame regione yra šalių, kurios ne taip aiškiai pareiškė, kad nori eiti europietiškos integracijos keliu, todėl šiose šalyse Rusijai geriau sekėsi įtvirtinti savo įtaką.

– Kaip manote, ar apskritai Rusija yra grėsmė, ar galimas partneris?

– Geopolitiniu požiūriu, šiuo metu neabejotinai gyvename sutrikusių santykių tarptautinėje arenoje laikais. Nuo pat Šaltojo karo laikų Rytų ir Vakarų santykiai niekada nebuvo blogesni. Tačiau juk taip buvo ne visada. Devyniasdešimtaisiais, du tūkstantaisiais – ES ir NATO plėtros laikotarpiu – mes turėjome gana harmoningus santykius tarp NATO ir Rusijos.
Ne aš turėčiau aiškinti Rusijos politiką NATO atžvilgiu arba NATO politiką Rusijos atžvilgiu, tačiau visi mato, kad tai yra politinė konfrontacija, ir akivaizdu, kad tai neturėtų būti ilgalaikis procesas, šie santykiai turėtų būti normalizuoti arba bent jau turėtų būti bandoma juos normalizuoti. Taigi, jei turime skirtumų, dar nereiškia, kad turime sėdėti apkasuose, bandydami vienas kitam įkąsti.

Žinote, Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra artimos, nes turi vienodą vertybių sistemą, tačiau mes turime bendradarbiauti ir su kitais, kurie turi kitokią vertybių sistemą.

– O Juodkalnijai – Rusija yra sąjungininkas ar grėsmė?

– Rusija aiškiai pareiškė, kad ji yra NATO priešininkė ir NATO plėtros į Vakarų Balkanus priešininkė. Keli Rusijos valstybės pareigūnai teigė, kad NATO integracijos kelias – neteisingas pasirinkimas. Tikrai nereikia, kad aš tai vertinčiau, jie patys tą pasakė.

Juodkalnija yra nepriklausoma šalis ir mes manome, kad mes turime teisę savo ateitį pasirinkti patys. Be jokių dvejonių siekiame tapti ES dalimi. Mes tą darome, rūpindamiesi savo interesais, o ne siekdami konfrontacijos.

Mes gerbiame tris šimtmečius siekiančius Juodkalnijos ir Rusijos santykius. Manau, kad daugelis Rusijos piliečių jaučia pagarbą mums.

Nepaisant politinių skirtumų, kasmet didelis Rusijos turistų skaičius renkasi Juodkalniją atostogoms.

– Ar Lietuvos ir Juodkalnijos požiūris į Rusiją yra panašus?

– Žinoma.

– Apklausų duomenimis, Juodkalnijoje daugėja manančių, kad šalis juda neteisinga linkme. Ar nebijote, kad tokiomis nuotaikomis gali pasinaudoti priešiškos jėgos?

– Kaip ir minėjau, Balkanų šalyse yra didelės mažumos, kurios priešinasi integracijai į vakarus. Tokį požiūrį lemia istorinis palikimas, jo per naktį nepakeisi. Pokyčiams reikalingas procesas, kurį geriausiai būtų galima apibūdinti kaip Vakarų Balkanų visuomenės emancipaciją. Tačiau gera naujiena ta, kad Juodkalnija yra tinkamame kelyje, ji pažengusi daug daugiau nei kitos regiono šalys ir ji priklauso NATO.

Taip, yra bandymų pasinaudoti visuomenės susiskaldymu, tačiau tai – didžiųjų valstybių žaidimai. Jos visuomet varžėsi Vakarų Balkanuose.

Aš tikiuosi, kad Vakarų Balkanai nebekartos istorinių klaidų, kurios buvo daromos daugybę kartų.

– Kokie svarbiausi darbai, jūsų nuomone, laukia Juodkalnijos per artimiausius metus?

– Šiandien turime du pagrindinius tikslus. Pirmas – išlaikyti gerą ekonomikos augimo tempą, kuris mums labai padeda vytis ES šalis ir užtikrinti savo piliečiams europietišką gyvenimo kokybę. Antras tikslas – tęsti reformas ir modernizuoti mūsų visuomenę, kad ji atitiktų narystės ES reikalavimus. Tai yra visapusiškos reformos, tačiau aš manau, kad iš esmės visa tai susiveda į teisės viršenybės tobulinimą. Sunkiai dirbame ir jau žengėme reikšmingą žingsnį pirmyn. Mūsų partneriai ES šią pažangą pastebėjo.

– Ačiū už interviu.

Populiariausi

Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų

Pasaulyje

2020.08.10 08:02

LRT trumpai. Kas vyksta Baltarusijoje ir protestuotojų užmojai vėl išeiti į gatves per protestus žuvo mažiausiai 1 žmogus; atnaujinta 09.55

30
Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų

Pasaulyje

2020.08.10 11:27

Karšta Baltarusijoje gali būti ir pirmadienio vakarą: žmonės vėl kviečiami į gatves Tichanovskaja reikalauja perskaičiuoti balsus, atnaujinta 18.36

30