Pasaulyje

2020.04.07 05:30

Ispanijos ambasadorius: suprantame, ką reiškia gyventi netinkamai besielgiančio kaimyno pašonėje

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.04.07 05:30

Lietuva ir Ispanija glaudžiai bendradarbiauja saugumo klausimais bei sutaria, kad Europos Sąjungos sanglaudos fondų lėšos neturi būti apkarpytos. Nors Ispanija yra priešingoje Europos kontinento pusėje, Lietuvos susirūpinimą dėl Rusijos elgesio Madridas supranta, interviu LRT.lt sakė Ispanijos ambasadorius Lietuvoje José María Robles Fraga.

Šis interviu yra LRT.lt straipsnių ciklo „Diplomatai kalba“, kuriame kalbiname Lietuvoje dirbančius užsienio valstybių diplomatus ir tarptautinių organizacijų atstovus, dalis.

Jau beveik 3 dešimtmečius politiniame ir tarptautinių santykių pasaulyje dirbantis diplomatas į šią sritį pasuko eidamas savo tėvo pėdomis. J. M. Robles Fraga anksčiau ėjo Ispanijos ambasadoriaus pareigas Rusijoje ir Pakistane. Interviu LRT.lt ambasadorius davė dar prieš Europoje pratrūkstant koronaviruso pandemijai.

– Kokios yra svarbiausios dvišalių Lietuvos ir Ispanijos santykių sritys?

– Mūsų santykiai svarbūs politiškai, nes esame to paties klubo nariai. Mes didelę reikšmę teikiame saugumo ir strateginiams klausimams. Dalyvaujame NATO priešakinio pajėgų bataliono veikloje su 400 savo karių, tankais ir kita technika Latvijoje. Beveik kasmet atvykstame su savo naikintuvais į Lietuvą dalyvauti Oro policijos misijoje. (...)

Mūsų ekonominiai santykiai vystosi, jie nėra labai intensyvūs, nes Lietuvos rinka nuo mūsų toli, bet mes stengiamės eksportuoti kuo daugiau ir atverti savo produktų, paslaugų rinką Lietuvos vartotojams ir kompanijoms. Mes dalyvaujame ir finansų technologijų sektoriuje, turime tris čia dirbančias bendroves.

Taip pat labai sėkmingai dalyvaujame viešuosiuose pirkimuose vystyti infrastruktūrą Lietuvoje ir Baltijos šalyse apskritai. (...) Mes aktyviai veikiame oro transporto sektoriuje: nuo radarų iki vadovavimo oro uostams. Ir mes veikiame Lietuvoje su savo technologijomis ir programomis.

Tad sakyčiau, tai besivystantys santykiai, kuriais Ispanija duoda Lietuvai geriausia, ką gali pasiūlyti moderniame pasaulyje.

Dar vienas svarbus sektorius, susiejantis žmones, yra kultūros ir turizmo vystymas. Vis daugiau lietuvių nori išmokti ispanų kalbos, turime nemažą lietuvių bendruomenę Ispanijoje. Žinome, kad čia labai domimasi kalba, kultūra, mūsų ryšiai su universitetais geri, turistų srautai abiem kryptimis auga. (...)

Sprendžiant bendrus ES klausimus, mes dažnai giname tas pačias vertybes, pasiūlymus. (...)

– Atvykote dirbti į Lietuvą 2018 m., kokius radote santykius ir ar turėjote išsikėlęs konkrečius tikslus?

– Diplomatinis darbas neturi pabaigos. (...) Man atvykus čia, Lietuva šventė nepriklausomybės 100-metį. Tada surengėme svarbų vizitą – į Lietuvą atvyko Tarybos prezidentas, kuris yra svarbi institucija Ispanijoje. (...)

Kartu ruošiamės, žinoma, mūsų kultūrinei programai, ruošiamės diplomatinių santykių užmezgimo 100-mečiui 2022 metais. Aš jau padovanojau dokumentų kopijas Lietuvos valstybiniams archyvams. Tai buvo puikus renginys, jame dalyvavo ministras Linas Linkevičius.

Tad mes dirbame prisimindami, kad esame dvi senos valstybės Europoje, kad istoriškai palaikėme viena kitą. Ispanija prisidėjo prie Lietuvos Respublikos pripažinimo 1918–1922 metais. Dabar mes tvirti sąjungininkai ir esame ES nariai, norime toliau dirbti, kalbėtis.

Daug ką kartu veikiame visame pasaulyje. Pavyzdžiui, mūsų kariai bendradarbiauja Malyje. Turime bendrų operacijų NATO, ES, JT.

– Lietuvoje kalbėdami apie iššūkius savo saugumui pirmiausia išreiškiame susirūpinimą Rusija. Ar Ispanija supranta mūsų požiūrį, nors Ispanijos prioritetai kitokie?

– Žinoma, mes gerokai toliau nuo Rusijos nei jūs. Bet mes jus suprantame. Rusija yra labai aktyvi ir svarbi šalis pasaulyje ir veikia daugeliu būdų. Mums nesvetimas Lietuvos valdžios ir visuomenės susirūpinimas, padedame Lietuvai, nes esame geri sąjungininkai ir draugai.

Žinoma, Ispanija yra toliau, bet tai nereiškia, kad mes abejingi. Priešingai, mes suprantame susirūpinimą, turint kaimyną, kuris kartais, jei galiu taip pasakyti, nesielgia teisingai. (...)

– Ar sulaukėte Lietuvos paramos kokiu nors klausimu, ar Lietuva prašė Ispanijos paramos?

– Žinoma, mes tai darome kasdien. Priklausant ES, tai nuolat vykstantis procesas – sprendimai, siūlymai nuo Tarybos iki Komisijos ir Parlamento ir tarp nacionalinių vyriausybių.

(...) ES išlaikys savo judėjimą ir mes turime sukurti stipresnę sąjungą tarpusavyje, artimesnę mūsų žmonių sąjungą. Britai to nenorėjo, todėl jie išėjo. Jie nenorėjo būti glaudesnės sąjungos dalimi, norėjo priklausyti laisvesnei. Šie debatai baigėsi, bet mums reikia sukurti glaudesnę sąjungą.

Turime priimti biudžetą ir tai problema, nes turime nuspręsti, kaip skirsime būtinas lėšas teisingiems prioritetams. Čia lietuviai ir mes sutariame sakydami, kad sanglauda turi būti išsaugota. Tai labai svarbus prioritetas, toks jis ir turi būti. (...)

– O kaip matote Katalonijos klausimo ateitį?

– Katalonijos klausimas pirmiausia yra vietos politikos Katalonijoje, kuri yra labai svarbi Ispanijos dalis, klausimas. Suprantama, įvyko daug dalykų pernai ir 2017-aisiais. Dabar visa tai persikėlė į teismus ir bylos tęsiamos, nes dalis žmonių buvo pasmerkti už įstatymų laužymą. Politikai taip neturi elgtis, jei jie pažeidžia įstatymą, jie turi stoti prieš teismą.

Tai praeitis, mes vis dar tvarkomės su praeitimi. Bet ateitis yra politika, dialogas tarp institucijų, tarp partijų, rinkėjų, išreiškiančių savo nuomonę, ir visa tai turi būti padaryta laikantis demokratijos taisyklių. Ir, žinoma, ta prasme kaip ir visur kitur Europoje, kaip Lietuvoje ar Vokietijoje, mes giname teisės viršenybę. Ypač savo Konstituciją, savo politinę sudėtį. Mus su daugeliu valstybių jungia idėja, kad, pirma, politikai nėra aukščiau įstatymų, o antra, kad yra keli pamatiniai principai, kuriuos reikia gerbti.

Esu laimingas, kad Lietuva visada palaikė Ispanijos demokratiją ir mes niekada neturėjome čia problemų.

– Pereikime prie asmeninių klausimų. Kaip pasukote į diplomatinę tarnybą? Jūsų tėvas taip pat dirbo šį darbą?

– Mano tėvas buvo diplomatas, ambasadorius. Mano laikais Ispanijoje viskas buvo taip – jei tu domiesi tarptautiniais santykiais, gali išbandyti diplomatiją, bankininkystę arba verslą. Bet nusprendžiau sekti tėvo žingsniais.

Iš dalies reikia pašaukimo valstybės tarnybai. Ir specifinio skonio dirbti tarptautinėje arenoje. Aš turiu šį pašaukimą ir šį skonį. Esu gyvenime daręs daug dalykų, bet mano profesija yra diplomatija. Ir esu labai laimingas dabar būdamas čia, Vilniuje.

– Kaip pasirinkote dirbti Lietuvoje, ar ši vieta jums buvo priskirta?

– Na, tai sudėtingas procesas, jis suteikia skirtingus pasirinkimus. Tai nėra sprendimas, kurį priimi. Tau pasiūlo kelias galimybes ir tu renkiesi pagal tai, ką nori daryti.(...) Esu čia buvęs, nes kurį laiką dirbau šioje srityje ir visą laiką dirbau su tarptautiniais santykiais ir buvau net Ispanijos parlamentinės NATO delegacijos vadovas. NATO Parlamentinė Asamblėja tada pirmą kartą organizavo pavasario susitikimą Lietuvoje 2001 metais. Buvau parlamento narys ir vadovavau delegacijai, atvykome į Vilnių, į Kauną.

Buvau čia buvęs ir kai tapau ambasadoriumi Rusijoje, pažinojau regioną, žinojau istoriją. Todėl man visada buvo įdomu ir profesiškai domėjausi šia pasaulio dalimi.

Dirbdamas politikoje, Lietuvos nepriklausomybės pradžioje esu sutikęs Landsbergį, jis buvo neseniai tapęs [Aukščiausiosios] Tarybos pirmininku. Nes jis dalyvavo tarptautiniuose, Europos politikos susitikimuose, kuriuose buvau ir aš. Taigi pažinojau kai ką.

– Kokia jums atrodo Lietuva, ar tai gera vieta būti ambasadoriumi, ar šalis smarkiai pasikeitė?

– Tikrai labai pasikeitė. Prisimenu ją ne tokią modernią, judrią, turtingą, išsivysčiusią, rafinuotą, kokia yra dabar. Žinoma, Vilnius, Kaunas, Klaipėda yra dideli miestai. Turime ir regionus.

Bet man čia labai patinka, tai graži vieta ir vis daugiau ispanų čia atvyksta, jiems čia patinka. Yra tam tikras bendrumas tarp mūsų, pietų katalikų, ir jūsų, šiaurės katalikų. Bažnyčios, baroko architektūra ir, na, tai labai puiki vieta būti.

Mus, diplomatus, Lietuvoje priima puikiai, ypač ambasadorius, nuolat bendradarbiaujame. Jei turime klausimų, problemų, Užsienio reikalų ministerija dirba fantastiškai, labai profesionaliai. Ta prasme tai tikrai puiki vieta dirbti.

– O kaip jūsų laisvalaikis, ar turite hobių?

– Turiu, žaidžiu golfą, vaikštau miške su šunimi, važinėju dviračiu. Stengiuosi bent kiek pasportuoti. Žinoma, kartais dėl oro tai nėra labai malonu, bet stengiuosi judėti. Norėčiau paslidinėti lygumų slidėmis, bet šią žiemą nebuvo sniego, gaila.

(...) Mano šeima išsibarsčiusi po pasaulį. Žmona dirba Ispanijoje, ji dažnai atvyksta, bet čia negyvena. Mūsų vaikai gyvena ir dirba Londone. Turiu ten ir anūkę. Bet tai labai arti, tad mes daug keliaujame.