Pasaulyje

2020.03.19 19:42

Kaip kitos šalys kovoja su koronavirusu? Pietų Korėja masiškai testuoja, Taivanas baudžia nesilaikančius saviizoliacijos

LRT.lt2020.03.19 19:42

Vilniaus politikos analizės institutas ėmėsi analizuoti kitų šalių patirtis kovojant su koronaviruso plėtra. Ketvirtadienį pateikiami pavyzdžiai, kaip šią pasaulyje išplitusią ligą siekia sukontroliuoti Pietų Korėja ir Taivanas.

Feisbuke įžvalgomis pasidalinęs institutas teigia, kad projekto „Koronaviruso atlasas“ tikslas yra pateikti skaičius ir faktus apie kitų pasaulio valstybių patirtį dabartinės krizės akivaizdoje.

Pietų Korėjoje – masinis testavimas

Šios su koronaviruso pirmu židiniu tapusia Kinija besiribojančios valstybės patirtis vertinama prieštaringai. Nepaisant to, kad regiono valstybių kontekste Pietų Korėjos padėtis tikrai atrodo gerokai blogesnė negu kaimynių, o vienu metu ji net laikyta antru didžiausiu viruso paplitimo židiniu pasaulyje po Kinijos, šios šalies atsakas į krizę užsienyje dažniausiai vertinamas, kaip tas, iš kurios verta mokytis, tvirtina Vilniaus politikos analizės institutas.

Pietų Korėja sugebėjo vienos dienos patvirtintų užsikrėtimų skaičių nuo 909 vasario 29 dieną sumažinti iki 70-80 kovo viduryje. Tiesa, pastarosiomis dienomis naujų patvirtintų atvejų vėl daugėja – kovo 19 dieną pranešta apie 152 naujus užsikrėtimo atvejus per parą.

Pernykščiais duomenimis, Pietų Korėjoje gyvena apie 51,2 mln. žmonių, atvykstančių turistų skaičius per metus siekia daugiau kaip 17,5 mln. Iš jų daugiau kaip 6 mln. atvyksta iš Kinijos. Net jau pasauliniu mastu pranešus apie koronaviruso protrūkį Kinijoje, 2020 metų sausį Pietų Korėją aplankė daugiau kaip 481 tūkstantis atvykėlių iš Kinijos.

Užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius šioje šalyje siekia 8565, testuoti buvo beveik 300 tūkst. žmonių. Nuo ligos Pietų Korėjoje mirė 91 žmogus.

Patys Pietų Korėjos atstovai dabar teigia, kad jie naudojasi patirtimi, sukaupta per MERS (Artimųjų Rytų respiracinio sindromo) protrūkį šalyje 2015 metais. Tuomet virusu užsikrėtė 186 žmonės, 38 iš jų mirė. Ši epidemija laikoma didžiausiu šio viruso protrūkiu pasaulyje už Artimųjų Rytų ribų.

Korėjiečiai teigia, jog pagrindinė to protrūkio pamoka buvo ta, kad sunkias pasekmes lemia testų trūkumas. Tuomet net 83 proc. užsikrėtusiųjų virusą perdavė vos penki „superplatintojai“. Taip pat 44 proc. užsikrėtusiųjų virusas perduotas ne įprastų visuomeninių kontaktų metu, o ligoninėse. Iš viso tuomet karantinuota beveik 17 tūkstančių Pietų Korėjos gyventojų.

Antra pamoka, kurią Pietų Korėja išmoko po MERS epidemijos – būtinybė stebėti infekuotus asmenis ir tiksliai nustatyti visas jų lankymosi vietas visomis įmanomomis šiuolaikinėmis priemonėmis. Tam pritaikyti šalies įstatymai.

Pietų Korėja iki šiol beeik netaiko jokių kelionių draudimų. Vienintelis apribojimas – į šalį neįleidžiami asmenys per praėjusias 14 dienų iki atvykimo į Pietų Korėją lankęsis Kinijos Hubėjaus provincijoje, kurioje yra ir pradinis šio koronaviruso protrūkio centras – Uhano miestas, ir šios provincijos gyventojai. Tiesa, Pietų Korėja įsivėlė į „kelionių karą“ su Japonija, kai pastaroji įvedė karantiną iš Pietų Korėjos atvykstantiems asmenims.

Visiems kitiems asmenims iš viso pasaulio toliau leidžiama atvykti į šalį be apribojimų. Tiesa, jie tikrinami dėl ligos požymių, jei tokių požymių randama, turi atlikti testus ir karantinuojami. Kiti registruojami, turi užpildyti specialius karantino dokumentus, pateikti gyvenamosios vietos šalyje adresą ir kitus duomenis bei mobiliajame telefone įdiegti specialią programėlę, kuri padeda stebėti, toliau tikrinti ir specialiam duomenų centrui pateikti atvykusiojo duomenis apie galimus ligos požymius.

Pietų Korėja taiko lengvai sergančių asmenų karantinavimą namuose. Tik sunkiai sergantys gydomi ligoninėse, o dalis nukreipiami į specialius centrus, kuriems patalpas suteikė įvairios visuomeninės organizacijos. Ten nesunkiai sergantiems suteikiama minimali medicininė pagalba. Tačiau kai karantinas taikomas ne ligoninėje, speciali GPS programėlė seka visą tokių asmenų judėjimą. Patiems karantinuotis nurodyta ir 9000 religinės bendruomenės, kuri tapo pirminiu viruso plitimo židiniu Pietų Korėjoje, nariams. Už karantino pažeidimus gali būti taikomos iki 2500 JAV dolerių sumą atitinkančios baudos, bet dabar norima maksimalias baudas didinti daugiau kaip tris kartus ir net numatyti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat šiuolaikinėmis priemonėmis detaliai nustatomas visas asmenų, kuriems naujai patvirtinamas virusas, judėjimas – net iki konkrečios vietos kino teatre. Ši nuasmeninta informacija skelbiama gyventojams.

Šalies valdžia ragina gyventojus dėvėti kaukes, tačiau jų ėmė trūkti. Todėl, Vyriausybės sprendimu, visiškai uždraustas kaukių eksportas į užsienį, o šalyje įvestos kaukių prekybos normos – vienas žmogus per savaitę gali įsigyti dvi kaukes. Kaukių gamybos apimtys dabar siekia apie 10 milijonų per dieną. Tuo pačiu pati Vyriausybė investuoja į kaukių gamybą. Neseniai pranešta, kad vienas šalies universitetas sukūrė daugkartinio naudojimo kaukę. Nepaisant vis dar egzistuojančio kaukių trūkumo, 70 proc. pietų korėjiečių teigia pradėję nuolat jas dėvėte, prasidėjus koronaviruso protrūkiui. Šalyje taip pat masiškai naudojami termovizoriai, gatvėms dezinfekuoti pasitelkta kariuomenė.

Masinis gyventojų testavimas yra bene pagrindinis Pietų Korėjos atsako į epidemiją išskirtinumas pasaulyje. Šalis, kovo 19 dienos duomenimis, jau įvykdė beveik 300 tūkstančių testų, o pagal testuotų asmenų skaičių milijonui gyventojų yra pirmoje vietoje pasaulyje.

Pietų Korėjoje uždarytos mokyklos, Vyriausybė rekomenduoja dirbti iš namų, tačiau specialiosiomis zonomis paskelbti ir iš esmės ištuštėjo, panašiai kaip daug kur Europoje, tik du šalies miestai, laikomi epidemijos židiniais. Kitur veikia ne tik parduotuvės, bet ir restoranai, kitos laisvalaikio leidimo įstaigos ir įprastas gyvenimas nesustojo.

Dar kovo 3 dieną šalies Vyriausybė priėmė 9,8 milijardo JAV dolerių vertės krizės įveikimo ir ekonomikos skatinimo planą. Po 14 dienų paskelbta, kad reaguojant į blogėjančią situaciją pasaulyje kuriama Nepaprastosios ekonominės padėties taryba. Ji turėtų analizuoti besikeičiančią ekonominę padėtį ir teikti pasiūlymus. Užsimenama, kad gali būti priimtas ir papildomas krizės įveikimo bei ekonomikos skatinimo paketas.

Naujausios ekonominio augimo prognozės Pietų Korėjoje skelbtos vasario pabaigoje, kai dar nebuvo įsibėgėjusi pasaulinė krizė. Tuomet įvairios finansinės institucijos BVP augimą mažino nuo 2,2-2,3 iki 1,7-1,8 proc. Pietų Korėjos centrinis bankas tuomet dar prognozavo 2,1 proc. augimą.

Taivanas

Kiek daugiau nei per 100 kilometrų nuo Kinijos nutolusiame Taivane yra apie 23,6 mln. gyventojų, apie 850 tūkst. oficialiai dirba Kinijoje, turistų skaičius per metus siekia 11,84 mln., atvykusių iš Kinijos per metus – 2,71 mln.

Šioje šalyje koronavirusu užsikrėtė 100 žmonių. Iki kovo 10 dienos buvo patvirtinti 47 atvejai, tačiau nuo tada Taivane stebima „antroji banga“, per savaitę daugiau kaip padvigubinusi užsikrėtusiųjų skaičių. Čia nuo koronaviruso mirė vienas žmogus.

Patys Taivano atstovai dabar teigia, kad sėkmingai dorotis su krize jiems padeda išmoktos SARS epidemijos pamokos. Tuomet 150 tūkstančių šalies gyventojų buvo skirtas didesnis ar mažesnis (buvo du lygiai) karantinas. Tačiau ir tuomet asmenų, kuriems buvo patvirtintas virusas skaičius šalyje nebuvo didelis, siekė 346 atvejus. Gerokai daugiau negu šį kartą buvo mirčių. Teigta, kad tiesiogiai nuo SARS viruso tuomet mirė 37 žmonės, o dar 36 atvejais buvo vadinami „su SARS susijusiomis mirtimis“.

Dar paskutinę 2019-ųjų dieną Taivanas ėmėsi tikrinti lėktuvų, atskrendančių tiesioginiais reisais iš Uhano, keleivius dėl gripo simptomų. Nuo 2020 metų sausio 5 dienos Taivano ligų kontrolės centras imtas informuoti apie visus susirgusius iš Uhano atvykusius asmenis. Sausio 20 dieną įkurtas Centrinis epidemijos koordinavimo centras. Sausio 23 dieną uždrausta į šalį atvykti Uhano gyventojams, kiti atvykstantys iš Kinijos nuo tos dienos privalėjo pildyti sveikatos deklaracijas.

Vėliau kelionių kontrolė ir draudimai dar stiprinti remiantis konkrečia informacija iš konkrečių (pirmiausia Kinijos) teritorijų. Kovo 14 dieną, blogėjant padėčiai pasaulyje ir prasidėjus antrajai viruso plitimo bangai šalyje, Taivanas įvedė privalomą 14 dienų karantiną visiems atvykstantiems iš Europos ir JAV. Po to, kai paaiškėjo, jog į šalį įvežamo užkrato atvejų toliau daugėja, Taivanas kovo 18 dieną paskelbė, kad uždraus į šalį atvykti visiems užsieniečiams, išskyrus turinčius leidimą dirbti šalyje, diplomatus ir vykdančius konkrečius komercinius kontraktus.

Taivane nuo sausio 29 dienos įvestas privalomas karantinuotų asmenų stebėjimas, pasitelkus Vyriausybės išduotus mobiliuosius telefonus. Vasario 7 dieną viena pora nubausta 10 tūkstančių JAV dolerių prilygstančia bauda už 14 dienų karantino pažeidimą. Dar po keturių dienų trys atvykusieji iš Honkongo ir pažeidę karantino taisykles ne tik nubausti po 2350 JAV dolerių prilygstančiomis baudomis, bet ir uždaryti į medicininio izoliavimo centrą. Vasario 15 dieną viešai atskleistos trijų Taivano piliečių, kurie pradingo, nors jiems buvo skirtas karantinas, asmenybės.

Sausio 22 dieną Taivano vyriausybė priėmė medicininių apsaugos priemonių gamybos planą ir ėmėsi reguliuoti jų kainas. Kaukių gamybos planas iš karto patvirtintas gerokai viršijantis šalies poreikius (iš pradžių beveik 2,5 milijono per dieną, nors poreikis buvo tik 1,3 milijono, vėliau kaukių gamyba nuolat didinta ir tuoj pasieks 10 milijonų per dieną). Vyriausybė nustatė ne tik maksimalias kaukių kainas, bet ir suteikė teisę kiekvienam šalies gyventojui per savaitę įsigyti tam tikrą kaukių kiekį. Medicininėmis apsaugos priemonėmis iš karto visiškai aprūpintos visos gydymo įstaigos. Vėliau įvestas medicininių kaukių eksporto į užsienį draudimas. Vyriausybė pati papildomai investavo į kaukių gamybą.

Masinis gyventojų testavimas Taivane niekada nebuvo įvestas, bet nuo vasario 17 dienos gyventojų testavimo galimybės padidintos iki 1300 testų per dieną. Tiesa, ta riba niekada nepasiekta ir net ne visi karantinuoti žmonės yra testuojami.

Jokių esminių gyvenimo ribojimų šalies viduje Taivanas niekuomet nesiėmė ir toliau imtis neketina. Vyriausybės atstovai kovo 17 dieną pranešė, kad valdžia darys viską, jog gyvenimas šalyje nebūtų stabdomas. Nuo vasario 15 dienos iki vasario 25 dienos buvo paskelbtos mokyklų atostogos, tačiau dabar jos vėl veikia su tam tikromis koronaviruso prevencijos taisyklėmis. Daugiau gyvenimo apribojimų šalyje kol kas nėra.

Taivano vyriausybė priėmė 3,3 milijardo JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo planą, tačiau šalis nesitiki net recesijos. Kovo 18 dienos duomenimis, Taivanas šiais metais vis dar planuoja 2 proc. ekonomikos augimą, o pats planas, kaip oficialiai teigiama, skirtas tam augimui išsaugoti.