Pasaulyje

2020.03.20 19:04

Koronaviruso išbandymas ES – manė, kad pavyks išvengti, o dabar gelbėja tik savus

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.03.20 19:04

Kinijoje dar pernai metų gale prasidėjęs koronaviruso sukeltos ligos COVID-19 protrūkis Europos Sąjungą užklupo netikėtai ir nepasiruošusią. Valstybės suskubo imtis vienašališkų veiksmų, kol ambicijas deklaravusi ES vadovybė lyderyste nepasižymėjo. LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad padėtį dar galima išgelbėti, bet daug žemyno gyventojų gali imti abejoti ES nauda krizės akivaizdoje.

Neįvertinta grėsmė

Sausio 24-ąją Prancūzijos Bordo mieste buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso užkrato atvejis, o kovo 17-ąją ligą diagnozavus Juodkalnijoje COVID-19 jau buvo pasiekusi visas Europos valstybes.

„Visi tikriausiai per ilgai neįvertino koronaviruso. (...) Visi ilgai manė, kad tai dar bus viena daugiausiai Azijos problema, kuri mus aplenks, kaip ir SARS“, – LRT.lt sako analitinio Egmonto instituto Belgijoje direktorius Svenas Biscopas.

Kai pirmasis COVID-19 protrūkis Europoje ėmė ryškėti Italijoje, šios šalies valdžia dar vasario pabaigoje prašė sąjungininkių pagalbos: atsiųsti medicinos priemonių, taip pat kaukių. Bet, anot Italijos ambasadoriaus ES, nė viena ES šalis į prašymą tada nesureagavo. Vietoje jų į šalį atvyko Kinijos medikai, atgabenę pagalbos priemonių.

„Tai rodo tam tikrą solidarumo trūkumą, mes dažnai nepakankamai jaučiamės esantys europiečiai. Mes jaučiamės italais, prancūzais, lenkais, bet nesijaučiame europiečiais, nors turėtume, ypač susidurdami su tokia krize“, – teigia S. Biscopas.

Kovo 16-ąją grupė žinomų ES valstybių piliečių pasirašė bendrą kreipimąsi, reikalaudami visos Europos bendro atsako į koronaviruso keliamą grėsmę.

Anot Briuselio analitinio centro „Friends of Europe“ (FoF) strategijos direktoriaus Dharmendros Kananio, stebėdami valstybių elgesį, žmonės gali imti abejoti, ar ES išvis egzistuoja ir ar turi kokios nors vertės jų gyvenimui.

„Bendrijos narės, kaip, deja, kartais ir žmonės, yra linkusios užsimiršti ir elgtis ir savanaudiškai, siekti saugoti tik savuosius. Žinome, kad virusas nepaiso valstybių sienų, žinome, kas mūsų priešas, bet kartu ir ne. (...) Tai primena Antrąjį pasaulinį karą, kai žinojai, kas tavo priešas, tik šiuo atveju nežinai, kaip jis veikia. Jis yra visur ir mes neturime infrastruktūros su tuo kovoti“, – sako Dh. Kananis ir priduria, kad ES institucijos turėtų veikti kaip karinis štabas, kuriame lyderiai kasdien priimtų sprendimus ir tiesiogiai tartųsi, o ne veiktų per biurokratinius procesus.

Nebuvo pasiruošta

Koordinuoti savo veiksmus reaguojant į koronavirusą ES valstybės pradėjo tik antroje kovo pusėje, kai visi jų vadovai pritarė Komisijos siūlymui ir uždraudė beveik visas ne ES piliečių keliones į Bendrijos šalis bei įvedė kitas priemones, turinčias riboti pandemijos plitimą.

„Sąjunga galėjo tai padaryti gerokai anksčiau, surengti nepaprastąjį viršūnių susitikimą. Tada, kai ėmė augti užsikrėtimų skaičius Italijoje. Pasakyti, kad tai vienas iš mūsų, vienas iš mūsų klubo narių, apie kurį turime galvoti. Ir kartu galvoti apie tai, ką mes galime padaryti, kad užkirstume tam kelią. Bet kartu ir padėti sugerti šoką visai sistemai. Bet to nenutiko“, – teigia Dh. Kananis.

Iš dalies koordinavimo trūko, nes sveikatos apsaugos sistemos yra kiekvienos Bendrijos narės kompetencija.

„Galbūt valstybės galėjo bandyti sukurti daugiau koordinavimo. (...) Bet kalbant apie sveikatą, sunku daryti kažką daugiau, nes tai nėra ES kompetencijoje“, – sako S. Biscopas.

Kinijos kaimynės – Pietų Korėja ir Taivanas – yra pateikiamos kaip pavyzdys, kaip sėkmingai užkirsti kelią didelio masto viruso plitimui šalyje. Šios šalys turi panašios patirties iš 2002–2004 m., kai reikėjo kovoti su SARS virusu.

„Manau, jos buvo labiau pasirengusios ir nesibodėjo imtis priemonių, kurios buvo labai tikslios, anksčiau ir drąsiau. Politiniame lygmenyje buvo suprasta, kad privalai anksti imtis griežtų priemonių, nes tik tai suveiks“, – LRT.lt sako S. Biscopas.

ES taip pat galėjo anksčiau pasistengti užtiktrinti bendrus visuomenės saugumo, sienų apsaugos standartus.

„Reikėjo galvoti, kaip geriausius medicininių tyrimų rezultatus sudėti kartu ir sukurti superlaboratoriją, kad galėtų išsiaiškinti, kas vyksta su virusu, kaip jis veikia. Ir geriausiems protams Europoje pavesti į tai reaguoti“, – teigia Dh. Kananis.

Lyderių atsakomybė

Antroje kovo pusėje ES valstybių lyderiai ir Bendrijos vadovai pripažino neįvertinę koronaviruso keliamos grėsmės ir pavadino epidemiją didžiausiu iššūkiu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Bet, anot Dh. Kananio, prie krizės prisidėjo ir pačių lyderių gebėjimų stygius ir nenoras naudotis turima informacija, kad išvengtų protrūkio.

„Žmogaus prigimtis lemia, kad imi veikti tik tada, kai tau smogia į veidą. (...) Manau, kad ši krizė atskleidė gana ryškiai nacionalinių lyderių negebėjimą, arba greičiau gebėjimų trūkumą, ir jų vyriausybių taip pat, reaguoti globalios, visą kontinentą apimančios kritinės padėties kontekste. Ir tai kelia nerimą. Nes tai reiškia, kad nepaisant to, jog esame Sąjunga, žmonės ir toliau veikia vieni“, – LRT.lt sako Dh. Kananis.

Jis teigia, kad ir ateityje gali kartotis panašios krizės, ypač susijusios su kibernetiniu saugumu ir klimato kaita, o lyderiai nerodo pasirengimo tinkamai į jas reaguoti. Todėl pagrindinės ES institucijos – Komisija, Parlamentas ir Taryba – turėtų rimtai susimąstyti, kaip jos dirba kartu ekstremaliomis sąlygomis.

Paveiks politiką

Italijos populistai politikai jau ėmė prognozuoti Šengeno erdvės pabaigą bei neigiamas pasekmes visai ES, bet LRT.lt kalbintų ekspertų nuomonės išsiskyrė.

S. Biscopas pabrėžia, kad šis protrūkis netaps lūžio tašku visai ES: „Tai liečia visą pasaulį. Žinoma, turbūt bus išmoktos tam tikros pamokos ir mes suprasime, kad mums reikia daugiau ES lygio kompetencijų, kad galėtume tiksliai veikti kitą kartą, kai kas nors panašaus kiltų.“

„Jei Komisija, jos prezidenė ir Taryba dirbs kartu, jie gali viską laimėti. Bet jie gali viską prarasti, jei nedirbs kartu taip, kad parodytų, jog šis projektas iš tiesų gali pakeisti finansus, dalinimąsi informacija, ir sukurti minimalius bendros populiacijų apsaugos ir judėjimo standartus visoje Europoje“, – teigia DH. Kananis.

Vos gegužę visose ES valstybėse vyko rinkimai į Europos Parlamentą, kuriuose dalyvavo rekordiškai daug balso teisę turinčių piliečių, bet dabartinė padėtis gali skatinti klausti, ar ES prisideda prie gyvenimo apsaugos.

„Kas atsitiks dėl valstybių reakcijos į Italijos pagalbos prašymą? Ką populistų ir kraštutinės dešinės lyderiai darys ir sakys šios krizės akivaizdoje, kad parodytų, jog Europa jums nereikalinga? Tai man kelia nerimą. Bet laikas dar neišseko, dar turime jo, nes krizė dar nesibaigė, nemanau, kad ją net įpusėjome. Viskas tik blogės, kol pradės gerėti“, – prognozuoja Dh. Kananis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt