Koronaviruso plitimas Europoje nekenkia Europos rytuose dislokuotų NATO tarptautinių pajėgų kovinei parengčiai, ketvirtadienį paskelbė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Mūsų pajėgų kovinė parengtis išlieka. Tai pasakytina ir apie tarptautines kovines grupes Rytų Europoje“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.
Keturios tarptautinės kovinės grupės yra dislokuotos Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad koronavirusas neaplenkė NATO, nes Aljanse užfiksuota užsikrėtimo atvejų, tačiau jis kaip ir anksčiau yra pasirengęs atremti bet kokias grėsmes.
„NATO pajėgumas vykdyti operacijas nebuvo pakirstas. Mūsų pajėgos išlaiko kovinę parengtį, o mūsų darbas tęsiasi“, – pažymėjo generalinis sekretorius.
Pasak jo, Aljanse, kaip ir visur, yra susirgusiųjų ir karantino besilaikančių žmonių. Kai kurias pratybas teko modifikuoti arba atšaukti.
„Mūsų personalo sveikata ir saugumas yra pirmaeilės svarbos. Taip pat gyvybiškai svarbu palaikyti mūsų pasirengimą“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Jis nurodė, kad COVID-19 pandemija veikia visus visame pasaulyje, išreiškė užuojautą tiems, kas dėl šios ligos prarado artimuosius, ir padėkojo medicinos darbuotojams ir kariškiams, padedantiems kovoti su koronavirusu.
Sprendimas dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje NATO tarptautinį batalioną buvo priimtas per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje 2016 metų birželio 8 dieną.
Anksčiau NATO nurodė, kad šios priešakinių pajėgų kovinės grupės yra „gynybinės ir proporcingos sulaikymo pajėgos, visiškai atitinkančios NATO tarptautinius įsipareigojimus“.
„Jos aiškiai parodo, kad vienos NATO narės užpuolimui priešinsis visos Šiaurės Atlanto sąjungos pajėgos“, – skelbė organizacija.
NATO kovą su hibridinėmis grėsmėmis laiko prioritetu
NATO prioritetu laiko pajėgumų pasipriešinti hibridinio karo grėsmėms kūrimą, pareiškė Aljanso vadovas.
„Sąjungininkai yra pasirengę ginti vienas kitą nuo hibridinių atakų remdamiesi kolektyvinės gynybos principu, tuo pat metu pripažindami, kad pagrindinė atsakomybė už atsakomuosius veiksmus prieš hibridinius išpuolius tenka užpultai šaliai“, – nurodoma 2019-ųjų metinėje ataskaitoje, kurią J. Stoltenbergas pristatė per Briuselyje surengtą virtualią spaudos konferenciją.
Pasak generalinio sekretoriaus, NATO toliau vysto kovos su hibridinėmis grėsmėmis strategijas, „stiprindama atsparumą, tobulindama žvalgybą ir išankstinio perspėjimo [sistemą], sutvirtindama kibernetinę gynybą ir bendradarbiaudama su partneriais bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis“.
Remiantis ataskaita, Aljansas deda daugiau pastangų palaikant sąjungininkus kovoje su mišriomis grėsmėmis. Gegužę ši transatlantinė organizacija surengė Europos lygio krizių valdymo pratybas, siekiant nustatyti, kiek NATO yra pasiruošusi atsakyti į įvairius pavojus politinėje, ekonominėje ir karinėje srityje.
Vėliau tą mėnesį, rašoma ataskaitoje, NATO būstinėje įvyko NATO valstybių narių nacionalinio saugumo patarėjų pasitarimas.
„Šis susitikimas suteikė sąjungininkams unikalią galimybę pasidalyti savo patirtimi kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, taip pat aptarti būdus, kaip išplėsti paramą NATO šalims“, – nurodoma J. Stoltenbergo ataskaitoje.
Joje taip pat nurodoma, kad pirmoji NATO paramos kovai su hibridinėmis grėsmėmis grupė lapkričio mėnesį buvo dislokuota Juodkalnijoje, siekiant padėti Podgoricai pasirengti atremti prieš ją nukreipiamus veiksmus.
Taip pat pažymima, kad Aljansas vis glaudžiau bendradarbiauja su Europos Sąjunga šioje srityje, koordinuodamas šią veiklą per Europos kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centrą („Hybrid CoE“, European Centre of Excellence for Countering Hybrid Threats), veikiantį Helsinkyje.
„Nuo atidarymo 2017 metų rugsėjo mėnesį Centras yra svarbus diskusijų tarp NATO ir Europos Sąjungos forumas, atlikęs vertingų darbų rengiant mokymus, pratybas, personalo mokymus bei didinant atsparumą mišrioms grėsmėms“, – pažymima dokumente.
