Pasaulyje

2020.03.18 19:33

Kinijos valdžia bando pasinaudoti koronavirusu – propaganda įsuko „liaudies karą su virusu“

LRT.lt2020.03.18 19:33

Kol visas pasaulis kovoja su sparčiai plintančio viruso protrūkiu, Kinijos valdančioji komunistų partija skleidžia propagandą, vaizduojančią jos lyderius, kontroliuojančius situaciją ir vadovaujančius sveikatos priežiūros darbuotojų, stojusių į „liaudies karą su virusu“, armijai, rašo AP.

Pagrindinėje naujienų laidoje per valstybinę televiziją nuolat rodomas prezidentas Xi Jinpingas ir jo pavaldiniai, instruktuojantys, kaip elgtis viruso protrūkio akivaizdoje, arba inspektuojantys gydymo ir su tuo susijusias įstaigas.

Po to rodomi priešakinėse linijose su infekcija kovojantys gydytojai ir slaugytojos, išlaikant tradicinio darbininko vaizdavimo modelį ir akcentuojant pasiaukojimo dėl liaudies ir partijos svarbą.

Pavojus partijai

Kaip rašo AP, komunistų partijai ši epidemija kelia tam tikrą pavojų, tačiau suteikia ir nemažų galimybių. Ji stengiasi išvengti kaltinimų netinkamu protrūkio valdymu, akivaizdžiai per lėtu reagavimu pačioje pradžioje, leidusiu virusui išplisti.

Tačiau lygiagrečiai ji tiksi įvertinimo už krizės įveikimą, tuo pačiu įtvirtinant ir savo buvimo valdžioje teisėtumą.

Šiuo tikslu pasitelkiama valstybinė žiniasklaida, griežtai kontroliuojamas internetas, vykdomos masinės mobilizacijos kampanijos.

„Kovai su koronavirusu persikeliant už Kinijos ribų, nuotaikingi, kartais emocionalūs valstybiniai pranešimai sudaro įspūdį, kad šalyje neišvengiamai triumfuos pasiaukojantys piliečiai, nacionalinė vienybė ir išmintingi lyderiai,“ – sako Albertos universiteto Kinijos žiniasklaidos specialistas Ashley Esarey.

Patikrinta ir jau ne kartą išbandyta formulė vis dar veiksminga, partijai skleidžiant savo įvykių versiją, nors socialinės žiniasklaidos populiarėjimas kelia tam tikrų iššūkių. Vis daugiau gyventojų jau kurį laiką abejoja partijos skelbiama informacija, tačiau net ir jie iš įpratimo ar nesant pasirinkimo, ją priima, rašo AP.

Daugelis pasyviai susitaiko su nuolat kartojamu naratyvu, sako Londono universiteto Rytų ir Afrikos studijų mokyklos Kinijos instituto direktorius Steve`as Tsangas.

22 metų studentas, teigiantis, kad naujienų transliacijos yra pagrindinis jo informacijos šaltinis, gyrė partijos ir Vyriausybės reakciją, teigdamas, kad jiems sėkmingai pavyko sustabdyti viruso plitimą, rašo AP.

„Kinai turi tokį posakį: „Parodyk į elnią ir sakyk, kad tai – arklys,“ – per internetinę pokalbių programą atsakinėdamas į klausimus aiškino filosofijos studentas. – Jei sakote, kad elnias yra arklys, jūs iškraipote faktus. Žiūrėdamas naujienų laidas, bent jau šiuo metu, manau, kad elnias yra vadinamas elniu, o arklys – arkliu, todėl aš tais reportažais tikiu.“

Svarbu ne tik tai, kas parodoma, ne mažiau svarbu ir tai, kas praleidžiama. Valstybinė žiniasklaida garsiai trimitavo apie naujų medicinos įstaigų įrengimą vos per dvi savaites, tačiau nieko nerašė apie žmonių, negalinčių gauti lovos ligoninėse vargus.

Ji gyrė valdžią dėl inspekcijų laukinių gyvūnų turguose ir planus juos iš viso uždaryti, nutylėdama, kodėl po 2002–2003 m. įvykusio SARS (panašaus tipo viruso) protrūkio, jie nebuvo pakankamai prižiūrimi, rašo AP.

Majamio universiteto sinologijos ekspertė June Teufel Dreyer teigė, kad partija galbūt prarado pasitikėjimą dėl, kaip ji pavadino, „įsitraukusios visuomenės nuomonės“, tačiau, jos manymu, sunku nustatyti, kokią dalį 1,4 mlrd. Kinijos gyventojų ši grupė galėtų atstovauti.

Dar viena 22 metų studentė Zhou Songyi teigė oficialiame dienraštyje ar valstybinio transliuotojo CCTV laidose nerandanti naudingos informacijos apie virusą, nes juose pateikiamos istorijos, net jei jos neišgalvotos, labiau orientuotos į viešuosius ryšius nei į informavimą apie epidemiją.

Valdžios kritikuoti nedrįsta

Socialinė žiniasklaida praktiškai iš karto pažėrė šiai skaitmeninę informaciją apdorojančiai kartai atsiliepimų apie kai kuriuos valstybinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius reportažus, nors kritiškus komentarus paprastai pašalina šalies interneto cenzūra, rašo AP.

„Internete įsiplieskusi kova už tiesą – dar vienas įrodymas, kad žmonės nepasitiki Vyriausybe,“ – sako Niujorke įsikūrusios užsienio reikalų tarybos Azijos studijų skyriaus direktorė Elizabeth Economy, pridurdama, kad visgi propaganda paveikia tuos, kurie tiki partija, nori būti paguosti ir įtikinti.

Šio metodo esmė – nugesinti bet kokią kritiką, pateikiant teigiamus pavyzdžius ir parodant partiją kaip vienintelę Kinijos viltį.

Po to, kai Kinijos žurnalistai pranešė apie perpildytas ligonines ir kitas problemas, valdžia uždraudė jiems naudotis populiariausiomis socialinės žiniasklaidos platformomis. Nevalstybinė žiniasklaida, pavyzdžiui, žurnalas „Caixin“ yra publikavęs keletą nepriklausomų straipsnių, tačiau valdžios kritikuoti taip pat nedrįsta.

Medikai didvyriai

„Medikai vaizduojami kaip didvyriai ne dėl savo profesinio atsidavimo, bet dėl to, kad jie yra partijos nariai,“ – sako Harvardo universiteto sinologijos ekspertas Anthony Saichas. Jis mano, kad ši krizė šiek tiek susilpnino pasitikėjimą Xi Jinpingo vyriausybe, tačiau lemiamo poveikio neturės.

Sveikatos priežiūros specialistai yra pagrindinė jėga šiame „liaudies kare“, kaip jį vadina Xi Jinpingas. Neseniai per CCTV vakarinę naujienų laidą parodytame reportaže buvo pasakojama apie jo apsilankymą kariuomenės sveikatos skyriuje. Vadovaudamiesi vyriausybės paskelbtu protokolu, visi laikėsi vienas nuo kito saugiu atstumu, jų burnas ir nosis dengė apsauginės kaukės, rašo AP.

„Karas priverčia žmones mesti bet kokius nesutarimus ir nuomonių skirtumus ir veikti išvien, – sako Honkongo universitete vykdomą Kinijos žiniasklaidos projektą atstovaujantis Davidas Bandurski. – Kare gimsta didvyriai, o didvyriai yra kaip tik tai, ko reikia propagandai.“

Nacionalistinės kampanijos jau yra pasiteisinusios anksčiau, nukreipiant pyktį nuo partijos SARS protrūkio, teritorinių ginčų su Japonija, praėjusių metų protestų Honkonge ir besitęsiančio prekybos karo su JAV metu.

Šį kartą oficialus su viruso plitimu susijusių įvykių perteikimas gali padėti atitaisyti bet kokią iki tol Xi Jinpingui ir partijos vadovybei padarytą politinę žalą, net jei socialinė ir ekonominė viruso kaina tik auga. Nuo šios infekcijos Kinijoje jau mirė daugiau kaip 3 tūkst. žmonių.

„Vadovybė nekantriai laukia galimybės parašyti gražią šios istorijos pabaigą, dar net nespėjus iki galo susigaudyti, su kuo turime reikalą,“ – sako D. Bandurski.