Pasaulyje

2020.03.18 12:06

Propagandos šūviai į jautrias Lietuvos vietas: kaip sklinda melas su grūdu tiesos

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.03.18 12:06

Lietuvos visuomenė yra atspari melagingų naujienų ir dezinformacijos, propagandos poveikiui. Bet kryptingai neigiamos naujienos apie Lietuvą pasirodo užsieniui skirtoje priešiškoje propagandoje, o kartais patenka ir į įtakingus užsienio leidinius. LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad pavienės žinios iš karto nesukuria blogo šalies įvaizdžio, bet Lietuvos komunikacija stringa, todėl žala gali būti padaryta.

Seni pasakojimai, naujos technologijos

Kaip rodo Lietuvos Vyriausybės užsakymu atliktas Lietuvos įvaizdžio tyrimas, Lietuvos įvaizdis tirtose valstybėse yra daugiau pozityvus. Tačiau geografiškai tolimesniuose regionuose apie Lietuvą žinoma nedaug. Jei nevyksta sėkminga komunikacija apie šalį, tai gali tapti problema plintant propagandinėms žinioms, juodinančioms šalį.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) docentė Dalia Bankauskaitė, šalies įvaizdis atspindi realybę ir yra formuojamas ilgalaikėmis pastangomis. Tačiau viešumoje pasirodančios propagandinės žinutės negali iš karto pakeisti to, kaip kitos šalys žvelgia į Lietuvą.

„Nebūna taip, kad įvaizdžio nebūtų. Tai arba tu pats jį formuoji, arba suformuluoja kiti. (...) Problema yra mūsų neatpažįstamumas. Ir tada natūralu, kad tokioje dirvoje tos neigiamos žinios daug imliau nusėda“, – teigia D. Bankauskaitė.

Pastaruoju metu užsienio žiniasklaidoje skambėjo su Lietuvos istorija susiję įvykiai. Įtakinguose užsienio portaluose „Euronews“, BBC, „Politico“ pasirodė straipsnių, dokumentinių filmų, kuriuose Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadai ir kovotojai kaltinami prisidėję prie Holokausto vykdymo nacių okupacijos metais, o Lietuva kaltinama perrašinėjanti Holokausto istoriją.

„Galiu iš patirties pasakyti, kad įvaizdis formuojasi ir keičiasi ne taip greitai, kaip norime“, – sako D. Bankauskaitė.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius, šie naratyvai nėra nauji, bet priešiškos jėgos juos vėl atgaivino ir skleidžia naudodamos naujas technologijas.

„Nelabai čia yra kas naujo, nes visas sovietmetis buvo skirtas pademonstruoti propagandinėmis priemonėmis, kaip mūsų kare po karo (Antrojo pasaulinio – LRT.lt) buvo kolaborantų, žydšaudžių, ir būtent taip piešti tą laikotarpį. Tai, kas vyksta dabar, dažnai yra tų senų paruoštukų kartojimai“, – teigia N. Maliukevičius.

Istorija – Kremliaus įrankis

2019–2020 m. prokremliška propagandinė „žiniasklaida“ didelį dėmesį skyrė istorijos revizionizmui ir istorinėms temoms bei su tuo susijusiems kaltinimams tiek Vakarų Europos valstybėms, tiek Lenkijai ir Baltijos šalims.

Prieš Naujuosius metus surengtoje Rusijos istorikų diskusijoje skambėjo nurodymai stengtis kaltę versti Lenkijai, kad ji taptų bendra rusų ir „eurokratų prieše“. Kremliaus istorikų požiūriu, istorija yra ne mokslas, o įrankis, rašo „EUvsDisinfo“.

Tačiau Kremliaus pateikiamoje propagandoje dažnai slypi ir tiesos grūdas. Kaip aiškina N. Maliukevičius, tai vadinama „kortų kaladės“ arba „40–60 proc. principu“, kai paimamas vienas faktas ir pagal jį nubrėžiamas ištisas melagingas apibendrinimas.

„Čia ir yra didysis iššūkis. Kai yra aktyviai vykdomos tokios agresyvios kampanijos visuomenei, kuri turi aiškiai istoriškai išsidiskutuoti tikrai sudėtingus, skausmingus laikotarpius, tai daryti tampa praktiškai neįmanoma. Tokia įtampa kuriama tikslingai, viskas pradedama piešti tik juodai ir baltai. Bandoma kurti dvi fronto linijas. (...) Kai įsiterpia tokios agresyvios informacinės kampanijos į šitą diskusiją (istorikų vedamą), ji tampa labai komplikuota, o kartais praktiškai nebeįmanoma“, – sako N. Maliukevičius.

Tokiu būdu bandoma kurti įvaizdį, kad Lietuva yra nepavykusi valstybė, turinti daug neišspręstų problemų. Kartu, anot N. Maliukevičiaus, tai padeda Rusijos valdžiai mobilizuoti savo visuomenę, sukuriant „priešų apsiaustos tvirtovės“ įvaizdį.

Neigiami naratyvai atranda savo kelią ir į užsienio žiniasklaidos leidinius – tiek dėl kitokios informacijos trūkumo, kurį sukelia nesėkminga Lietuvos komunikacija, tiek ir dėl žmonių imlumo neigiamoms naujienoms.

„Juk mes, visi žmonės, esame linkę manyti neigiamai ir tas neigiamas impulsas gauti neigiamas žinias anksčiau ir į jas įsijausti, jis sudaro geras sąlygas nedraugams kurti neigiamą įvaizdį“, – teigia D. Bankauskaitė.

Visuomenės neišspręsti keblūs klausimai gali kurti ir platesnį ažiotažą, kuris padeda klestėti propagandinėms žinioms. Pavyzdžiui, internete anglų kalba paskleista melagiena apie neva Kaune į žydų kapines įvažiavusį Vokietijos kariuomenės tanką tokiame kontekste prigijo ir išplito.

„Yra sukeltas toks didelis ažiotažas, kad jis tinkamas tampa tokių agresyvių melagienų išmetimui į viešą erdvę. Ir matome, kad jos kartais toliau nuvilnija į Izraelio spaudą ir pradeda gyventi savo gyvenimą. Nelabai jau paskui gali kažką padaryti“,– sako N. Maliukevičius.

Ką daryti?

Kad propagadinės naujienos žinutės neprigytų užsienio žiniasklaidoje ir kitų valstybių visuomenėse, LRT.lt kalbinti ekspertai pabrėžia sklandžios komunikacijos anglų kalba poreikį.

„Nebūna taip, kad įvaizdžio nebūtų. Tai arba tu pats jį formuoji, arba suformuluoja kiti“, – sako D. Bankauskaitė.

Anot N. Maliukevičiaus, pirmiausia reikėtų veikti proaktyviai, kad vėliau netektų imtis bandymų taisyti padėtį: „Atrodo, banali tezė, kad jei nori, kad tave suprastų Vakaruose, tai ne tik turi turėti gebėti aiškiai, sklandžiai komunikuoti, suprantamai šnekėti, rašyti apie tai anglų kalba. Bet visų pirma turi turėti grynai technines galimybes pasiekti tą auditoriją – žiniasklaidą, medijas, įrankius anglų kalba.“

D. Bankauskaitė pastebi, jog Lietuvai stinga ir bendros strategijos, o ją sukūrus būtina užtikrinti komunikacinės politikos tęstinumą ir nepriklausymą nuo politinių ciklų.

Bet net ir tada teigiamų pokyčių gali tekti palaukti. „Galiu iš patirties pasakyti, kad įvaizdis formuojasi ir keičiasi ne taip greitai, kaip norime“, – sako D. Bankauskaitė.

Anot jos, Lietuva turi daug potencialo, bet jo tinkamai neišnaudoja. „Mes savo istorijos nekomunikuojame arba nevykusiai komunikuojame. Mes savo kultūros nekomunikuojame pakankamai. Nes potencijos turime labai daug, šitai ramiai ir užtikrintai sakau, bet komunikacija nėra stiprioji mūsų pusė“, – sako D. Bankauskaitė.

Dar viena problema – aiškios lyderystės trūkumas. „Šiuolaikiniame globaliame medijų pasaulyje reikia lyderių, politikų, istorikų, kurie aiškiai, sklandžiai, momentaliai galėtų paaiškinti, kas kaip vyksta, kur galbūt įvyko kažkokia melagienų, dezinformacijos sklaida anglų kalba“, – sako N. Maliukevičius.

„Įvaizdžio formavimas tai ne institucijų pristatymas, bet visuminis procesas, apimantis ir įtraukiantis visų ministerijų darbą. Iš tiesų tai vizija, žinant, kur nori būti, tada ir komunikaciją tam pajungi“, – apibendrina D. Bankauskaitė.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas didinti medijų raštingumą ir skatinti auditorijos kritinį mąstymą. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.