Pasaulyje

2020.03.22 06:41

Buboninis maras, ligos ir izoliuoti laivai – tamsi ir sudėtinga karantino istorija

LRT.lt2020.03.22 06:41

„Karantinas“ – tai žodis, naudojamas įvardinti izoliacijos laikotarpį, kuris kaip atsargumo priemonė skiriamas tiems, kas turėjo sąlytį su naujuoju koronavirusu, rašo CNN. 

Vyriausybėms stengiantis užkirsti kelią viruso plitimui, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje yra atsidūrę karantine. Kinijoje žmonės tūkstančiais buvo uždaromi karantino centruose. Italijoje izoliuojami atskiri miestai, tokiu būdu karantinuojant net apie 100 tūkst. žmonių.

Jungtinėse Valstijose karantinas taikomas tiems, kurie pirmieji suteikė pagalbą infekuotiems pacientams šalia Sietlo esančiuose slaugos namuose, ir tiems, kas dalyvavo Niujorke vykusiame bar micvos rituale.

Ir nors daugeliui mūsų atrodo, kad tokie vis daugiau žmonių įtraukiantys karantinai yra beprecedentis atvejis, tai nėra pirmas kartas, kai ši priemonė naudojama mirtinam virusui suvaldyti, rašo CNN.

Šis žodis ir ši praktika turi tamsią ir sudėtingą viduramžius siekiančią istoriją.

Buboninis maras Venecijoje

Žodis „karantinas“ kildinamas iš prancūzų kalbos žodžio „quarantaine“, reiškiančio „beveik 40“. Pirmą kartą anglų kalboje šis žodis buvo pavartotas 1617 m., kalbant apie laivą, kuriam 40 dienų nebuvo leidžiama įplaukti į miestą, baiminantis, kad jis galėjo atgabenti mirtiną užkratą.

Tačiau Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, pirmasis oficialus karantinas buvo paskelbtas kur kas anksčiau – dar 14 aamžiuje, rašo CNN.

1347 – 1352 m. Europą siaubė buboninis maras, dar vadintas „Juodąja mirtimi“, nusinešęs apie 20 mln. žmonių gyvybių.

Kai 1347 m. maras ėmė plisti Venecijoje, uostai pradėjo nebeįsileisti laivų, atplaukiančių iš ligos paveiktų sričių. Tačiau kitais metais Venecijos valdžia pirmoji įteisino šiuos apsauginius veiksmus. Londono mokslo muziejaus duomenimis, jie uždarė savo uostus įtartiniems laivams, o jų įgulas izoliavo 40 dienų.

Kongresas perima karantiną į savo rankas

Formuojantis Jungtinėms Valstijoms, 18 a. apsauga nuo užkrečiamų ligų buvo perduota vietos ir valstijų jurisdikcijai.

1793 m. geltonojo drugio karštinės epidemija Filadelfijoje pražudė 5 tūkst. žmonių. Palei Delavero upę miesto valdžia įkūrė 40,4 tūkst. kvadratinių metrų karantino zoną, pavadintą „Lazaretto“.

Tačiau geltonojo drugio protrūkiams vis atsinaujinant, Kongresas ėmėsi veiksmų ir 1878 m. išleido Nacionalinį karantino įstatymą, rašo CNN.

Šis teisės aktas neprieštaravo valstijų teisėms, tačiau padėjo pagrindą federalinės valdžios įsikišimui, skelbiant karantiną.

Vietos karantino zonos po truputį buvo perleistos federalinės valdžios žinion, o 1921 m. karantino sistema buvo visiškai nacionalizuota.

Teismas nustatė, kad kinų karantinas buvo rasistinis

1900 m. kovą San Francisko kinų kvartale įsikūrusios lentpjūvės savininkas kinas Chickas Ginas mirė nuo buboninio maro.

Valdžia nedelsiant užbarikadavo 15 miesto kvartalų, tokiu būdu uždarydama į karantiną 25 tūkst. kinų, rašo CNN.

Tais pačiais metas teismas nusprendė, kad šis karantis buvo rasistinis ir nurodė jį atšaukti. Teisėjas paskelbė, kad sveikatos priežiūros pareigūnai elgėsi „piktavališkai ir nelygiateisiškai“.

Buboninio maro epidemija

Dėl 1901 m. Keiptaune, Pietų Afrika, prasidėjusios buboninio maro epidemijos beveik visi juodaodžiai miesto gyventojai buvo suginti į karantino stovyklą, rašo CNN.

„Ši stovykla ir tuo metu naudota išvarymo praktika iš dalies padėjo pamatus vėliau taikytam priverstiniam iškeldinimui ir segregacijai rasiniu pagrindu Pietų Afrikos miestuose aparteido laikotarpiu,“ – CNN sakė Johno Hopkinso universiteto sociologijos ir medicinos istorijos docentas Alexandre White.

JAV sulaikė moteris, kad užkirstų kelią venerinių ligų plitimui

Pirmojo pasaulinio karo metais federaliniai pareigūnai išsiaiškino, kad didelė dalis kareivių yra užsikrėtę sifiliu ir gonorėja.

Beveik 20 tūkst. moterų, daugelis sergančių lytiniu keliu plintančiomis ligomis, buvo sulaikytos ir įkalintos, nepateikus jokių oficialių kaltinimų, rašo CNN.

Kai kurios iš jų buvo prostitutės, kitos – vadinamosios „labdaros merginos“, atsiduodavusios už maistą ar pramogas.

Teritorija, kurioje jos buvo laikomos, buvo apjuosta spygliuota tvora, saugoma sargybinių. Kaip rašo „The New York Times“, neretai šioms moterims buvo prievarta taikomos žeminančios medicininės procedūros, rašo CNN.

Istorikas Allanas Brandtas šias priemones pavadino „geriausiai suderintu išpuoliu prieš piliečių laisves, prisidengiant visuomenės sveikata, Amerikos istorijoje.“

Ligų kontrolės ir prevencijos centrai oficialiai žengia į areną

JAV sveikatos, švietimo ir gerovės departamentas teisę ir pareigą skelbti karantiną perdavė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrams (CDC).

CDC perėmus kontrolę, kiekviename uoste, tarptautiniame oro uoste ir didesniuose sienos perėjimo punktuose buvo įsteigti karantino centrai, rašo CNN.

Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje CDC sumažino karantino centrų skaičių nuo 55 iki 8, nes buvo manoma, kad infekcinės ligos „jau yra atgyvena“. Tačiau po Rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių, pasėjusių biologinės atakos baimę, ir 2003 m. įvykusio SARS protrūkio, karantino centrų skaičius vėl padidintas iki 20.

Ko galime pasimokyti šiandien

A. White teigimu, karantinas yra viena agresyviausių reakcijų į epidemiją, kurios gali imtis vyriausybė.

Ir nors ši praktika gali būti veiksminga, stengiantis suvaldyti epidemiją, istorija rodo, kad dažnai ji būdavo nukreipta prieš labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, rašo CNN.

Ekspertai aiškina, kad dėl neišmanymo ir su koronavirusu susijusios dezinformacijos Jungtinėse Valstijose padaugėjo rasistinių ir ksenofobinių išpuolių prieš azijietiškos išvaizdos asmenis.

„Šiais laikais, – A. White sakė CNN, – turime būti labai atsargūs ir pripažinti, kad negalima į žmones ar kultūras žiūrėti vien per epidemijos prizmę, tai nėra tinkamas būdas stengiantis suprasti ir priimti kitą žmogų.“

Populiariausi

Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų

Pasaulyje

2020.08.10 08:02

LRT trumpai. Kas vyksta Baltarusijoje ir protestuotojų užmojai vėl išeiti į gatves per protestus žuvo mažiausiai 1 žmogus; atnaujinta 09.55

30
Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų

Pasaulyje

2020.08.10 11:27

Karšta Baltarusijoje gali būti ir pirmadienio vakarą: žmonės vėl kviečiami į gatves Tichanovskaja reikalauja perskaičiuoti balsus, atnaujinta 18.36

30