Pasaulyje

2020.03.16 05:30

#MeToo banga paskandino ne tik Weinsteiną, bet ir Lietuvos veikėjus – kas pasikeitė?

Julija Šakytė, LRT.lt 2020.03.16 05:30

Holivudo magnato istorijoje buvo padėtas taškas – Harvey Weinsteinas 23-iems metams siunčiamas už grotų į liūdnai pagarsėjusį Niujorko Raikerso salos kalėjimą. Šimto moterų seksualiniais nusikaltimais kaltintas H. Weinsteinas teismo salėje anksčiau murmėjo: „Esu nekaltas, esu nekaltas. Kaip taip galėjo nutikti Amerikoje?“ Bet nutiko. Ką ši byla ir #MeToo judėjimas pakeitė Lietuvoje ir pasaulyje?

H. Weinsteiną seksualiniais nusikaltimais, išprievartavimais ir nederamu elgesiu apkaltino virš 100 moterų, tai prisidėjo prie #MeToo judėjimo. Per visą pasaulį, įskaitant ir Lietuvą, nuvilnijo ir į viešumą iškilo ne viena priekabiavimo istorija.

Lygių galimybių specialistės gali įvardyti vos du atvejus Lietuvoje, kai tarnybos tyrimas iš tiesų baigėsi atsakomybės nustatymu ir sankcijomis, kurios teismo nebuvo panaikintos. Vis dėlto lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits teigia, kad #MeToo be jokių abejonių turėjo teigiamą poveikį Lietuvai ir visam pasauliui.

„#MeToo pridėjo sąmoningumo. Manau, kad žmonės pradėjo atsargiau vertinti savo veiksmus. Būtent tie potencialūs priekabiautojai pradėjo vertinti ir žiūrėti preciziškiau. Taip pat pačios moterys, kurios nukentėjo, manau, pasidarė drąsesnės“, – LRT.lt teigia teisininkė.

Kaip prasidėjo #MeToo judėjimas?

2006 m. Tarana Burke, pilietinių teisių aktyvistė, įkūrė judėjimą „Me Too“ ir pradėjo vartoti šią garsiąją frazę, kad skleistų žinią apie seksualinės prievartos ir užpuolimų mastą visuomenėje. Vis dėlto grotažymė #MeToo išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose ir buvo pradėta vartoti platesniame kontekste po to, kai būtent H. Weinsteinui buvo pareikšti įtarimai dėl seksualinės prievartos.

Šis skandalas buvo tarsi ilgai tiksėjusi bomba, kuriai pagaliau sprogus, tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose pasipylė moterų istorijos iš viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos. L.Vengalės-Dits teigimu, tais metais, kai prasidėjo #MeToo judėjimas, padaugėjo ir rašytinių anoniminių paklausimų, ir skambučių su klausimais – ar tai, kas vyksta, yra seksualinis priekabiavimas, kaip reikėtų reaguoti.

Vis dėlto pakakdavo, anot jos, tik informacijos, o oficialių skundų visiškai nepadaugėjo. Šiuo metu oficialių skundų netgi sumažėjo, teigia teisininkė. Pavyzdžiui, per 2019 m. sulaukta 8 paklausimų dėl seksualinio priekabiavimo ir 2 oficialių skundų.

Ar H. Weinsteinui paskelbtas nuosprendis bus tas atspirties taškas naujai #MeToo eros pradžiai, ar atvirkščiai – nuslopins judėjimą? Anot Lietuvos žmogaus teisių centro atstovės Jūratės Juškaitės, yra dvi šios istorijos medalio pusės.

„Iš vienos pusės, taip – tai suteiks seksualinio priekabiavimo arba smurto aukoms pasitikėjimo kalbėti. (...) Vis dėlto tas procesas nebuvo toks sklandus. Jei kokia kita moteris atsidurtų tokioje situacijoje prieš tokį turtingą asmenį, ar gali būti ši istorija laikoma, ar konkretus žmogus gali būti kaip įkvėpimas kalbėti ir bandyti pasiekti teisingumą. Sunku prognozuoti, kaip tai paveiks viešąją nuomonę. Vis dėlto labai norisi manyti, kad realios bausmės paskyrimas yra didėjančio teisingumo ženklas“, – mano ji.

Kas toliau?

Nors H. Weinsteino skandalas ir kitos istorijos paskatino milijonus moterų pasidalyti savo patirtimi socialinėje erdvėje, o specialistus ir aktyvistus labiau reaguoti, vis dėlto tai išryškino ir tai, kiek dar reikia nuveikti, kad būtų pakeistos kultūros normos, dešimtmečius menkinančios tas moteris, kurios išsako įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo.

J. Juškaitė teigia, kad reikia galvoti, kaip mūsų teisinė sistema galėtų labiau prisitaikyti ir galėtų padėti rinkti įrodymus prieš seksualiniu smurtu ar priekabiavimu kaltinamus asmenis.

„Galbūt reikėtų daugiau konsultuoti, daugiau kalbėti, galbūt turėti daugiau sėkmingai pasibaigusių bylų ir kad būtų atkurtas teisingumas. Lietuvoje apie tai tikrai kalbėti negalime. Be to, Lietuvoje paviešintų seksualinio priekabiavimo darbe atvejų, kur būtų kreiptasi į institucijas, – labai mažai. Teismo sprendimų išvis vienetai. Todėl apie kokį nors proveržį būtų sunku kalbėti“, – teigia J. Juškaitė.

Kita vertus, teisininkė L. Vengalė-Dits įžvelgia ir teigiamą naują tendenciją Lietuvoje – nukentėję asmenys dažniau kreipiasi ne į Lygių galimybių tarnybą ar į teismą, bet tiesiogiai į darbdavį.

„Darbdaviai kreipiasi į mus prašydami tam tikros išvados ar veiksmų vertinimo. Darbdaviai tiria vietoje, sudarę komisiją. Skundai iki tarnybos ar teismo neateina, bet jie būna iškart nagrinėjami vietoje. Tai labai pagirtinas pavyzdys“, – LRT.lt sako teisininkė.

Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje draudžiamas ir pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą. Pagal šį įstatymą juo laikomas nepageidaujamas, užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys, kuriuo kenkiama asmens orumui bei sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Tačiau kol kas jis negalioja prekių ir paslaugų srityje.

„Prekių ir paslaugų srityje Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu kol kas seksualinis priekabiavimas nėra draudžiamas. Šiuo metu įregistruotas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas, kuriame mes siūlome uždrausti seksualinį priekabiavimą prekių ir paslaugų srityje. Tai reiškia, kad, atėjęs į kavinę, barą ar parduotuvę, nepatirtų seksualinio priekabiavimo paslaugos teikėjas arba pirkėjas. Šiuo metu tai nėra draudžiama.

Švietimo ir mokslo srityje vis dar taikomas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Bet skundų po visų skandalų Vilniaus dailės akademijoje daugiau mes nematėme ir nieko negirdėjome. Jei ir pasiekia mus kokie atvejai, tai tik apie vidinius pradėtus tyrimus“, – teigia teisininkė.

LRT.lt primena kai kurias iš #MeToo istorijų:

Buvęs Panevėžio Juozo Miltinio teatro direktorius Linas Marijus Zaikauskas

Jauna mergina kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus dėl nederamo teatro direktoriaus elgesio. Ji teigė, kad šis, naudodamas psichinę prievartą bei pasinaudodamas jos tarnybiniu priklausomumu, reikalavo lytinių santykių. Aktorė atsisakė paklusti ir apie Lino Marijaus Zaikausko elgesį prabilo viešai. Taip viešoje erdvėje nuvilnijo viena pirmųjų #MeToo istorijų Lietuvoje.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė L. Vengalė-Dits gali įvardyti tik tą atvejį, kai tarnybos tyrimas iš tiesų baigėsi atsakomybės nustatymu ir sankcijomis, kurios teismo nebuvo panaikintos.

„Kitais atvejais tiesiog nebuvo galimybės nustatyti seksualinio priekabiavimo dėl įrodymų trūkumo. Na, ir dėl to, kad liudytojai atsisakė liudyti. Mes tiesiog negalėjome dėl objektyvių duomenų arba patvirtinti, arba paneigti šitų aplinkybių. Šiuo atveju įrodymų buvo – garso įrašas. Tai padėjo atskleisti tiesą“, – aiškina teisininkė.

Režisierius buvo nuteistas baudžiamojoje byloje dėl seksualinio priekabiavimo, Kupiškio teismas jam skyrė 44 parų areštą, o nukentėjusiai aktorei priteista 3 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 100 eurų turtinei žalai atlyginti.

Politikas Kęstutis Pūkas

Lietuvoje politikai taip pat neišvengė #MeToo judėjimo pasekmių. Viešojoje erdvėje pasirodė merginų pasakojimai apie tuometinio Seimo nario Kęstučio Pūko vykdomus „darbo pokalbius“.

Jos teigė, kad per darbo pokalbius K. Pūkas komentavo padėjėjomis siekiančių dirbti krūtines, vedėsi į miegamąjį, kvietė kartu kloti lovą ir laidė kitokias seksualinio pobūdžio užuominas. Pats K. Pūkas, vos žiniasklaidai pradėjus viešinti moterų pasakojimus, atsiprašė tų moterų, kurios galėjo įsižeisti. Tačiau savo kaltės dėl tokių nuoskaudų Seimo narys iki šiol nejaučia.

Vis dėlto visai neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą – buvęs Seimo narys lieka nuteistas dėl seksualinio priekabiavimo, taip pat jis pripažintas kaltu dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo.

Anot Lygių teisių centro atstovės J. Juškaitės, K. Pūko atvejis yra antras Lietuvoje, kai tyrimas baigėsi atsakomybės nustatymu ir realiomis sankcijomis. Anot jos, įdomu tai, kad teismas atmetė moterų, prie kurių galbūt buvo priekabiaujama įsidarbinant, skundus, bet užsiminė, kad situacija galbūt būtų buvusi kitokia po 2017 m.

„Pasakė, kad tikriausiai, jei tai būtų buvę po 2017 m., kai buvo pakeistas Darbo kodeksas, K. Pūkas tikriausiai būtų buvęs pripažintas kaltu ir dėl tų kitų priekabiavimų atvejų“, – LRT.lt teigia J. Juškaitė.

Indijos ministras Mobasharas Jawedas Akbaras

2018 m. pasirodė kaltinimai dėl netinkamo seksualinio elgesio su mažiausiai 12 moterų Indijos užsienio reikalų ministrui Mobasharui Jawedui Akbarui. Ministras neigė kaltinimus ir tvirtino, kad šie teiginiai yra „laukiniai ir nepagrįsti“. Vienai iš jo tariamų aukų jis pateikė ieškinį dėl šmeižto.

M. J. Akbaras dešimtmečiais buvo žymus Indijos viešojo gyvenimo veikėjas, autorius, kelių laikraščių redaktorius, buvusio ministro pirmininko Rajivo Gandhi patikėtinis ir buvo žinomas kaip vienintelis musulmonų ministras Indijos hinduistų nacionalistų Vyriausybėje.

Šis skandalas Indijos aktyvistų buvo pavadintas kaip „pavėluotas #MeToo momentas“. Tiesa, 2019 m. įvykęs teismo posėdis, kaip rašoma „The Guardian“, atspindi iššūkius, su kuriais susiduria #MeToo judėjimas Indijoje. M. J. Akbaras nebuvo teisiamas. Viena iš jo kaltinamųjų – žurnalistei Priya Ramani – buvo pareikšti kaltinimai dėl šmeižto. Už šį nusikaltimą gresia maksimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas

Įtarimai seksualiniu priekabiavimu netrukdo užimti aukščiausią postą šalyje. Kaltinimai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ankstesniais metais prieš moterų valią jas nederamai lietė ir bučiavo, skambėjo per rinkimų kampaniją, vėliau atsinaujino jam jau einant prezidento pareigas.

Tačiau metamus kaltinimus seksualiniu priekabiavimu D. Trumpas pavadino demokratų manevru. Demokratai, kai jiems nepavyko įrodyti nelegalių jo komandos ryšių su Maskva, ėmėsi „neteisingų kaltinimų ir pramanytų istorijų“ apie jo išpuolius prieš moteris.

Be to, 2018 m. JAV prezidentas įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo, galinčio sužlugdyti jo kandidato į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Bretto Kavanaugh paskyrimą, taip pat pavadino „absoliučiai politiniais“.

Kandidatas buvo kaltinamas nederamu elgesiu per vieną vakarėlį 9-ajame dešimtmetyje, tačiau šiuos kaltinimus jis vadino šmeižtu.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE)

Vilniuje veikiančiame Europos lyčių lygybės institute (EIGE) priekabiavimas buvo paplitęs labiau nei paviešinti keli seksualinio priekabiavimo atvejai, dar 2018 m. BNS pasakojo šioje Europos Sąjungos (ES) įstaigoje dirbusios užsienietės.

Dvi buvusios darbuotojos teigia, kad institutas abejingai reagavo į pranešimus apie galimą nederamą elgesį kolektyve, o tai pranešusių moterų reputacija buvo menkinama.

Politico.eu tuomet skelbė, kad 2014 m. įstaigoje buvo tiriami dviejų praktikančių skundai dėl trijų vyrų seksualinio priekabiavimo. Dviem atvejais jie pripažinti pagrįstais.

Režisierius Romanas Polanskis

Praėjusį mėnesį, kai Romanas Polanskis – režisierius, nuteistas už lytinius santykius su 13 metų mergina, – laimėjo aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą už režisūrą, prancūzė aktorė Adele Haenel atsistojo ir išėjo iš nacionalinių Prancūzijos kino „Cezario“ apdovanojimų ceremonijos.

„Gėda!“ – sušuko ji.

Aktorė anksčiau atviravo, kad vaikystėje ją seksualiai išnaudojo kitas režisierius. Sprendimas skirti R. Polanskio režisuotam filmui „Pareigūnas ir šnipas“ (An Officer and a Spy, 2019 m.) 12 nominacijų iškart sukėlė moterų teisių gynimo grupių pasipiktinimą.

Pats kino režisierius R. Polanskis dar prieš apdovanojimus teigė juose nedalyvausiantis. Paryžiuje gyvenantis R. Polanskis agentūrai AP sakė, kad ceremonija virsta „viešu linčiavimu“.

Kino režisierius Christophe`as Ruggia

Galiausiai A. Haenel istorija buvo išklausyta – praėjusį mėnesį kino režisierius Christophe`as Ruggia buvo sulaikytas apklausai, remiantis aktorės kaltinimais, kad jis prie jos seksualiai priekabiavęs, kai jai tebuvo 12–15 metų.

55-erių C. Ruggia tai neigia. A. Haenel, kuriai dabar yra 31 metai, lapkritį pateikė oficialų skundą dėl C. Ruggia veiksmų. Prieš tai viename interviu kino kūrėją ji apkaltino lytiniu priekabiavimu.

Šios aktorės pareikšti kaltinimai supurtė Prancūzijos kino industriją, lėčiau nei Holivudas reaguojančią į moterų teisių judėjimo #MeToo bangą, atkreipusią dėmesį į seksualinį priekabiavimą.

Režisierius Jonas Vaitkus

Scenografė 2018 m. pranešė patyrusi režisieriaus Jono Vaitkaus seksualinį priekabiavimą. Moteris pasakojo, kad režisierius netinkamai elgėsi 2009 m. vasarą, kai ji lankėsi J. Vaitkaus namuose darbo reikalais, – jai buvo pasiūlyta sukurti scenografiją spektakliui „Juodasis strazdas“. Ji nurodė, kad režisierius priekabiavo išgėręs.

Po scenografės pareiškimo apie patirtą seksualinį priekabiavimą prabilo ir kitos moterys – buvusi J. Vaitkaus asistentė, taip pat buvusios režisieriaus studentės.

Lietuvos rusų dramos teatro vadovas jam viešai mestus kaltinimus seksualiniu priekabiavimu vadino dalimi šmeižto kampanijos, kurią vykdo Rusijos propagandiniai kanalai, artėjant teatro vadovo rinkimams.

Studentų apklausą apie patirtus susidūrimus su psichologiniu smurtu ir priekabiavimu atliko ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) senatas, priėmęs sprendimą, kad J. Vaitkus nusižengė akademinei etikai. Galiausiai po daugiau nei dešimties metų, 2020 m., J. Vaitkus paliko pareigas ir dramos teatre.

Kino režisierius Šarūnas Bartas

Kino režisierius Šarūnas Bartas 2017 m. apkaltintas seksualiniu priekabiavimu. Kaltinimai pateikti dviejų su režisieriumi darbiniais santykiais susijusių moterų. Vienu iš minėtų atvejų buvo pateiktas ir pareiškimas policijai.

Režisierius taip pat kaltinimus paneigė ir nesileido į viešas diskusijas, o jų viešoje erdvėje netrūko.

Daug klausimų kilo, kai seksualiniu priekabiavimu kaltinamas režisierius atsidūrė ant vieno populiariausių žurnalų Lietuvoje viršelių, daugelyje interviu buvo klausiama apie jo darbus, tačiau baiminamasi priminti istoriją. Tai sukėlė įvairių organizacijų ir pavienių žmonių pasipiktinimą.

Operos solistas Placido Domingo

P. Domingo laikomas vienu geriausių visų laikų operos balsų. Jis – daugybės prestižinių apdovanojimų laureatas, taip pat išskirtinis dirigentas ir Los Andželo operos generalinis direktorius. O dabar kaltinamas, kad šia galia pasinaudojo darydamas seksualinį spaudimą moterims.

Devynios moterys sako tapusios jo daryto seksualinio spaudimo aukomis. P. Domingo kaltinamas pasinaudojęs aukštomis pareigomis garsiuose teatruose ir žlugdęs jam atsakiusių moterų karjeras. Pats P. Domingo bet kokius kaltinimus neigia, sutiko pasitraukti iš visų laukiančių Niujorko „Metropolitan Opera“ pasirodymų.