Pasaulyje

2020.03.12 19:13

Vengrijos diplomatijos vadovas: Vakarai yra dviveidžiai – kritikuoja mus, bet patys užsiima verslu su Rusija

Vykintas Pugačiauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.03.12 19:13

Vakarų Europos valstybės ir JAV dviveidiškai žvelgia į santykius su Rusija ir Kinija – kritikuoja Vengriją ir kitas regiono valstybes, bet pačios užsiima verslu. Tai interviu LRT TELEVIZIJAI sakė Vilniuje „Bukarešto devintuko“ susitikime lankęsis Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Vengrijos valdžia pritaria NATO požiūriui ir Rusijos atgrasymo politikai Europoje, bet nori, kad sąjungininkai girdėtų ir jos rūpesčius. Kaltinimai, kad Vengrija, nepaisydama sąjungininkų perspėjimų dėl grėsmės saugumui, įsileidžia „Huawei“, yra nepagrįsti, teigia ministras P. Szijjarto.

Vengrijos diplomatijos vadovas: Vakarai yra dviveidžiai – kritikuoja mus, bet patys užsiima verslu su Rusija

– Vilniuje susitinka Bukarešto devintuko šalys, kurių dauguma Rusiją mato kaip grėsmę. Vengrija čia išsiskiria, kokia yra jūsų šalies pozicija Rusijos atžvilgiu?

– Mes visiškai pritariame NATO 360 laipsnių požiūriui, pagal kurį turime įvertinti iššūkius iš visų pusių. Suprantame, kad grėsmių pobūdis gali būti skirtingas – dėl geografijos, dėl istorijos – galime svarbiausiais laikyti skirtingus iššūkius.

Bet labai gerai suprantame, kad Baltijos šalys Rusiją laiko svarbiausia grėsme. Štai kodėl solidarumą esame rodę nemažai kartų. Per dvi skirtingas pamainas esame čia dislokavę 340 sausumos pajėgų karių. Ir jau du kartus esame dalyvavę Baltijos oro policijos misijoje. Pastarąjį kartą pernai rugpjūtį, kai irgi turėjau galimybę aplankyti Vengrijos karius čia. Ir esame priėmę sprendimą, kad 2022-aisiais grįšime, su „Grippen“ naikintuvais bei savo pilotais vėl dalyvausime Baltijos oro policijos misijoje.

Bet pietinius iššūkius irgi laikome labai svarbiais. Juk žinote, kad Vengrija yra kelyje, kuris buvo užplūstas migrantų 2015-aisiais. Ir dabar, deja, matote, kas vyksta prie Turkijos ir Graikijos sienos.

Visiškai įmanoma, kad dar šimtai tūkstančių migrantų vėl išeis į kelią Europos link, ir jei jie išeis į Vakarų Balkanų kelią, tai pietinė Vengrijos siena bus pirmasis fizinis taškas, kur jie sutiks kliūtį. Žinoma, norėtume išvengti tokios padėties, kai prie mūsų pietinės sienos atsiras šimtai tūkstančių žmonių, bet aiškiai sakome, kad niekada neleisime nė vienam neteisėtam migrantui patekti į mūsų šalies teritoriją.

O kalbant apie Rusiją – negyvename Mėnulyje ar Marse, gyvename čia, Vidurio Europoje. Labai gerai žinome, kad jei dialogas tarp Rytų ir Vakarų bus racionalus, tai mūsų nacionalinio saugumo padėtis bus geresnė.

Jei pragmatiško dialogo nebus, jei nebus abipusės pagarbos, abipusio pasitikėjimo tarp Rytų ir Vakarų – tuomet mūsų nacionalinio saugumo padėtis bus blogesnė. Todėl mes – už aktyvesnį dialogą tarp Rytų ir Vakarų. Mes visiškai pritariame NATO politikai, kuri vadinama dialogu ir atgrasymu, nes manome, kad tai geriausias būdas, kokį esame radę.

Drauge turime būti sąžiningi sau: daugelis Vakarų Europos šalių, kurios virš vandens linkusios Rusiją kritikuoti, po vandeniu su Rusija užsiima milžinišku verslu. Ką tik su Baltijos kolegomis kalbėjomės, kad įvedus sankcijas, prekyba tarp Europos valstybių ir Rusijos išaugo 17 procentų. Ir žinome, kad naujas dujotiekis tiesiamas iš Rusijos į Vokietiją.

Matome, kad Prancūzijos prekyba su Rusija, Vokietijos prekyba, Italijos prekyba auga labai sparčiai. Jei dalyvaujate Sankt Peterburgo ekonomikos forume, matote, kad ten yra daugelis Vakarų Europos bendrovių ir, beje, daugelis Vakarų Europos politikų.

Taigi manau, kad čia esama šiokio tokio Europos dviveidiškumo dėl santykių su Rusija. Bet kaip šalis, kuriai keturis dešimtmečius teko kentėti nuo komunistų režimo, labai gerai suprantame savo Baltijos sąjungininkų jautrumus.

– Bet jūs darote tai, apie ką Lietuvoje niekas negalėtų pagalvoti. „Rosatom“ stato naują branduolinę elektrinę tiesiogine šių žodžių prasme už keliasdešimties kilometrų nuo čia už Rusijos pinigus. Jūs darote tą patį. Tai daugiau negu dialogas – tai rusiškų pinigų priėmimas?

– Tiesą sakant, tai tarptautinis projektas. Su „Rosatom“ sutarėme, kad jie Vengrijoje statys du naujus branduolinius reaktorius, nes branduolinę energetiką naudojame nuo 9-ojo deš. pradžios. Taigi, turime geros patirties ir iš savo patirties suvokiame, kad branduolinė energetika yra tarp švariausių, saugiausių ir pigiausių būdų energijai gaminti.

Štai kodėl nacionaliniame energijos mišinyje norėtume padidinti branduolinės energijos dalį. Su Rusija pasirašėme susitarimą dėl valstybinės paskolos valstybei, labai geromis sąlygomis, taigi kodėl to turėjome nedaryti.

Bet dabar, turiu pasakyti, tai ne Rusijos projektas. Tai Rusijos, Amerikos, Prancūzijos ir Vokietijos projektas, nes šio „Rosatom“ projekto pagrindinis tiekėjas yra „General Electric“ iš Jungtinių Valstijų. O naujausius konkursus dėl technologinių investicijų krypčių laimėjo Prancūzijos ir Vokietijos konsorciumas iš „Siemens“ ir „Framatome“.

Taigi tai ir vėl – didelis dviveidiškumas – nes kai pasirašėme susitarimą su „Rosatom“, amerikiečiai ir vakarų europiečiai labai kritikavo Vengriją. Bet vos tik konkursus tapti tiekėjais ar subkontraktoriais laimėjo „General Electric“, „Framatome“ ir „Siemens“, visos šios šalys, sakykime, žengė atgal nuo kritikos.

Mes, žinoma, ne prieš, kad jie mūsų daugiau nekritikuoja, bet dviveidiškumas, aišku, egzistuoja. Taigi susitarimą pasirašėme, nes tai tikrai atitiko mūsų interesus.

Žinoma, jei statote naują branduolinę elektrinę, nesvarbu, su kuo, turite laikytis nacionalinių ir tarptautinių standartų, dėl to net nėra klausimų. Tad esu visai tikras, kad ir jūs su Baltarusija turite šių reikalų – ji turi atitikti tarptautinius standartus taip, kaip ir mes juos atitinkame.

Mes dar ir siekiame, kad kaimynai tai suprastų. Juk Austrija, mūsų kaimyninė šalis, labai prieš branduolinę energetiką, todėl ji pateikė ieškinį prieš Europos Komisiją dėl jos sprendimo, kuris uždegė žalią šviesą investicijoms pas mus.

– Kinija ir Huawei. Apie juos kalbate irgi panašiai – kad į Vengriją „Huawei“ atveda Jungtinės Karalystės ir Vokietijos bendrovės. Bet Amerikos valstybės sekretorius Pompeo sakė tiesiai jums, o gynybos sekretorius Esperas kalbėjo Miuncheno konferencijoje, kad Kinijos įtraukimas gali sugriauti NATO?

– Žiūrėkite, šiuo klausimu pasakysiu štai ką. Vengrijoje turime 16 didelių Kinijos investicijų, 16 didelių Kinijos bendrovių ar jų padalinių. Bet ar žinote, kad iš tų 16-os 13-a tapo kiniškomis tik per tarptautinius sandorius.

Tai yra, jos buvo Amerikos padaliniai, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos. Kaip jie tapo kiniškais? Kinijos bendrovės supirko amerikietiškąsias, kanadietiškąsias, prancūziškąsias ir vokiškąsias. Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Ne Vengrijoje.

Taigi darbuotojai Vengrijoje atėjo dirbti penktadienio vakarą Amerikos bendrovėje, o pirmadienio rytą, kai grįžo į gamyklą, ji jau buvo Kinijos.

Taigi mano didelis prašymas sekretoriui Pompeo ir kitiems Vakarų Europoje – prašau, neparduokite savo bendrovių Kinijai. Nes Kinija neperka Vengrijos bendrovių, ji perka Vakarų Europos ir Amerikos bendroves. Ir kol tai darys, buvę Amerikos, Prancūzijos ar Vokietijos padaliniai taps kiniškais, ir mes nieko nepadarysime.

– Bet problema lieka, tai tebeskaldo NATO, tai skaldo ir jus su Amerika?

– Bet tai amerikiečiai pardavinėja savo bendroves kinams. Tai, kas iki šiol buvo „Johnson Controls“, dabar tapo kiniška „Yanfeng“. O ką aš galiu padaryti, ką mes, vengrai, galime padaryti?

Dar kartą, kinai į Europą atvyksta supirkdami ne vengriškas bendroves, o vokiškas, prancūziškas ir amerikietiškas. Dėl penktosios kartos mobiliojo ryšio reikalas toks pats. Vengrijos valstybė su „Huawei“ neturi sutarties. Visai neseniai sakiau kalbą per penktosios kartos ryšio pristatymo Budapešte ceremoniją, jį pradės „Vodafone“.

Taigi, jei atvyksite į Vengriją, į Budapeštą, prisijungsite prie „Vodafone“, galėsite naudotis penktosios kartos ryšiu. Šaliai tai labai naudinga. Bet klausiau žmonių iš „Vodafone“, su kuo pasirašėte sutartis savo infrastruktūrai kurti? Jie atsakė, kad su „Huawei“.

Taigi, kai amerikiečiai aptaria šį reikalą su manimi, aš visada jiems sakau: su „Huawei“ paprastai sutartis pasirašo kur kas didesnės šalys, britai ir vokiečiai, o ne Vengrijos valstybė. Taigi čia, manau, reikia kliautis racionalumu, sveiku protu ir tikrove.

Aš suprantu, mes maža Vidurio Europos šalis, suprantu, labai lengva iš mūsų šaipytis, mus kaltinti ir kritikuoti. Bet jei pažvelgsite į užkulisius, ir jei pažvelgsite į faktus, pamatysite, kad tarp vakarų europiečių ir kinų bendradarbiavimas milžiniškas. Milžiniškas.

Pasakysiu jums tik du skaičius. Yra šis 17+1 bendradarbiavimo formatas tarp Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių, tarp jų ir jūsų šalies. Iš mūsų 17-os, 11 yra Europos Sąjungos valstybės narės. Jos sudaro 9,9 proc. Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos.

Nereikia išmanyti aukštosios matematikos, kad suprastum, kad 90,1 proc Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos valdo vakarų europiečiai. Taigi ir čia vėlgi didelis dviveidiškumas. Suprantame, kad Vakarų Europos bendrovės nenori, kad Vidurio Europos bendrovės būtų jų konkurentės dėl Kinijos. Bet mes, mažos šalys, turime apie tai žinoti.

– Vengrija jau du metus blokuoja Ukrainos bendradarbiavimą su NATO. Dabar dar ir sako, kad NATO aprėpia ir žmogaus teisių standartus ir panašiai. Bet jūsų kaimynės, kitos NATO šalys, kurios taip pat turi savo mažumų Ukrainoje, tokių pat skundų neturi. Tad dėl ko jūs blokuojate Ukrainos iniciatyvas?

– Vakarinėje Ukrainos dalyje gyvena 150 tūkst. vengrų bendruomenė. Jie – ne migrantai, o čiabuvių bendruomenė. Vengrų bendruomenė ten gyvena šimtmečius. Įsivaizduokite, ten yra senų žmonių, vengrų, kurie niekada neišvyko iš savo kaimo, bet buvo penkių skirtingų šalių piliečiai. Tik sakau, kad toji vengrų bendruomenė ten gyvena šimtmečius.

O dabar buvusi Ukrainos valdžia prastūmė įstatymus Ukrainos Radoje, kurie tikrai pažeidė Ukrainos mažumų teises dėl savo kalbos vartojimo švietimo sistemoje, viešajame administravime, žiniasklaidoje, religijoje ir panašiai. Tai nepriimtina.

Ir kai tokia šalis kaip Ukraina prisiima kasmetės NATO nacionalinės programos įsipareigojimus, ji įsipareigoja plėtoti pagarbą mažumų teisėms. O dabar viskas juda visiškai priešinga kryptimi. Ir, žinote, aš visiškai suprantu, kad amerikiečiams ir kitiems tai geopolitinis reikalas.

Bet mums tai 150 tūkst. vengrų reikalas. Ir Ukrainai būtų labai lengva, jeigu jie rimtai panorės priartėti prie NATO, šią padėtį ištaisyti pagal tarptautines ir Europos taisykles. Ir, nuoširdžiai, jei nuoširdžiai, mane tikrai liūdina solidarumo stoka šiuo klausimu.

Nes kai kalbame apie, pavyzdžiui, iššūkius rytuose, kitos šalys prašo mūsų būti solidariais su jomis. Kai kas nors rūpi kitoms šalims, jos prašo solidarumo. O čia, mes visiškai aiškioje padėtyje, kad mažumos teisės pažeidžiamos, o solidarumo nerodoma jokio.

Taigi, svarbu palaikyti abipusį solidarumą ir suprasti vieniems kitų reikalus. Nes mums NATO vienybė labai svarbi, nuolatinis NATO stiprinimas labai svarbus, bet norime, kad būtų atsižvelgta ir į atskirų šalių aspektus ir požiūrius.

Populiariausi

Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų

Pasaulyje

2020.08.11 10:33

Įvykiai Baltarusijoje: Minskas ruošiasi dar vienai protestų nakčiai, specialiosios pajėgos pradėjo praeivių ir žurnalistų areštus Capkala ragina tarptautinę bendriją pripažinti Cichanouskąją išrinktąja prezidente; atnaujinta 22.01

41