Pasaulyje

2020.03.09 18:43

Laimėjusi laiko, ES juo taip ir nepasinaudojo: ar tai prisidės prie naujos migrantų krizės?

Julija Šakytė, LRT.lt2020.03.09 18:43

Pasišiaušti gali ir įsiutusi, ir išsigandusi katė, o įtemptą uodegą dažnai galite pamatyti po konflikto su kita kate. Taip, panašu, atrodo Europos Sąjunga (ES), kai Turkijos prezidentas pareiškė, jog šalis atvėrė savo sienas su ES pabėgėliams iš Sirijos ir tūkstančiai migrantų plūstelėjo iš Turkijos prie Graikijos sienų. 

Po 2015 m. krizės išlošusi laiko, ES jo taip ir neišnaudojo – akistatoje su nauju iššūkiu ji atrodo lygiai taip pat prastai pasiruošusi, o dabar turi sumokėti kainą.

„Per pastaruosius 5-erius metus ES nepriėmė naujos, sumanios ir į ateitį orientuotos migracijos ir pabėgėlių politikos“, – LRT.lt tvirtina analitinio centro „Friends of Europe“ (FoF), Europos ir geopolitikos padalinio direktorė Shada Islam.

Pataria susitarti

Nėra abejonės, kad Europa nenori dar vienos migrantų krizės. ES vadovai praėjusią savaitę gana aiškiai tai pabrėžė, kai nuvyko į Graikijos ir Turkijos pasienį išreikšti solidarumo ir skyrė iki 700 mln. eurų graikams, sudėtingai situacija suvaldyti.

„Mūsų pagrindinis prioritetas yra užtikrinti, kad tvarka būtų palaikoma prie Graikijos išorės sienos, kuri yra ir Europos siena“, – tądien sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Vis dėlto baiminamasi, kad 2015 metų migrantų suirutė gali kartotis, o šią baimę sustiprino Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pareiškimai. Nors Turkija 2016 metais sutiko sustabdyti migrantų srautą mainais į 6 mlrd. eurų ES finansinę paramą, tačiau dabar Ankara sako, jog kitos susitarimo dalys dėl naujos vizų ir prekybos tvarkos taip ir nebuvo įgyvendintos. Be to, Turkija, kurioje yra maždaug 4 mln. pabėgėlių, ne kartą piktinosi tuo, ką vadina neteisingu naštos pasidalijimu.

Maža to, R. T. Erdoganas pareiškė, kad Europos šalys privalo palaikyti Turkijos pastangas dėl politinių ir humanitarinių sprendimų Sirijoje, jei nori išspręsti migrantų krizę. Paskutinis Turkijos pareiškimas gali reikšti, kad Ankara siekia ES paramos spaudžiant Rusiją siekti taikos Idlibe. Savo ruožtu ES viešai Turkiją kaltina politiniu šantažu.

„Įvykiai rodo, kad Europa šiuo metu siekia atnaujinti 2016 m. kovo Turkijos–ES susitarimą, kuris numatė, kad Turkija stabdys nelegalią migraciją tarp Turkijos ir Europos Sąjungos per Graikiją mainais į finansinę paramą. Labai tikėtina, kad Turkiją domina ne tik finansinė parama, bet ji yra suinteresuota turėti daugiau svertų derantis su NATO ir ES dėl jai svarbių politinių sprendimų ir politinės paramos“, – LRT.lt sako Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) Europos saugumo programos vadovė Viktorija Rusinaitė.

Ar susitarimas bus pasiektas?

Turkija ir ES toliau pešantis kaip dviem katėms, Vokietija paskelbė, kad blokas galvoja priimti 1,5 tūkst. pabėgėlių vaikų, o pirmadienį buvo nuspręsta susitikti akis į akį. Briuselyje rengiamose derybose dėl migracijos Turkijos prezidentas 18 val. (19 val. Lietuvos laiku) susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles`u Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke.

Tačiau ar bus pasiektas susitarimas? R. T. Erdoganas jaučia didžiulį spaudimą, kai beveik milijonas žmonių plūstelėjo iš Sirijos šiaurės vakarinės Idlibo provincijos. O ES – vėl atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, bandydama bandydama laviruoti tarp dviejų NATO narių – Graikijos ir Turkijos – ir bandydama išvengti dar vienos migracijos krizės.

Pasak S. Islam, šiuo metu abiem pusėms yra labai svarbu nutraukti šį ginčijimąsi ir neieškoti kaltų už dabartinę situaciją. Tiesa, anot jos, tai turėtų baigtis ES pastangomis sugalvoti naują ir į ateitį orientuotą migracijos ir pabėgėlių politikos tvarką.

„Tikiuosi, kad lyderiai nustos ginčytis ir pradės naują susitarimą. Tai turėtų baigtis ES pastangomis sukurti naują migracijos politiką. (...) Tiesą sakant, Erdoganui suteikiame raktus nuo ES ir turime įsitikinti, kad kol jis turi tuos raktus, mes palaikysime tvarką – sugalvosime į ateitį nukreiptus migracijos ir pabėgėlių įstatymus“, – teigia S. Islam.

Ar pasikartos krizė?

Kita vertus, Europos politikos centro Europos migracijos ir įvairovės programos vadovės ir vyresniosios politikos analitikės Marie De Somer teigimu, nors praeityje buvo padaryta nepakankamai, tačiau atsakomybė turėtų kristi ne ant ES institucijų, tokių kaip Europos Komisija ar Europos Parlamentas, bet visoms Bendrijos narėms.

„Europa, ypač Europos valstybės, manau, nepadarė pakankamai, kad atrastų atsakymą. Mes žinojome, kad atvykėlių skaičius nuo 2016 m. sumažėjo. Tai reiškia, turėjome bent 4-erius metus sugalvoti mechanizmą ar savotišką struktūrinį požiūrį, kaip elgtis Europoje, kaip ES struktūra, su dideliu atvykėlių skaičiumi. Tiek Europos Komisija, tiek Europos Parlamentas teikė siūlymų, tačiau dažniausiai pačios šalys nesugebėjo susitarti“, – LRT.lt tikino M. De Somer.

Šiandien ES bandys ir vėl laimėti laiko, atnaujindama pataisytą 2016 metų Turkijos–ES susitarimą. Pasak V. Rusinaitės, naudingiausia ES būtų išnaudoti šį laiką strategijai sukurti, „kaip su mažiausiais nuostoliais ir mažiausiu susipriešinimu išsidalinti kelis milijonus žmonių, kurie norės pasiekti Europą“. O Lietuvai, anot jos, naudingiausia būtų kartu su ES ieškoti konstruktyvios išeities iš dabartinės krizės ir tvarių alternatyvų proporcingam perskirstymui.

Graikijos ir Turkijos pasienyje toliau kylant įtampai ir graikų pareigūnams bandant suvaldyti tūkstančius migrantų iš Turkijos, bandančių patekti į Europą, svarstoma, ar 2020-aisiais gali pasikartoti 2015-ųjų krizė?

„Nemanau, kad pamatysime tokį patį scenarijų vėl, bet šiuo metu, be jokios abejonės, yra politinė krizė“, – įsitikinusi M. De Somer.

Taip pat skaitykite