Maskvos Kremlius

Pasaulyje

2020.03.10 16:01

LRT FAKTAI. Kodėl Baltijos valstybės draudžia į Šengeno zoną atvykti Rusijos žurnalistams

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.03.10 16:01

Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame pasmerkė Estijos institucijų sprendimą panaikinti Šengeno vizą Rusijos piliečiui, žurnalistui Andrejui Zacharovui, ir nebe pirmą kartą tokius veiksmus pavadino „alternatyvų požiūrį“ išreiškiančių žurnalistų tildymu, taip pat kreipėsi į tarptautines organizacijas.

Tuo tarpu Lietuva pernai metais į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė 19 Rusijos piliečių – todėl ir jie šiuo metu negali patekti ir į ES. LRT FAKTAI aiškinasi, kokios priežastys lėmė Estijos sprendimą ir kokiu pagrindu Maskva reiškia jai kaltinimus.

Kreipiasi į Europos valstybes ir gina „alternatyvią nuomonę“

Apie „Izvestijos“ korespondento A. Zacharovo neįleidimą į Latviją Rusijos užsienio reikalų ministerija informavo praeitą sekmadienį. Buvo pranešta, kad žurnalistui esą penkeriems metams sustabdyta Šengeno viza, tokį sprendimą priėmė Estijos vidaus reikalų ministerija (VRM).

„Mes traktuojame <...> [draudimą] kaip šiurkštų pagrindinių demokratinių principų ir tarptautinių normų dėl žodžio laisvės pažeidimą“, – teigiama Rusijos URM pranešime.

Draudimą esą sąlygojo žurnalisto reportažai, sukurti Taline prieš metus. Rusijos URM taip pat paskelbė besikreipianti į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją dėl situacijos įvertinimo.

„Mes manome, kad toks Europos Sąjungos valstybės veiksmas dėl žurnalistų, turinčių alternatyvią nuomonę, yra nepateisinamas kaip priežastį nurodant nacionalinį saugumą. Incidentas turėtų būti pastebėtas atitinkamų žmogaus teisių struktūrų Europoje“, – toliau dėstoma Rusijos URM pozicija.

Estijos institucijos: turime teisę nuspręsti, ko neįleisti į ES

Estijos vidaus reikalų ministerija (VRM) LRT FAKTAMS patvirtino, kad incidentas Latvijos pasienyje įvyko, o A. Zacharovui apribojimai atvykti taikomi dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

„Estija, kaip ir kitos ES narės, yra atsakinga už visos Šengeno erdvės saugumą ir viešąją tvarką. Andrejui Zacharovui uždrausta atvykti, nes jo veikla yra laikoma grėsme Estijos, taip pat ir jos sąjungininkų, nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai“, – teigė Ruth Annus, Estijos VRM Pilietybės ir migracijos politikos departamento vadovė.

„Jei asmuo yra trečiosios šalies pilietis, draudimas atvykti išduodamas draudžiant jo patekimą į visą Šengeno erdvę“, – pridūrė Estijos VRM atstovė. Trečiosios šalies piliečiu vadinamas ne ES šalies pilietis. „Šalys narės turi teisę nuspręsti, kokio pobūdžio asmens veiksmai leidžia jam išduoti draudimą atvykti į Šengeno erdvę, siekiant apsaugoti viešąją tvarką ir saugumą“, – aiškinama Estijos pozicija.

Reportažai neigia Estijos okupaciją ir pašiepia dabartinį politikos kursą

Internete galima rasti bent du A. Zacharovo pernai darytus reportažus iš Talino.

Viename jų minima „75-ųjų sostinės išlaisvinimo metinių“ šventė prie Bronzinio kario paminklo rugsėjo mėnesį. 1944 metų rugsėjį Taliną užėmė Raudonoji armija, lapkritį buvo užimta visa Estija. Į Lietuvą SSRS kariuomenė jau buvo įžengusi vasarą.

A. Zacharovo reportaže minima, kad Estijos valdžia šiandien nevertina Raudonosios armijos išvadavimo nuo „fašistų“, esą oficialiai pagerbiamas tik „hitleriškas Laisvės Kryžius“ – taip vadinamas monumentas Estijos laisvės kovoms.

Vienas iš žurnalisto pašnekovų, įvardijamas kaip „akademikas, profesorius, ekonomikos daktaras“, teigia nebijantis pasisakyti, kad Estijos okupacijos nebuvo.

Kitame reportaže rodomi Vilniaus „Baltic Pride“ renginio vaizdai, nors rašoma, kad vaizdas – iš Estijos. Čia A. Zacharovas pasakoja apie tai, kaip Estijoje skleidžiamos „Vakarų vertybės“ ir „homoedukacija“ – Talino universitete studentai mokomi apie vietinės LGBT bendruomenės istoriją, vyksta LGBT kino festivalis. Reportaže apie savo veiklą kalbinami vietiniai aktyvistai, o jų pasisakymams esą oponuoja žmonės gatvėje, politologas, apie kurį informacijos internete rasti LRT FAKTAMS nepavyko. Rusijos televizija į reportažą įtraukė ir konservatyvų vietos politiką Andresą Jaadlą, atstovaujantį Estijai Europos regionų komitete.

Reportaže ne tik šaržuojamas dėmesys LGBT temoms Estijoje, bet ir kartojamas Maskvos formuojamas istorijos naratyvas – teigiama, jog kadaise Estija ir Raudonoji armija kartu kovėsi prieš nacizmą. Pasak kanalo, šiuo metu šalyje „žygiuoja NATO kariai, tačiau dar didesnį susirūpinimą kelia socialinė, moralinė okupacija“.

Rusijos žurnalistai melavo, kad yra iš kitos valstybės

Reportaže kalbinami aktyvistai LRT FAKTAMS sakė, kad Rusijos žurnalistai apgavo pašnekovus.

„Jie atvyko nepranešę iš anksto, apsimetė esantys iš kitos valstybės, sakė, kad kuria visai kitokį reportažą, apie aktyvizmą. Prieš tai mūsų organizacija jau buvo atsisakiusi komentuoti šiam kanalui. <...> žodžiai pakeisti nebuvo, tačiau jie buvo pateikti taip, kad susidarė visai kitoks paveikslas. Žurnalistas naudojo tą pačią taktiką su ir kitais pašnekovais reportaže“, – apie tai, kaip A. Zacahrovas rengė reportažus Estijoje, pasakojo Estijos LGBT asociacijos atstovė spaudai Kristiina Raud.

Tarptautines organizacijas naudoja „kaip priedangą“

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, paprašytas pakomentuoti Estijos pritaikytas priemones žurnalistams, sakė siūlantis tokiais atvejais atkreipti dėmesį ne į Rusijos valstybinių institucijų poziciją, o į tai, kaip padėtį vertina tarptautinės organizacijos. Jis priminė, kad pati Rusija pasaulyje išsiskiria žodžio laisvės varžymo incidentais, kaip kad žurnalistų žmogžudystės.

„Neretu atveju žurnalisto statusu pridengiami žvalgybiniai ir kitokie veiksmai“, – D. Radzevičius aiškino, kad žurnalisto profesija yra laisvoji ir dėl to skiriasi nuo kitų.

Jo manymu, valstybės turi teisę drausti atvykti užsienio žurnalistams, nors tai, D. Radzevičiaus teigimu, yra kraštutinė priemonė. Tačiau, atkreipia dėmesį jis, draudimas atvykti nebūtinai bus veiksmingas, nes informaciją skleisti tokie žurnalistai galės ir būdami kitur.

„Valstybės turi teisę priimti sprendimą dėl atskirų asmenų, net jei jie vadina save žurnalistais“, – sakė žurnalistų sąjungos pirmininkas, atkreipdamas dėmesį, kad tokiais atvejais valstybės priima sprendimą remdamosis ir slapta informacija.

Kad informacija apie atskirus asmenis ir įtraukimo į sąrašą priežastis neskelbiama viešai, patvirtino ir Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai.

Tuo tarpu Estijos žurnalistų sąjungos pirmininkė Helle Tiikmaa atkreipė dėmesį, kad A. Zacharovui buvo žinoma, kad viza nebegalioja, tačiau jis esą vis tiek nusprendė išbandyti Latvijos pareigūnus ir „sukelti sumaištį“.

„Mums apmaudu, kad kad [ESBO] ar kai kurios kitos organizacijos, pavyzdžiui, Tarptautinė žurnalistų federacija, yra naudojamos informaciniame kare kaip priedanga maskuojant kokybiškos žurnalistikos ir demokratinės tvarkos puolimus“, – sakė H. Tiikmaa.

Būtent į tarptautines organizacijas apeliuoja ir Rusijos pareigūnai: Rusijos URM paragino ESBO atstovą žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemą Desirą išreikšti savo poziciją. LRT FAKTAI sausio mėnesį citavo politologę Dovilę Jakniūnaitę, kuri teigė, kad ESBO šiandien yra žinoma kaip Rusijai palanki organizacija, kurioje, įtariama, veikia ir Rusijos žvalgybai dirbantys asmenys. Narystė šioje organizacijoje yra bene vienintelis europinis formatas, kuriame gali dalyvauti Rusija.

Kol kas ESBO niekaip nesureagavo į Rusijos kreipimąsi, tačiau praeityje yra išreiškusi susirūpinimą po to, kai Estijos tarnybos įspėjo estiško „Sputnik“ portalo darbuotojus nutraukti savo darbo sutartis dėl ES taikomų sankcijų Rusijos žiniasklaidos ir politikos veikėjui Dmitrijui Kiseliovui.

Remiantis organizacijos „Reporteriai be sienų“ 2019 metų ataskaita, Rusija užima 149 vietą pasaulyje pagal žiniasklaidos laisvės indeksą, Estija – 11.

Lietuva pernai į sąrašą įtraukė 19 Rusijos piliečių, jie nepateks ir į ES

Lietuvos migracijos departamento teigimu, dėl grėsmės valstybės saugumui 2019 m. ir 2018 m. po 19 Rusijos piliečių buvo įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Praėjusią savaitę į Lietuvą neįleista ir „Zvezda“ televizijos, susijusios su Rusijos kariuomene, žurnalistė Julija Šatilova. Į asmenų, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą ją įtraukė Latvija.

ES vizų kodekse numatoma, kad Šengeno viza neišduodama asmenims, kurie yra laikomi keliančiais grėsmę viešajai politikai, vidiniam saugumui ar sveikatai bent vienoje valstybėje narėje.

Manipuliacija / propaganda

Nors Rusijos URM stengiasi atkreipti dėmesį į varžomą žurnalistų laisvę, jų rengti reportažai atskleidžia, kad žurnalistai, besilankydami Baltijos šalyse, rengia tendencingus pasakojimus, kurie atitinka tą patį Baltijos valstybių valstybingumą neigiantį naratyvą. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko D. Radzevičiaus teigimu, žurnalistų neįleidimas į šalį yra kraštutinė, tačiau pateisinama priemonė, jei valstybės institucijos turi tam pagrindą, tuo tarpu Estijos pareigūnai sako, jog A. Zacharovo veiklą traktuoja kaip keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.