Nyderlandų teismas pradėjo nagrinėti Malaizijos avialinijų orlaivio MH17 numušimo virš Donbaso 2014 metais bylą. Dėl lėktuvo numušimo ir 298 žmonių nužudymo kaltinami 2 rusai ir 2 ukrainiečiai, nė vienas iš jų teisme nepasirodė.
Pirmininkaujantis teisėjas Hendrikas Steenhuisas paskelbė proceso pradžią itin saugomame teisme netoli Amsterdamo Schipholio oro uosto, iš kurio 2014 metų liepos 17-ąją pakilo pasmerktasis lėktuvas.
Teisėjas pridūrė, kad reisu MH17 skridusio Malaizijos oro linijų „Malaysia Airlines“ lėktuvo „Boeing 777“ numušimas rusų gamybos „Buk“ raketa virš Rusijos vadovaujamų ir remiamų prorusiškų separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos dalies buvo „tragiška žmonių iš viso pasaulio gyvybių netektis“.
Olandų prokurorai pernai pateikė pirmuosius kaltinimus šioje byloje: rusams Igoriui Girkinui, Sergejui Dubinskiui, Olegui Pulatovui ir Ukrainos piliečiui Leonidui Charčenkai, kurie visi yra susiję su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.
Nors jiems yra išduoti tarptautiniai arešto orderiai, nė vieno iš jų teisme nebuvo. Teisėjai turėtų nuspręsti, kad procesas gali tęstis jiems nedalyvaujant.
LRT RADIJO kalbintas Ukrainos politologas Jevhenas Magda teigia, kad teismas aiškiai nubrėžė, kas yra kaltas dėl keleivinio lėktuvo numušimo, todėl dabar visi laukia teisingumo. Politologas teigia, kad teisminis procesas taip užsitęsė dėl kelių skirtingų aplinkybių.
„Tai beprecedentis nusikaltimas. Manau, mano žodžius patvirtins ir karo ekspertai. Numušti lėktuvą 10 kilometrų aukštyje galima tik panaudojant zenitinį raketų kompleksą. Antra, nusikaltimo įrodymai, žuvusiųjų kūnai buvo teritorijoje, kurioje vyko kariniai veiksmai. Nors jie buvo gana greitai išgabenti, Faktai išlieka – tarptautinės tyrėjų komandos darbo sąlygos nebuvo labai palankios“, – teigia J. Magda ir prideda, kad procesą apsunkina Rusijos dezinformacijos kampanija, bandanti atsakomybę už lėktuvo numušimą suversti Kijevui.
Nepriklausoma tyrėjų komanda „Bellingcat“ surinko įrodymus ir paskelbė, kad keleivinis lėktuvas buvo numuštas iš Rusijos atgabenta raketų sistema „Buk“, kuri netrukus paliko Donbasą. Paviešinti telefoniniai prorusiškų separatistų vadeivų pokalbiai rodė jų ryšius su Rusija.
„Akivaizdu, kad kažkas davė nurodymus. Tas kažkas akivaizdu, kad turi žmones aukščiau už save. Tačiau tikėtis, kad teisiamųjų suole atsidurs Putinas arba (Rusijos gynybos ministras Sergejus – LRT.lt) Šoigu, neverta. Taip būtų, jei gyventume tobulame pasaulyje. Tačiau manau, kad to nebus“, – svarsto J. Magda.
Anot Ukrainos politologo, ši byla gali padėti Vakarams suprasti, kokia yra Rusijos valdžia, su kuria ekonominiai santykiai, nepaisant sankcijų, tebėra palaikomi.
„Priminsiu, kad Nyderlandai išlieka vienu iš didžiausių Rusijos ekonominių partnerių. Nyderlandų kompanija ir toliau išgauna naftą Rusijoje. Kiek žinau, prekių apyvarta tarp Rusijos ir Nyderlandų nesumenko. Todėl man labai įdomu, kaip bus reaguojama į šį procesą po teismo sprendimo“, – teigia J. Magda.
Anksčiau Nyderlandų žiniasklaida paskelbė, kad numušus lėktuvą Nyderlandai svarstė į Donbasą pasiųsti 1 tūkst. elitinių karių, kurie apsaugotų lėktuvų nuolaužas ir žuvusiųjų palaikus, iki čia atvyktų dirbti specialistai.
Vėliau plano buvo atsisakyta, be kita ko, ir dėl galimos konfrontacijos bei santykių eskalacijos su Rusija.
„Rusijos dezinformacijos kampanija buvo tokia stipri, kad daugelis Vakarų verslininkų galėjo sau leisti pasakyti – palaukite, mes iki galo nežinome, kas numušė lėktuvą, nors užjaučiame ir gedime“, – sako J. Magda.
Anot Ukrainos politologo, nepaisant bylos baigties, Rusija veikiausiai nesulauks didesnių sankcijų ar kitų Vakarų priemonių: „Tikimybė, kad Rusija sulauks didesnių sankcijų po to, nėra labai didelė. Net ir po teismo sprendimo Hagoje. Deja, tokia šiandienos objektyvi tikrovė.“
