Pasaulyje

2020.03.08 18:55

Amazonijos miškuose už moterų teises kovojanti Silva: net ministerija remia vyrų viršenybę prieš moterį

Domantė Platūkytė, LRT.lt iš Briuselio2020.03.08 18:55

„Visame pasaulyje moterys yra pažeidžiamos ir turi kovoti dėl savo teisių, tačiau įsivaizduokite situaciją Amazonijos miškuose“, – pasakojimą apie moterų sunkumus atokiose vietovėse pradeda Brazilijoje už moterų teises ir aplinkosaugą kovojanti Claudelice Silva.

C. Silva dalyvavo Europos Parlamento organizuotoje konferencijoje Briuselyje „Ilgas kelias link lyčių lygybės: ką dar reikia padaryti?“.

Didžiausias sunkumas, su kuriuo susiduria Amazonijoje gyvenančios moterys, – smurtas artimoje aplinkoje. Nors žmogaus teisių aktyvistai bando skleisti žinią apie smurtą, veikiantį moteris, tai daryti labai sudėtinga, apgailestauja C. Silva.

Kovoti su smurtu artimoje aplinkoje be galo sunku net urbanizuotose teritorijose, tačiau pabandykite įsivaizduoti, kas vyksta, kai moterys gyvena miškų glūdumoje, izoliuotose vietovėse, sako C. Silva. Ji pasakoja, kad moterų padėtis Brazilijoje labai prasta – tik visai neseniai moterims buvo suteikta teisė turėti žemės – iki to laiko jos savininkais galėjo būti tik vyrai.

Tačiau dabar moterys yra didžiausios miškų gynėjos, miškas ir žemė – pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tačiau vietiniai gyventojai su mišku jaučia ryšį, miško augalus naudoja tradicinėje medicinoje.

C. Silva priduria, kad, besinaudodamos žeme ir jos teikiamomis gėrybėmis, moterys gali pasiekti ir savo ekonominę nepriklausomybę. Tai – be galo svarbu, kadangi paprastai vyresnio amžiaus moterys negauna pensijų, tvirtina aktyvistė.

Po patirto smurto ar prievartos – kaltinimai aukai

Paskutiniu metu ypač sustiprėjo religinės grupės, teisinančios smurtą artimoje aplinkoje. Anot C. Silvos, šių religinių grupių atstovai aiškina, kad religija numato moters nuolankumą prieš vyrą. Ir dabar nuo smurto ar prievartos nukentėjusios moterys neretai dėl to kaltinamos.

Kai sulaukiau grasinimų, praradau paskutinę savo laisvę

„Teisingumo sistema Brazilijoje yra šališka ir palankesnė vyrui, todėl kartais moterys apkaltinamos dėl prieš jas padarytų nusikaltimų. Paskutiniu metu valdžios kalbos prieš moterų teises sustiprėjo ir tapo vis absurdiškesnės“, – piktinasi C. Silva.

Dabar moterys Brazilijoje turi kovoti dėl elementarių teisių, priduria aktyvistė. Nemaža dalis jų dėl savo veiklos sulaukia ir grasinimų, o tai patyrė ir pati C. Silva. Tačiau moteris patyrė ne tik tai – vykdomas persekiojimas jos šeimą palietė labai asmeniškai. 2011 metais C. Silvos brolis ir jo žmona buvo nužudyti. Kadangi abu kovojo už aplinkosaugą, jų žmogžudystė buvo užsakyta tų, kuriems miškų kirtimas yra naudingas.

„Paprastas faktas, kad esu moteris aktyvistė, mane padaro labiau pažeidžiamą“, – sako C. Silva.

Vyro viršenybė prieš moterį

Pasiteiravus, ar situacija gerėja, C. Silva atsako trumpai: „Ne“. Pasak jos, pastaruoju metu priimami moterų situaciją bloginantys įstatymai. Pavyzdžiui, panaikinamos programos, skirtos padėti patiems neturtingiausiems, tiems kurie neturi lėšų savo vaikus leisti į mokyklą, pasirūpinti medicininėmis reikmėmis. Ši našta paprastai paliečia moteris.

Moterys visada kentėjo nuo patiriamo smurto, tačiau situacija blogėja

Panaikinus programą daugelis neturtingų moterų liko labai sudėtingoje situacijoje – tam, kad vaikai galėtų tęsti mokslus, jos privalo dirbti kelis darbus. Kita programa padėjo vienišoms motinoms, tačiau ją nutraukus moterys turėjo persikelti gyventi į kitus namus, kitos buvo išmestos į gatvę.

Tokia sistema paliečia ne tik moteris – tai veikia ir jų šeimas, vaikus. Viena aktyvistė, sako C. Silva, buvo priversta perkelti savo sūnų į kitą regioną, kadangi dėl jos veiklos vaikui buvo kilęs pavojus būti nužudytam.

Brazilijos moterų, šeimos ir vaikų teisių apsaugos ministrė – religinė fanatikė, tvirtina C. Silva. Ši ministrė priima sprendimus, kurie iš esmės riboja moterų teises. Moterys visada kentėjo nuo patiriamo smurto, tačiau situacija blogėja, kai ministrė užsiima propaganda prieš moterų teises, sako aktyvistė. Pasak jos, nors ministerija turėtų ginti ir moterų teises, jos veikla remiasi vyro viršenybe prieš moterį.

„Praradau paskutinę savo laisvę“

Amazonija yra didžiulis regionas, kuriame komunikuoti su kitais yra labai sudėtinga. Būtent tai – vienas didžiausių sunkumų aktyvistėms. Kai kurios moterys gyvena labai atokiose teritorijose, kurias galima pasiekti tik su valtimi arba motoroleriu.

Konferencijos metu sulaukusi žurnalistų klausimo apie interneto prieigą, C. Silva nusijuokia. Dauguma Amazonijos teritorijų neturi prieigos prie interneto, teigia kovotoja už žmogaus teises, todėl ji ir kelios kitos moterys siekia pastatyti specialius bokštus, kurie didesnei grupei žmonių suteiktų galimybę naudotis internetu.

„Tačiau tai sudėtinga, lietinguoju metų laikotarpiu, kai stipriai ir nuolatos lyja, interneto signalas vis vien neveiks. Miestuose gyvenančios moterims sukurtos sistemos, kurios leidžia užfiksuoti smurtą artimoje aplinkoje, tačiau miškuose tai neįmanoma“, – kalba C. Silva.

Nors C. Silva visada jautė šeimos palaikymą, kai kurios moterys, pasisakančios už aplinkosaugą ar moterų teises, buvo išvarytos iš savo šeimos. Skelbiama propaganda ir neapykantos kalbos apsunkina aktyvisčių gyvenimą ir netgi santykius su artimiausiais šeimos nariais, tikina ji.

Moterys bijo dėl savo ir artimųjų saugumo, todėl stengiasi laikytis kartu, jaučia baimę. C. Silvos name įrengtos vaizdo kameros, taip ji siekia užtikrinti savo bei dukrų saugumą, kadangi visa šeima sulaukia nuolatinių grasinimų.

„Kai sulaukiau grasinimų, praradau paskutinę savo laisvę“, – liūdnai kalba C. Silva.

LRT.lt žurnalistės kelionės ir apgyvendinimo išlaidas finansavo Europos Parlamentas. Tai neturi įtakos pranešimo turiniui.

Populiariausi