Penktadienį JAV Valstybės sekretorius Mike`as Pompeo laišku premjerui Sauliui Skverneliui paragino Lietuvą neratifikuoti ES ir Kubos sutarties. Su Lietuvos politikais susitikusi Valstybės sekretoriato pavaduotoja Kubos ir Venesuelos klausimais Carrie Filipetti LRT.lt sakė, jog JAV pozicija buvo išgirsta ir yra jai pritariančių.
Lietuva yra vienintelė ES valstybė vis dar neratifikavusi 2016 m. pasirašyto ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo (PDCA).
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNS sakė, kad Lietuva vengia situacijų, kai reikia rinktis tarp ES ir JAV interesų, ir ieškos optimalaus sprendimo.
„Atidžiai įvertinsime šitą prašymą kaip ir visus mūsų strateginių partnerių prašymus, nes mums tai labai svarbu“, – BNS penktadienį sakė ministras.
M. Pompeo laiške ragina neratifikuoti sutarties, nes žmogaus teisių situacija Kuboje ne gerėja, o blogėja. Penktadienį su Lietuvos parlamento nariais, Užsienio reikalų ministerijos diplomatais ir ministrais susitiko JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotojo patikėtinė Kubos ir Venesuelos klausimais C. Filipetti.
LRT.lt ji sakė, kad JAV Lietuvai dėl sutarties nepasirašymo teikia išskritinį dėmesį.
„Lietuva visada gina žmogaus teises, todėl šio laiško tikslas – paaiškinti, kad sutarties ratifikavimas galėtų paskatinti Kubos režimą tęsti žmogaus teisių pažeidimus. (Susitikimų metu – LRT.lt) visi teigiamai priėmė žinią, mūsų santykis su Lietuva stiprus. Buvo aišku, kad norima dirbti su mumis ieškant sprendimo“, – nurodė JAV pareigūnė.
Anot C. Filipetti, kai kurie parlamentarai išreiškė palaikymą JAV pozicijai, bet ir ratifikavus sutartį dvišalis bendradarbiavimas nesikeis.
Dialogas neveikia
JAV atkūrė santykius su Kubos valdžia 2015 m., tikėdamasi pozityvių pokyčių ir Havanos žmogaus teisių politikoje. Bet, anot C. Filipetti, tai neįvyko, o nelegalių sulaikymų, represijų prieš disidentus tik daugėja.
„Dabartinė (JAV prezidento – LRT.lt) administracija pripažįsta, kad Kubos režimas nereaguoja į dialogą, jis reaguoja tik į spaudimą. Todėl nusprendėme imti spausti pagrindinius Castro režimo finansinius šaltinius, kad jie negalėtų naudoti JAV pinigų ar, tikiuosi, ES pinigų finansuoti savo represijas prieš šalies žmones“, – LRT.lt sakė diplomatė.
Ji išdėstė ir JAV poziciją į po sutarties pasirašymo ES užmegztą dialogą žmogaus teisių klausimu su Havana. Europos Parlamentas 2019 m. priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad žmogaus teisių dialogas apčiuopiamų rezultatų neduoda, todėl reikėtų persvarstyti, ar tai naudingas įrankis siekiant teigiamų pokyčių.
Anot C. Filipetti, nepaisant diskusijų, padėtis visiškai nepagerėjo, nes šiandien Havanos „režimas turi virš 100 politinių kalinių, jie suėmė šimtus disidentų, kurie paprasčiausiai kovojo už savo laisves“.
Šiuo metu principinės ES ir JAV pozicijos esą nesiskiria, bet šalys remiasi skirtingomis taktikomis.
„Taigi, mūsų žinia Lietuvai ir Europos Sąjungai bendrai – kad bet koks susitarimas judėtų priekin, jis turi reikalauti realių pokyčių saloje gyvenantiems žmonėms, išsaugant jų žmogaus teises“, – sakė JAV diplomatė.
Ji pažymėjo, kad dabartinė situacija sukuria galimybę Lietuvai vesti derybas svarstant, kaip Vakarų valstybės galėtų geriau prisidėti prie žmogaus teisių užtikrinimo Kuboje.
„Lankausi Lietuvoje prieš pat demokratijos atkūrimo jubiliejų, todėl tikrai atrodo tinkama, kad Lietuva ir toliau gins žmogaus teises (...). Tai galingas signalas, Lietuva supranta geriau už daugelį ES valstybių, ką reiškia kentėti nuo komunistinio režimo. Mes atvykome čia ieškoti jūsų paramos ir tęsti kovą už Kubos žmonių teises“, – sako JAV pasiuntinė.
2016 pasirašytas PDCA susitarimas, kol nėra ratifikuotas visų ES narių, veikia tik formaliai. Jis apima politinio dialogo, sektorinio bendradarbiavimo ir prekybos sritis. Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė jo ratifikavimui, todėl klausimas Seime turėtų būti svarstomas pavasario sesijoje.
Lietuvoje 2019 m. pabaigoje ir 2020 m. pradžioje lankęsi Kubos disidentai ir aktyvistai ragino neratifikuoti susitarimo.
