Pasaulyje

2020.03.06 11:15

Dėl koronaviruso internete plinta dezinformacija, bet ES su ja jau kovoja

EurActiv, LRT.lt2020.03.06 11:15

Europos Komisija patvirtino, kad internete pasirodžius keletui su mirtį sėjančiu koronavirusu susijusių dezinformacijos kampanijų, buvo panaudota dezinformacijos atvejų stebėjimui taikoma ES išankstinio perspėjimo sistema.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.

Šiuo atveju melagingas internete skelbiamas naujienas apie koronavirusą išskirti padedančią priemonę ES valstybės narės ir jų partneriai iš didžiojo septyneto (G7) klubo naudoja dalintis žiniomis apie „iš išorinių šaltinių“ skleidžiamą dezinformaciją, antradienį (kovo 3 d.) sakė ES Komisijos viceprezidentė Věra Jourová.

Kelių stambiausių pasaulio technologijų bendrovių atstovai kartu su V. Jourová aptarė, kaip sustabdyti dezinformacijos apie koronavirusą platinimą internetu.

Šiame susitikime dalyvavo „Google“, „Facebook“, „Twitter“, „Microsoft“ ir prekybos asociacijos EDiMA atstovai.

„Visi dalyviai patvirtino, kad internete aptiko įvairaus pobūdžio dezinformacijos ar melagingos informacijos ir ėmėsi būtinų priemonių šiai problemai išspręsti, – rašoma po susitikimo V. Jourovos paskelbtame pranešime. – Tokios dezinformacijos pavyzdžiais gali būti neveiksmingos priemonės, neva skirtos viruso keliamam pavojui sumažinti, tačiau galinčios pakenkti jas vartojančių asmenų sveikatai (pvz., baliklio gėrimas, siekiant sunaikinti virusą, ar acto lašinimas į nosį, stengiantis išvengti užkrato), arba melaginga informacija apie viruso kilmę, jo plitimo būdus bei greitį.“

Anot V. Jourovos, visi ES susitikimo dalyviai sutarė „populiarinti patikimus naujienų šaltinius, pašalinti draudžiamą ar kenksmingą turinį“ ir saugoti vartotojus nuo „klaidinančios reklamos“.

Išankstinio perspėjimo sistema

Nacionaliniu lygmeniu Komisija taip pat patvirtino, kad išankstinio perspėjimo sistema buvo suaktyvinta dėl internete pasirodžiusios su koronaviruso protrūkiu susijusios dezinformacijos.

Ši priemonė yra esminis 2018 m. ES kovos su dezinformacija veiksmų plano elementas, skirtas palengvinti keitimąsi informacija apie vykdomas melagingų naujienų kampanijas.

Visos ES valstybės narės yra priskyrusios melagingų naujienų stebėjimo funkciją konkrečiam nacionaliniam kontaktiniam centrui bei sutarusios dėl konkrečios ribos, kurią peržengus, sistema yra aktyvinama.

Praėjusių metų spalį Komisija tvirtino, kad nuo tada, kai buvo įdiegta 2019 m. kovą, sistema dar nebuvo panaudota.

Konkretūs veiksmai

„Facebook“ labai norėjo atkreipti dėmesį į priemones, kurių buvo imtasi, siekiant slopinti su koronavirusu susijusios dezinformacijos plitimą internete.

Šio socialinio tinklo atstovas spaudai EURACTIV teigė, kad taikant šias priemones, „buvo pašalintas turinys, kurį Pasaulio sveikatos organizacija ar kiti patikimi sveikatos priežiūros ekspertai pripažino netinkamu, taip pat uždrausta su koronavirusu susijusi reklama, „raginanti įsigyti skubos tvarka parduodamų produktų ar garantuojanti vaistus nuo šios infekcijos.“

„Facebook“ atstovas taip pat informavo, kad socialinis tinklas dalinasi „apibendrintais anoniminiais mobilumo duomenimis ir didelės skiriamosios gebos tankio žemėlapiais“ su Harvardo universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos ir Taivane įsikūrusio Nacionalinio Tsing Hua universiteto tyrėjais, tokiu būdu padėdamas jiems kurti viruso plitimo modelius.

Tuo tarpu vasario pradžioje „Twitter“ inicijavo konkrečioms šalims skirtą partnerysčių ciklą, leidusį sukurti specialią programėlę, kuri, socialinio tinklo atstovų teigimu, pateikia naujienų apie koronaviruso protrūkį ieškantiems vartotojams „patikimą sveikatos priežiūros informaciją“. Šį žingsnį pasveikino Belgijos visuomenės sveikatos ministrė Maggie De Block.

„Google“ nesureagavo į EURACTIV prašymą pakomentuoti situaciją ir priemones, naudojamas kovai su dezinformacija apie koronavirusą.

Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas

Praėjusiais metais Europos Komisija pristatė kovos su dezinformacija praktikos kodeksą – savanorišką sistemą, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą internete. Tarp šį kodeksą pasirašiusių yra ir „Facebook“, „Google“ bei „Twitter“.

Kodekso vertinimas buvo numatytas 2020 m. pradžioje, o jo rezultatai turėtų būti įtraukti į ketvirtajame ketvirtyje pasirodysiantį ES demokratijos veiksmų planą, kuriame bus numatytos „kovos su dezinformacija“ priemonės, stengiantis „užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus“ ir spręsti žiniasklaidos tvarumo klausimus.

Pirmadienį ES vadovybė suformavo „reagavimo į koronavirusą komandą“, sudarytą iš penkių ES komisarų, dirbančių tokiose srityse kaip medicina, mobilumas ir protrūkio ekonominiai aspektai.

Pasklidus žiniai, kad koronavirusas jau išplito į 18 valstybių narių, pirmadienį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras infekcijos pavojaus laipsnį padidino nuo „vidutinio“ iki „aukšto“.

Populiariausi