Ketvirtadienį Maskvoje tęsiasi Rusijos prezidento ir Turkijos lyderio derybos, per kurias ieškoma sprendimo krizei Sirijos šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje. Politologė sako, kad nei Vladimirui Putinui, nei Recepui Tayyipui Erdoganui nenaudingas didelio masto konfliktas.
Prieš atvykimą į Maskvą R. T. Erdoganas sakė siekiantis, kad V. Putinas sutiktų su greitomis paliaubomis Idlibe, kur Ankara kovoja su Maskvos remiamomis režimo pajėgomis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPIMI) direktorė Margarita Šešelgytė sako, kad tokį tikslą išsikėlė ne tik R. T. Erdoganas, bet ir V. Putinas.
„Jiem nenaudinga, kad konfliktas eskaluotųsi į didelio masto konfliktą ir kad į šį konfliktą, eskaluojantis situacijai, potencialiai galėtų įsitraukti NATO (...). Man atrodo, kad ugnies nutraukimo ir situacijos stabilizavimo iš tiesų siekia visos pusės. Klausimas tik, kokiomis sąlygomis ir ką yra pasirengę atiduoti už tai, kad būtų susitarta“, – mano politologė.
Taip pat skaitykite
Anot M. Šešelgytės, situacija yra sudėtinga dėl kelių priežasčių: viena iš pagrindinių – labai dinamiški Rusijos ir Turkijos santykiai, kurie paskutiniu metu bangavo ne kartą.
„Galime prisiminti 2015 m., kuomet buvo numuštas Rusijos naikintuvas. Po to sekė lavina nesutarimų, kurie labai paveikė Turkijos ekonomiką. Turkijos ekonomika yra labai priklausoma nuo Rusijos. Ji yra antra Rusijos prekybos partnerė. Turizmo sektorius taip pat yra ženkliai priklausomas nuo rusų turistų. Vėliau, po bandymo nuversti Erdoganą, Putinas buvo tas, kuris ištiesė ranką vienas pirmųjų ir palaikė Erdoganą. Santykiai vėl tapo neblogi ir ekonominiai ryšiai dar labiau sustiprėjo“, – aiškina politologė.
Jos teigimu, šiandien Turkija yra pakankamai pažeidžiama. Rusija Turkijai yra daug svarbesnė negu Rusijai Turkija, sako M. Šešelgytė, todėl šios derybos R. T. Erdoganui yra labai svarbios..
„Erdoganas šiandien draugų kaip ir nebeturi, sugebėjo labai gražiai su visais susipykti. Kas jam padės atsilaikyti šioje nelygioje kovoje? Nes Rusija yra vis tiek daug didesnė valstybė, nepaisant to, kad Turkija irgi bando save pozicionuoti kaip vieną pagrindinių regiono žaidėjų“, – aiškina politikos ekspertė.
Šioje situacijoje, anot M. Šešelgytės, Turkija vėl gręžiasi į Vakarus, bet pastarieji įsivelti į šį konfliktą nelabai nori. Taigi sekantis žingsnis, kurį naudoja Turkijos lyderis, yra šantažo priemonė – migrantai.
Visą pokalbį su politologe M. Šešelgyte žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“:
