Pasaulyje

2020.03.05 20:23

Kariniai susidūrimai Sirijoje įsuko Rusijos propagandą, kuri grįžta prie „dūrių į nugarą“

„Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.03.05 20:23

Kovo 1 d. pasirodžius naujausiam kassavaitinės pokalbių laidos epizodui, prokremliškas televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas kreipėsi į žiūrovus visoje Rusijoje. Vakaro tema buvo paaštrėję kariniai veiksmai Sirijos Idlibo provincijoje.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe/Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Idlibe vasario 27 d. įvykdyto oro antskrydžio metu žuvus 33 Turkijos kariams, įtampa tarp Maskvos ir Ankaros išaugo tiek, kad, atrodo, šios skirtingas puses Artimųjų rytų šalies konflikte palaikančios valstybės atsidūrė ant karo slenksčio.

V. Solovjovo pasakojimas apie įvykusias skerdynes labai priminė Kremliaus liniją, pradedant specifiniais terminais ir baigiant platesniu naratyvu: Turkijos remiami prezidento Basharo al-Assado oponentai buvo vadinami „teroristais“, Vyriausybės pajėgos buvo išprovokuotos, o Rusija iš viso su tuo neturi nieko bendra.

„Teroristai, kuriuos Turkija turėjo sulaikyti, užpuolė Sirijos armiją, o ši sudavė atsakomąjį smūgį, – kalbėjo V. Solovjovas. – Dėl to žuvo keliasdešimt Turkijos karių, kurių, visu pirma, ten iš viso neturėjo būti.“

Per valstybinę televiziją rodomas V. Solovjovo šou yra viena iš kassavaitinių naujienų laidų ir kitų programų, skleidžiančių Rusijos valdžios poziciją įvairiais tarptautinės politikos klausimais, o pastaroji diskusijų tema buvo pasirinkta po to, kai pasaulis vėl atgręžė akis į šį permainingą regioną. Paskutinėse keliose laidose perduodama žinutė labai aiški – Turkija Sirijoje nepageidaujama.

Grįžtama prie „dūrių į nugarą“?

Ši žinia pasirodė po to, kai Turkija vienos karinės atakos metu neteko daugiausiai karių nuo tada, kai prieš devynerius metus Sirijoje įsiplieskė konfliktas. Ankara skubiai sustiprino karinius dalinius, remiančius sukilėlių grupuotes, kurios stengiasi sukliudyti Rusijos oro pajėgų palaikomam B. al-Assadui perimti neramių provincijų kontrolę.

Kovo 1 d. Turkijos gynybos ministras pareiškė, kad jo šalis „sėkmingai“ tęsia karinę operaciją Šiaurės Vakarų Sirijoje, nukreiptą prieš Rusijos remiamą Damasko vyriausybę, ir kad Ankara neturi „jokio noro ar ketinimų susiremti su Rusija“. Tačiau praėjus vos kelioms valandoms po šio pareiškimo, Sirija pranešė, kad Turkijos pajėgos numušė kelis Sirijos karinius lėktuvus.

Kol kas šiame kare Turkijai ir Rusijai pavyko išvengti didesnių konfrontacijų. Prezidentai Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas greitai užglaistė situaciją po to, kai 2015 m. lapkritį Turkijos naikintuvai numušė Rusijos karinių pajėgų lėktuvą – V. Putinas šį incidentą pavadino „dūriu į nugarą“, o Rusijos televizijose nuvilnijo prieš Turkiją nukreiptų laidų ir reportažų banga.

Lėktuvas buvo numuštas netrukus po to, kai Maskva pradėjo aktyviai vykdyti oro antskrydžius ir sustiprino savo sausumos pajėgas Sirijoje, padėdama persverti konflikto eigą B. al Assado naudai tuo metu, kai atrodė, kad šio jau netrukus laukia sutriuškinimas.

Maskva, kuri teikia B. al-Assado Vyriausybei ir diplomatinę paramą, saugodama ją nuo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų, jau seniai prieš Sirijos prezidentą kovojančius Turkijos remiamus sukilėlius vadina teroristais ir smerkia bet kokias išorinės pagalbos jiems pastangas.

Šiuo metu augant įtampai, Kremliui palankūs apžvalgininkai vis garsiau tvirtina, kad Turkijos apskritai neturėtų būti Sirijoje, Ankaros kišimąsi į kaimyninės valstybės reikalus vadina neteisėtu, skirtingai nuo Rusijos pajėgų dislokavimo šalyje, kurio, kaip Rusija ir Sirija teigia, B. al Assadas paprašė dar 2015 m.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas valstybinės televizijos laidoje, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama V. Putinui, paaiškino situaciją. Rusija yra vienintelė valstybė, kurios pajėgos aktyviai veikia Sirijoje „teisėtos“ šalies vyriausybės prašymu, sakė jis, atkartodamas Maskvos pareiškimus apie JAV karinių veiksmų šalyje teisėtumą. Ir pridūrė, kad visi kiti ten esantys „pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus.“

Susitikimas Maskvoje

Oficialūs pareiškimai atitiko valstybinių žiniasklaidos kanalų skleidžiamą naratyvą, teigiantį, kad Turkijos nuostoliai Sirijoje atsirado tik dėl to, kad, anot jų, buvo neteisėtai kišamasi į kitos šalies reikalus. Kovo 1 d. transliuotoje savaitės naujienų apžvalgoje garsus televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas aiškino, kad NATO narė Turkija tik „lankėsi“ Sirijoje, nes niekuomet nebuvo kviesta dislokuoti ten savo karius.

D. Kiseliovo pateiktas vasario 27 d. atakos prieš Turkijos pajėgas vertinimas mažai kuo skyrėsi nuo V. Solovjovo vertinimo. Jis tvirtino, kad puolimą vykdė Sirijos kariuomenė, o žuvusieji Turkijos kariai „į kovą stojo petys petin su teroristais.“

Kovo 2 d. Kremlius atkreipė Turkijos dėmesį į Rusijos gynybos ministerijos perspėjimą, kad Maskva negali užtikrinti Sirijoje skraidančių Turkijos lėktuvų saugumo po atsakomųjų Turkijos dronų smūgio kovo 1 d., kurio metu žuvo 19 Sirijos karių ir buvo numušti du vyriausybės karinių oro pajėgų orlaiviai.

Kol kas tiek Turkijos, tiek Rusijos pareigūnai savo pareiškimais stengiasi sumenkinti karo tarp Maskvos ir Ankaros tikimybę.

„Neketiname su niekuo kariauti, – sakė V. Putinas, kovo 2 d. transliuotame interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS, kuriame visgi nuskambėjo šiek tiek tarp eilučių užslėptas įspėjimas neprovokuoti Rusijos karinių veiksmų. – Mes stengiamės sudaryti tokias sąlygas, kad niekas negalvotų su mumis kariauti. Kad niekam tai net į galvą neateitų.“

Tuo tarpu V. Putino kritikai šaiposi iš Rusijos laikysenos užsienio politikos klausimais, kai šalies ekonomika išgyvena negeriausius laikus, o realus darbo užmokestis didesnei daliai gyventojų ir toliau mažėja.

„Kai nukariausime Stambulą, užimsime sąsiaurį, – rašė opoziciją atstovaujantis politikas Leonidas Gozmanas. – O tada trauksime toliau iki Persijos įlankos. Tačiau mes niekada – NIEKADA – nesusitvarkysime problemų savo namuose.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt