Pasaulyje

2020.03.07 11:12

Propaganda klesti interneto portalų komentaruose: logikos neieško, siūlo Rusijos ir sovietų pavyzdį

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.03.07 11:12

Propaganda sklinda ne tik socialiniuose tinkluose, įvairiuose interneto portaluose, bet ir jų komentaruose. Vienas iš čia skleidžiamų motyvų – kad Lietuva yra „nepavykusi valstybė“, o kaltė dėl to yra verčiama įvairiems veikėjams bei degradavusioms vertybėms. Tai atskleidė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojo dr. Karolio Jonučio tyrimas.

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) tyrime išnagrinėjęs kelių mėnesių delfi.lt portalo komentarus, mokslininkas tyrė, kaip formuojamas „nepavykusios valstybės“ naratyvas, dėl to kaltinant korumpuotą šalies elitą, liberalias vertybes, o visam tam priešinama „tvarkinga Rusija“.

Nors dalis komentarų gali būti neautentiški – tai yra, rašyti ne tikrų žmonių – anot K. Jonučio, dalis skaitytojų aktualijas komentuoja nuolat ir stengiasi kitus įtikinti „savo tiesos“ versija.

„Išsamios diskusijos komentaruose nevyksta, bet viskas veikia momentiniu principu. Reikia viską koncentruotai, greitai išaiškinti ir problemų supaprastinimas ir jų autonomiškumo paneigimas puikiai veikiai. Žmonės tai pagauna ir įtiki tokiais variantais“, – sako K. Jonutis.

Pagrindinės sritys

Mokslininkas išskyrė pagrindines propagandinių komentarų problemines sritis. Kai kalbama apie Lietuvos istoriją, teigiama, kad ji suklastota, ir skatinama ja nesididžiuoti; Lietuvos vidaus politika kaltinama korupcija; teisėsaugos sistema vadinama nedemokratine ir prilyginama sovietinėms struktūroms; socialinė politika ir ekonomika esą negeba spręsti problemų; karinė politika vadinama isteriška ir t.t.

Komentaruose propagandai panaudojamos realios Lietuvos problemos, tačiau jos perkeliamos kitoms sritims.

„Jei teisėsaugoje yra korupcinių problemų, tai ir Lietuvos istorija yra klastojama – korupcijos diskursas eina per visus taškus“, – pavyzdį pateikia K. Jonutis.

Kalbant apie Lietuvos karinę politiką, komentaruose akcentuojamos prieštaringos žinutės: kad tai yra pinigų švaistymas, nes Lietuva turėtų pinigus skirti socialinių problemų sprendimui, ir visos pastangos yra bevaisės, nes Rusija be vargo galėtų nugalėti Lietuvą; kita vertus, rašoma, jog Lietuvos valdžia yra rusofobiška, o Rusija nėra agresorė, bet Lietuvos ir NATO „ginklavimasis gali sukelti agresiją“.

Lietuvos ūkio ir ekonomikos problemos politizuojamos mažiau, nes yra akivaizdžios. „Čia bandoma pasakyti, kad Lietuva nesugeba vykdyti jokių didesnių ekonominių projektų, kad ekonomikos būklė yra prasta“, – teigia K. Jonutis.

Kaltųjų paieškos

Propagandiniuose komentaruose skatinama ieškoti kaltųjų ir metami tiesioginiai kaltinimai tariamai korumpuotam Lietuvos elitui, kuris neva paklūsta ES ir JAV bei iš čia ateinančioms ydingoms vertybėms.

Dėl daugelio Lietuvos problemų kaltinami komunistai ir konservatoriai, konservat-komunistai arba valdantysis elitas apskritai.

„Priežastys esminės yra dvi (...) rusofobija ir korupcija. Kaip jas pasuksi, ar rusofobija dėl korupcijos, ar korupcija dėl rusofobijos, iš esmės nieko nekeičia. Viskas priklauso nuo situacijos“, – sako mokslininkas.

Tarptautinio konteksto naudojimas priklauso nuo srities – pavyzdžiui, kaltinimai istorijos klastojimu priskiriami tariamai liberalų įtakai, o konkrečios problemos su globaliu kontekstu siejamos rečiau.

Kaip konstruojama propaganda komentaruose atskleidžia Sovietų Sąjungos minėjimo pavyzdys. Viena vertus, pabrėžiama, kad Lietuvos elitas yra tas pats kaip ir Sovietų Sąjungos laikais, ir tai pateikiama kaip blogas dalykas. Kita vertus, kalbant apie socialines ar ekonomines problemas, Sovietų Sąjunga yra giriama.

„Iš vienos pusės Sovietų Sąjunga rodoma kaip gera, iš kitos – kaip bloga. Bet tai nieko netrikdo“, – apibendrina K. Jonutis.

Dar vienas motyvas – kad visos problemos kyla iš globalaus „liberalaus“, „gėjiško“, „sorišistinio“ sąmokslo, „iš ten esą eina visokios degraduojančios visuomenę vertybės“.

Anot K. Jonučio, vėliau visus propagandinius naratyvus ir teiginius bandoma jungti į bendrą „antiliberalų diskursą“.

„Tai labai priklauso nuo srities, bet bendrai bandoma parodyti, kaip dėl liberalių vertybių ateina visa moralinė degradacija, kyla ekonominės ir ūkinės problemos ir, aišku, ar mintyje turima, ar net aiškiai tai išreiškiama – viso to antipodas yra griežta ir tvarkinga Rusija. Anksčiau – griežta ir tvarkinga Sovietų Sąjunga, kur tokių blogybių, savaime aišku, nebuvo“, – apibendrina mokslininkas.