Pasaulyje

2020.03.06 12:35

LRT trumpai. JAV ir Rusija rizikuoja naujomis branduolinių ginklų varžybomis – ką tai reiškia mums?

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.03.06 12:35

Paskutinės JAV ir Rusijos branduolinę ginkluotę ribojančios sutarties „New START“ galiojimas artėja prie pabaigos, o jos pratęsti arba persiderėti nė viena pusė neskuba. Nutrūkus sutarčiai, nebeliks skaidrumo ir jokių ribų, reguliuojančių JAV ir Rusijos branduolinį arsenalą. LRT.lt trumpai paaiškina, kodėl tai svarbu pasaulio ir Europos saugumui.

„New START“ sutartis baigs galioti 2021 m. vasario 5-ąją.

LRT.lt kalbintas JAV analitinio centro CNA vyresnysis mokslininkas Michaelis Kofmanas sakė, kad dabartinis mechanizmas veikia neblogai, bet nesprendžia svarbiausių abiejų šalių rūpesčių: „Rusiją iš esmės domina amerikiečių konvenciniai strateginiai pajėgumai, ilgo nuotolio raketos ir raketinė gynyba. JAV nori rasti būdą kontroliuoti didelį Rusijos nestrateginių ginklų arsenalą, kuris daugeliu aspektų yra žymiai labiau susijęs ir svarbesnis Europos saugumui.“

Naujos ginklų varžybos

„New START“ sutartis riboja ilgo nuotolio branduolinių ginklų, taip pat ir tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM), kovinių galvučių skaičių. Į tai įeina ir visi jomis apginkluoti bombonešiai bei povandeniniai laivai. Šių raketų minimalus skrydžio nuotolis yra 5,5 tūkst. kilometrų.

Sutartis neriboja bendro tarpžemyninių balistinių raketų skaičiaus, bet suteikia galimybę kitai pusei stebėti šių ginklų skaičių. Jei nebeliks „New START“ sutarties, abi šalys nebesidalins informacija apie turimus branduolinius ginklus.

„Be inspekcijų ir kontrolės mechanizmų, abi šalys veikiausiai vėl leistųsi į varžybas dėl branduolinio dominavimo tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai“, – LRT.lt sakė M. Kofmanas.

Sutartimi ribojamų ginklų Rusija negalėtų panaudoti karo atveju Baltijos šalyse dėl trajektorijų ilgio. Kaip pažymi Jungtinės Karalystės Konfliktų studijų tyrimo centre dirbantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų ekspertas Valerijus Akimenko, Baltijos jūros regione reikėtų stebėti Rusijos nestrateginius branduolinius ginklus. Skirtingais skaičiavimais, Kremlius jų turi nuo 1 iki 2 tūkstančių ir raketos gali būti paleistos iš oro, vandens arba žemės.

„Vertinimai leidžia manyti, kad Rusija tęsia šių ginklų tobulinimo darbą. (...) Kiekvienam komentatoriui, kuris sako, kad Rusijos branduolinė strategija yra gynybinė, galima priešpriešinti daug kitų, kurie nurodo, jog Rusija (branduolinius ginklus – LRT.lt) mato kaip praktinį karo įrankį, o ne atgrasomąją priemonę“, – LRT.lt sako V. Akimenko.

Pratęsti pavyks?

Anot M. Kofmano, JAV jau 50 metų pavyko sėkmingai derėtis su Rusija ir jos pirmtake Sovietų Sąjunga dėl strateginių branduolinių ginklų ribojimo. „New START“ sutartis pakeitė iki tol galiojusią „SORT“ sutartį, prieš kurią veikė „START I“ sutartis.

Pratęsti naująją sutartį liko mažiau nei metai. Maskva jau yra pareiškusi, kad yra pasirengusi derėtis, bet JAV dar neskuba sėsti prie stalo. V. Akimenko pažymi, jog Vašingtonas yra susirūpinęs dėl naujų Rusijos strateginės ginkluotės sistemų.

„Jei Rusija nuspręs, kad jos interesams yra naudinga sutartį išsaugoti, o racionalūs argumentai rodo, kad sutartis šaliai naudinga, tada ji ras būdą tai padaryti. Bet situacija JAV sudėtingesnė. Jei Donaldas Trumpas nuspręs, kad jo interesams naudingiau pratęsti „New START“ sutartį ir taip parodyti savo užsienio politikos galią prieš rinkimus – nėra garantijos, kad Kongresas jį ims ir parems“, – LRT.lt sako ekspertas.

M. Kofmanas nurodo, jog nepaisant Maskvos siūlymų derėtis be išankstinių sąlygų, mažai tikėtina, kad šalims pavyktų susitarti į sutartį įtraukti naujus ribojimus.

Kai 2019 m. rugpjūtį JAV oficialiai išstojo iš vidutinio nuotolio balistinių raketų (INF) sutarties, apkaltinusios Rusiją ją pažeidus, dalis ekspertų svarstė, ar tokio žingsnio nepaskatino ir Kinijos kuriama ginkluotė, kurios nevaržo panašūs įsipareigojimai.

Anot M. Kofmano, JAV ir Rusija veikiausiai nebandys į šią sutartį įtraukti Kinijos, nes jos „branduolinis arsenalas tebėra gana mažas“.

„Nė viena pusė neparodė noro rimtai derėtis dėl esminių dalykų, todėl abi lieka nepatenkintos dėl ginklų kontrolės perspektyvų ateityje“, – apibendrina M. Kofmanas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.