Graikijos ir Turkijos pasienyje toliau kyla įtampa. Graikijos pareigūnai bando suvaldyti maždaug 13 tūkst. migrantų iš Turkijos, bandančių patekti į Europos Sąjungą. „Deutsche Welle“ pasienyje praleido dvi dienas ir praneša apie nestabilią padėtį ir žmonių išgyvenamus sunkumus.
„Gyvenimas Turkijoje yra labai sudėtingas. Kai tik jie atidarys vartus, aš eisiu į Vokietiją“, – sako iš Afganistano kilęs Muhammedas.
Vaikinui 18 metų, tačiau jis atrodo kur kas jaunesnis. Jis nešasi du mažus krepšius su drabužiais ir užkandžiais. Nieko daugiau. Jis nori persikelti į Graikiją, bet atvirauja – net neįsivaizduoja, ko tikėtis: ar kelionė bus sunki, kiek dienų ji užtruks ir kada jis pasieks pasienį.
Susibūrę migrantai yra iš įvairių šalių, daugiausia jų yra iš Afganistano ir Pakistano. Muhammedas vis dar nenusprendė, ar iš tikrųjų ryšis kelionei į Graikiją. Jis žino, kad Turkijos prezidentas Receepas Tayyipas Erdoganas naudojasi migrantų padėtimi, norėdamas daryti spaudimą Europos Sąjungai (ES).
Nuo to laiko, kai R. T. Erdoganas paskelbė, kad jo šalis nebetrukdys migrantams keliauti į Europą, buvo pergabenta daugybę migrantų. Turkų kontrabandininkai naujienų agentūrai AFP sakė, kad dabar jiems leidžiama laisvai veikti, tad kainos greitai krito.
„Tai tapo Turkijos leidžiamu dalyku. Anksčiau perkeldavome juos už 200 ar 300 dolerių (180–270 eurų) žmogui, o dabar tai darome už 15 dolerių (13,5 euro)“, – sakė vienas kontrabandininkas, prisistatęs Semiho vardu.
Muhamedas ir jo draugai taip pat susitarė dėl bilieto kainos – 16 eurų, kad vairuotojas nuvežtų juos tiesiai prie sienos. Vaikinas žurnalistui papasakojo, kad Stambule jam teko dirbi įvairius keistus darbus. Jis tikina, kad darbdaviai juos atleisdavo, kad nereikėtų mokėti algos, arba nesumokėdavo dalies pinigų, kurie buvo pažadėti.
Vis daugiau migrantų keliauja per Kastanies–Pazarkule sienos su Turkija perėją, kur dabar yra apgyvendinta apie 3000 migrantų iš visų pasaulio kampelių: Afrikos, Irano, Pakistano, Palestinos. Tačiau čia mažai migrantų iš Sirijos. Kylant įtampai Graikijos pasieniečiai sustiprino apsaugą, neišvengta ir incidentų. Pareigūnams į minią paleidus ašarinių dujų, per susirėmimą buvo sunkiai sužeisti penki žmonės, vienas iš jų – vis dar vaikas. Migrantai reaguoja piktai, kai kurie mėtydami akmenis į pareigūnus.
„Tarp chaotiškų, žiaurių susirėmimų aukštas jaunuolis iškelia rankas į orą. Laisvai kalbėdamas turkų, anglų ir persų kalbomis jis šaukia: „Mums jau užteko karo! Nustokite mėtyti akmenis ir atsisėskite. Mes norime kito gyvenimo“, – rašo DW reporteris.
Į Lesbą atplaukę migrantai bus apgyvendinti Graikijos karinio jūrų laivyno laive
Į Graikijos Lesbo salą siunčiamas graikų karinio jūrų laivyno laivas, kuriame bus apgyvendinta šimtai migrantų, pastarosiomis dienomis atplaukusių į salą su nesibaigiančia pabėgėlių banga iš Turkijos, pranešė pareigūnai.
Šaltinis Graikijos gynybos ministerijoje sakė, kad migrantai šiame transportiniame laive gyvens tol, kol žemyninėje šalies dalyje bus įkurtas naujas objektas jiems priimti. Maždaug 500 savaitgalį iš Turkijos atvykusių žmonių, tarp kurių yra daug šeimų su mažais vaikais, glaudžiasi uoste.
Lesbe yra daugiau kaip 19 tūkst. pabėgėlių ir migrantų, vargingomis sąlygomis susigrūdusių aplink stovyklą, kuri per 2015 metų migracijos krizę buvo pastatyta priimti mažiau nei 3 tūkst. žmonių.
Pavargę tempti pernelyg apkrautos Europos prieglobsčio suteikimo sistemos naštą vietos gyventojai protestavo prieš migrantų buvimą ir sako, kad jie kelia grėsmę saugumui, visuomenės sveikatai ir nuo turizmo priklausomai ekonomikai.
Pyktis pastarosiomis dienomis prasiveržė smurtu. Viena ekstremistinė mažuma vadovavo atakoms prieš naujai atvykusius migrantus, baugino žiniasklaidą ir puldinėjo pagalbos darbuotojus, teigė kelios Lesbe veikiančios grupės
ES skiria iki 700 mln. eurų
Europos Sąjunga skirs Graikijai iki 700 mln. eurų sudėtingai situacijai prie ES išorės sienų suvaldyti. Tai, apsilankiusi Graikijos ir Turkijos pasienyje, antradienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. 350 mln. bus skirti tuoj pat, o dar 350 mln., jei bus paprašyta.
Lėšos turės būti naudojamos migracijos valdymui ir reikalingos infrastruktūros stiprinimui bei eksploatacijai. U. von der Leyen pabrėžė esanti tvirtai pasiryžusi suteikti Graikijai visą reikiamą operatyvią paramą.
Europos Sąjunga antradienį savo aukščiausio rango pareigūnus išsiuntė į Turkiją ir Graikiją, kilus susirūpinimui dėl naujos migrantų krizės bei įtarimų, kad Ankara bando „šantažuoti“ bloką atverdama savo sienas tūkstančiams į Europą patekti norinčių pabėgėlių.
Teisių gynimo grupės apkaltino Turkiją migrantais ir pabėgėliais naudojantis kaip derybų korta ir stumiant juos Graikijos sienos link. Vis dėlto žmogaus teisių gynėjai griežtai kritikavo ir Europą, nesuteikusią didesnės pagalbos.
Tačiau R. T. Erdoganas toliau spaudžia ES – trečiadienį jis pareiškė, kad Europos šalys privalo palaikyti Turkijos „sprendimus“ Sirijoje, jei nori išspręsti migrantų krizę.
„Jeigu Europos šalys nori išspręsti šią problemą, jos privalo paremti Turkijos pastangas dėl politinių ir humanitarinių sprendimų Sirijoje“, – pareiškė Turkijos prezidentas, kurio kalba buvo transliuojama per televiziją.
„Visos Europos šalys, šiandien uždarančios savo sienas pabėgėliams, bandančios nustumti juos atgal smogdamos jiems ir skandindamos jų valtis, faktiškai net į juos šaudydamos, trypia visuotinę žmogaus teisių deklaraciją“, – kalbėjo R. T. Erdoganas Ankaroje.
