Europos Parlamento (EP) pirmininko pavaduotoja Katarina Barley nenuolaidžiauja – Lenkijos vykdomos teismų reformos prieštarauja Europos Sąjungos (ES) principams, todėl siūloma šiai šaliai užsukti ES pinigų kranelį. EP atstovė atkreipia dėmesį ir į nesėkmingus bandymus Lietuvoje suvaržyti žiniasklaidą. Išskirtiniame interviu portalui LRT.lt K. Barley teigia, kad tolesnis principų atsisakymas gali reikšti ir ES pabaigą.
Koronaviruso rizika penktadienį į Eurolygos rungtynes Kaune tarp „Žalgirio“ ir Milano „Olimpia“ iš Italijos atbaidė atvykti daugiau kaip trečdalį žiūrovų, o į nepabūgusių sirgalių minią įsimaišė ir Lietuvoje viešėjusi EP pirmininko pavaduotoja K. Barley.
Tamsiai pilkos spalvos kelnes su „Žalgirio“ emblema ir bliuzoną su Europos Sąjungos vėliava vilkėjusi politikė atvyko ne tik pasižiūrėti krepšinio rungtynių, jos, kaip atsakingos už komunikaciją, tikslas – aplankyti kiek įmanoma daugiau Bendrijos šalių.
Pastaruoju metu netrūko iššūkių – Irano ir JAV konfliktas, galiausiai įvyko „Brexitas“, o šiandien pasaulyje vis garsiau kalbama apie koronaviruso krizę, dėl kurios valstybės ėmė uždarinėti sienas, o tai, anot K. Barley, viena iš absurdiškiausių idėjų.
„Negi tikrai manote, kad virusą domina valstybių sienos?“– klausia ji.
K. Barley biografija spalvinga – politikė ir teisininkė, įgijusi daktaro laipsnį, kišenėje turinti du pasus – Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Ji ėjo Vokietijos teisingumo ministro pareigas, o 2019 m. tapo EP nare. Ne kartą ji pasisakė už LGBT teises, taip pat yra viena iš pranešėjų apie teisės viršenybės principo laikymąsi Lenkijoje ir Vengrijoje, todėl, pirmiausia, ji pakalbėjo apie kontroversiškus Lenkijos įstatymus dėl teisėjų drausminimo, sukėlusius neigiamą ES reakciją.
Taip pat skaitykite
– Ponia Barley, ankstesniuose interviu minėjote, kad Lenkijos įstatymai, leidžiantys nubausti teisėjus, yra „labai dramatiški“. Ar jūs vis dar tokios pat nuomonės?
– Ne, aš žengiau į priekį. Darosi vis blogiau. Tai siaubinga. (...) Dabar teisėjai gali būti baudžiami ne tik tiesiogiai, jie gali prarasti ir dalį savo pajamų. Jau yra buvę atvejų, kai teisėjas prarado 40 proc. pajamų. Jie gali būti pašalinti iš teismo, kuriame dirba, ir perkelti į kitą teismą kur nors kitoje šalies dalyje. Tai siaubinga Lenkijos teismų sistemai.
(...) Tai ne tik kenkia Lenkijos teismų nepriklausomumui, bet ir vienam iš pagrindinių ES principų – teisinei valstybei. Ir jeigu viena šalis to atsisako, tai gali reikšti ES pabaigą.
Lenkijos Vyriausybė, žinoma, pasakytų: „Ne, mes vis dar turime Konstitucinį Teismą, kuris laikosi Europos įstatymų.“ Tačiau jie pertvarkė Konstitucinį Teismą taip, kad jį visiškai kontroliuoja „PiS“ partija (Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ – LRT.lt). Visų šių įstatymų tikslas yra panaikinti nepriklausomą teismų sistemą. Jie tiesiog nenori būti kontroliuojami įstatymų, teisėjų, kurie nėra jų politinių pažiūrų. Tai tiesiog siaubinga. (...).
– Kokia bus ES reakcija? Kaip manote, ar galima sulaukti „Polexito“?
– ES mes turime vieną ginklą, tai 7-ojo straipsnio procedūra, vykstanti Lenkijos ir Vengrijos atžvilgiu. ES įkūrėjai manė, kad vienu metu galėtų atsirasti tik viena valstybė, kuri pasisakys prieš Europos vertybes, bet ne dvi. Jie įvedė veto principą kaip vieningą sprendimą, be svarstomos valstybės, aišku. Tačiau dabar turime dvi – Lenkija nebalsuos prieš vengrus, o Vengrija – prieš lenkus.
– Tai sudėtinga situacija ES. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat buvo užsiminęs, kad nepritaria siūlymui įvesti ES sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos.
– Tai dramatiška. (...) Aš pati buvau ministrė. Vokietiją taip pat nuteisė Europos Teisingumo Teismas, beje, ir mūsų Konstitucinis Teismas. Taip nutinka. Tai nėra malonus dalykas, nutinkantis Vyriausybei. Bet turi tai priimti, sakydamas „gerai, padarykim geriau“. Bet negalima eiti kritikos atsisakymo keliu.
Lenkijos valdžia visada sako, kad ji nori įveikti tai, kas liko iš komunizmo. Bet tai, ką jie daro, yra būtent tai, ką darė komunistai. Tai panaikina bet kokią kritiką. Jie slopina laisvą žiniasklaidą; kenkia nepriklausomai teismų sistemai; jie užčiaupia kritišką kultūrą, kaip nutiko Vengrijoje. Šie trys elementai yra nepaprastai svarbūs demokratijai.
Mes visi turėtume būti sunerimę ir esame. (...) Bet, laimei, turime labai stiprų Europos Teisingumo Teismą. Vienintelis dalykas tikrai padarytų įspūdį šiems vaikinams – finansavimo apkarpymas. Tai vienintelis dalykas, kuris juos domina Europos Sąjungoje. Jie nori pinigų, bet nenori gerbti vertybių ir įstatymų.
– ES vadovai spaudžiami susitarti dėl 2021–2027 m. Bendrijos biudžeto. Ar šis biudžetas gali tapti bandymu nubausti šalis, kuriose nustatyta pažeidimų?
– Taip, bet „bausmė“ nėra tinkamas žodis. Tai natūrali pasekmė. Jei nesilaikai taisyklių, negali gauti ir naudos. Lenkija ir Vengrija gauna didžiausią dalį iš ES fondų: pirmoji – apskritai, antra – proporcingai pagal gyventojų skaičių. Taigi dvi šalys, kurios pasipelno daugiausia, priešinasi ES vertybėms.
Taip, Europos Komisija sakė, kad tai padarys – pasiūlys keletą priemonių Europos finansavimui sumažinti. Ir Europos Parlamentas šiuo klausimu labai griežtas. Bet mes jau matėme, kaip dirba lenkų ir vengrų lobistai. (...)
Kaip minėjote, Lietuva gali eiti klaidingu keliu, esu įsitikinusi, kad taip gali ir nutikti. Yra ir kitų šalių, turinčių kokių nors interesų, negali žinoti. Mes stebėjome, kaip dėl daugumos neveikia 7-asis straipsnis. Ir jei sakome, kad tai žlunga, nes vyksta sandoriai tarp valstybių narių ar kitų vyriausybių, kurios yra ne liberalios demokratijos tuo požiūriu, kurį išsako (Vengrijos premjeras – LRT.lt) Orbanas, ir tai tinka tiems, kurie valdo, tuomet ES yra didelėje bėdoje.
– Ko galime tikėtis šioje situacijoje? Ką ES gali ar turėtų daryti?
– Keli žmonės turi pabusti. Tai mano sritis, į kurią gilinuosi visą laiką. Tas pats su žiniasklaida. Pažiūrėkit į Vengriją. Beveik visa žiniasklaida dabar kontroliuojama fondo, kuris tiesiogiai priklauso „Fidesz“ partijai. Jie turi daugybę į piratines panašių radijo stočių, kurios finansuojamos valdžios. Tai pavojinga. Mes turime garsiai apie tai kalbėti.
Manau, ir visuomenė apie tai turi garsiai kalbėti. Akivaizdu, kad, bent jau iš to, ką girdėjau, Lietuvoje toks bandymas kontroliuoti žiniasklaidą buvo nesėkmingas.
– Minėjote, kad 7-asis straipsnis neveikia. Ar Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen dirba prie naujo teisės viršenybės principo mechanizmo?
– Taip, mes dirbame prie kelių mechanizmų. Pirmiausia, ketiname daugiau lėšų skirti komunikacijos priemonėms, kuriomis bus siekiama daugiau informuoti apie Europos vertybes, ypač teisinę valstybę. Tikimės, kad turėsime vieną mechanizmą, pavyzdžiui, metinę apklausą. Lenkija ir Vengrija aiškina, kad jos yra aukos, ir verčia kaltę (kitiems – LRT.lt) – esą tai yra Vakarų ir Rytų priešprieša.
(...) Problemų rasite beveik kiekvienoje Bendrijos narėje. Lenkija ir toliau baksnoja, kad esą vienoje ar kitoje šalyje vyksta kažkas netinkamai. Taip, dalykai gali klostytis blogai – tai demokratija, ir demokratija nėra tobula. Bet, kaip ir minėjau, reikia tai taisyti ir nepabloginti situacijos, kaip tai daro jie (Lenkija ir Vengrija – LRT.lt).
Šis monitoringas, kaip mes jį vadiname, bus atliekamas kiekvienais metais, siekiant nustatyti, kokių problemų kokioje šalyje narėje yra. Ir jeigu matysime, kad viena narė iš esmės prieštarauja vertybėms, taikysime finansinę drausmę. Mes visa tai padarysime, tikiuosi, mums pavyks visa tai įgyvendinti taip, kad tai iš tikrųjų veiktų. Žinoma, kai kurios šalys turės savo interesų, kad tai neveiktų.
– Ponia Barley, ne kartą gynėte homoseksualių žmonių teises. Neseniai Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Teismas paskelbė, kad Lietuvos teisėsauga nepagrįstai diskriminavo Lietuvos gėjų porą atsisakydama pradėti tyrimą dėl neapykantos kurstymo prieš juos socialiniame tinkle. Jūsų nuomone, ar Lietuva turėtų padaryti daugiau, kai kalbame apie homoseksualų teises? Apskritai, ar Europos Parlamentas daugiau dėmesio skirs tokiems atvejams?
– Per mažai pažįstu Lietuvą, kad galėčiau vertinti, todėl galėčiau apskritai atsakyti. Yra daugybė šalių, įskaitant ir mano, kuriose dar turime daug ką padaryti, kad užbaigtume diskriminaciją. Nežinau, ar girdėjote apie „Zonas be LGBT“ („LGBT-Free Zones“ – angl.) Lenkijoje. Yra, atrodo, 16 regionų, kurie pasiskelbė nuo LGBT laisvomis zonomis. Kavinėse ir restoranuose gali iš tikrųjų pamatyti užrašus, kad homoseksualai čia nelaukiami.
Aš esu pusiau britė, pusiau vokietė. Man tai primena gūdžius istorijos laikus. Mūsų mentalitetas, mūsų istorija, žinoma, skiriasi, bet turime priimti, kad kiekvienas turi teisę gyventi kaip individas.
Pas mus, tiek Europoje, tiek už jos ribų, vis dar paplitusi diskriminacija, nukreipta prieš translyčius žmones. Tačiau reikia sutikti, kad kiekvienas turi teisę mylėti tiek tos pačios lyties asmenis, tiek ir priešingos.
Mano šalyje ilgai užtruko, kol buvo pasiekta galimybė įteisinti tos pačios lyties žmonių santuokas. Tai buvo sudėtinga kova. Kita vertus, tokiose itin katalikiškose šalyse kaip Airija, Ispanija, gyventojai įteisino tokius įstatymus kur kas anksčiau. (...) Mes turėtume būti laimingi, kad žmonės myli, o ne nekenčia.
