Pasaulyje

2020.02.29 15:51

JAV ir Talibano delegacijos pasirašė istorinį susitarimą dėl taikos

BNS2020.02.29 15:51

JAV ir Talibano derybininkai šeštadienį Dohoje pasirašė istorinį susitarimą, numatantį, jog Amerika išves savo pajėgas iš Afganistano mainais į kovotojų saugumo garantijas, siekiant užbaigti ilgiau kaip 18 metų besitęsiantį konfliktą.

JAV ir Vašingtono sąjungininkės NATO misijoje įsipareigojo per 14 mėnesių išvesti iš Afganistano visas savo pajėgas, jeigu kovotojai laikysis susitarimo sąlygų.

Pasirašymo ceremonijoje Dohoje dalyvavo JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo ir Talibano lyderiai.

M. Pompeo stebėjo, kaip susitarimą pasirašo amerikiečių vyriausiasis derybininkas Zalmay Khalilzadas ir kovotojų derybininkų vadovas mula Baradaras, vienas iš Talibano įkūrėjų.

Dokumentas buvo pasirašytas ant paauksuoto stalo konferencijų salėje viename prabangiame Dohos viešbutyje.

Abu signatarai paspaudė vienas kitam rankas, o salėje buvę žmonės šaukė „Allahu Akbar“ (Dievas visų didesnis).

M. Pompeo prieš pasirašant dokumentą paragino kovotojus „laikytis savo pažadų nutraukti ryšius su [tarptautiniu teroristų tinklu] „al Qaeda“.

Pasirašymo ceremonijoje taip pat dalyvavo maždaug 30 šalių atstovai.

Po susitarimo pasirašymo šeštadienį per 135 dienas Vakarų šalių kontingentą Afganistane planuojama sumažinti iki 8 600 karių.

Anksčiau šeštadienį paskelbtame bendros JAV ir Kabulo vyriausybės deklaracijos tekste sakoma, Vašingtonas ir jo partneriai „užbaigs likusių pajėgų išvedimą iš Afganistano per 14 mėnesių... ir išves visas savo pajėgas iš likusių bazių“.

JAV pareigūnai sakė, kad visų amerikiečių ir jų sąjungininkių karių išvedimas iš Afganistano nepriklauso nuo jokio konkretaus Talibano ir kitų Afganistano frakcijų derybų dėl šalies ateities rezultato.

Anot jų, tolesnis išvedimas priklausys nuo to, kaip Talibanas laikysis įsipareigojimų kovoti su terorizmu.

Pastarąją savaitę Afganistano teritorijoje galioja „smurto mažinimo“ režimas, kurio turi laikytis JAV kariai, talibai ir afganistaniečių pajėgos. Oficialiais duomenimis, nuo vasario 22 dienos, kai įsigaliojo šis režimas, su saugumu susijusių incidentų reikšmingai sumažėjo.

Šeštadienį pasirašytu susitarimu JAV ir Talibanas taip pat įsipareigojo apsikeisti tūkstančiais belaisvių, kad šis žingsni taptų „pasitikėjimą stiprinančia priemone“.

„Iki 5 000 [Talibano] kalinių... ir 1 000 kitos pusės [Afganistano pajėgų] belaisvių bus paleisti iki kovo 10 dienos“, – sakoma susitarime.

Numatoma, kad atlikus šį žingsnį prasidės dialogas tarp Kabulo Vyriausybės ir Talibano.

Tačiau Afganistano vyriausybė nebuvo įtraukta į JAV ir Talibano derybas, tad neaišku, kokia bus jos pozicija, šalį krečiant naujai politinei krizei dėl ginčijamų prezidento rinkimų rezultatų.

„Svarbus pirmasis žingsnis“

Tiesioginės JAV ir Talibano derybos prasidėjo 2018 metais. Ilgą laiką derybos vyko iš esmės be rezultatų, o pernai rugsėjį JAV prezidentas Donaldas Trumpas net pareiškė, kad jos žlugo.

Tačiau sausio mėnesį Talibanas paskelbė, kad tikisi greitu laiku pasirašyti su JAV taikos susitarimą ir kad šio susitarimo projektas jau parengtas. JAV reikalavo talibų praktiškai pademonstruoti, kad jie pasirengę sumažinti kovos veiksmų Afganistane intensyvumą.

D. Trumpas ceremonijos išvakarėse paragino Afganistano žmones priimti naujos ateities galimybę ir pabrėžė, kad susitarimas suteikia progą užbaigti itin ilgai besitęsiantį konfliktą.

„Jeigu Talibanas ir Afganistano vyriausybė įvykdys įsipareigojimus, turėsime tvirtą kelią į priekį užbaigti karą Afganistane ir sugrąžinti mūsų karius namo“, – sakė JAV lyderis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad šis susitarimas yra „pirmas žingsnis į ilgalaikę taiką“.

„Kelias į taiką ilgas ir sunkus. Turime būti pasirengę nesėkmėms, trikdžiams; nėra lengvo kelio į taiką, bet tai svarbus pirmas žingsnis“, – reporteriams Kabule sakė J. Stoltenbergas, buvęs Norvegijos premjeras.

Po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų JAV surengė invaziją į Afganistaną ir nuvertė Talibaną, o vėliau išleido daugiau kaip 1 trln. dolerių (0,91 trln. eurų) kovoms ir atstatymui Afganistane.

Žuvo maždaug 2,4 tūkst. JAV karių, dešimtys tūkstančių afganistaniečių karių, Talibano kovotojų ir afganistaniečių civilių.

„Džiaugiasi ir švenčia“

Sukilėliai sakė, kad susitarimo garbei šeštadienį sustabdė visus kovos veiksmus.

„Kadangi šiandien pasirašomas susitarimas, o mūsų žmonės džiaugiasi ir švenčia, visoje šalyje sustabdėme visas savo karines operacijas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas.

Susitarimo gyvybingumą nulems talibų pažadai užtikrinti, kad džihadistų judėjimai, tokie kaip „al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ (IS), daugiau niekada nesinaudotų Afganistanu atakoms užsienyje rengti.

Tai, kad Talibanas suteikė prieglobstį „al Qaeda“, buvo pagrindinė priežastis Jungtinėms Valstijoms surengti invaziją po Rugsėjo 11-osios atakų.

Talibanas į valdžią iškilo per 10-ojo dešimtmečio pilietinio karo chaosą, bet JAV ir jų sąjungininkės po invazijos jį greitai nuvertė. Talibai atsitraukė, o paskui ėmė vadovauti kruvinam sukilimui prieš naująją vyriausybę Kabule.

NATO 2014 metų gruodį užbaigus kovines misijas Afganistane, didelė Vakarų pajėgų dalis buvo išvesta iš šios šalies, kurios padėtis ėmė darytis vis pavojingesnė.

Nors afganistaniečiai trokšta, kad smurtas baigtųsi, ekspertai sako, kad vienokia ar kitokia taika priklausys nuo Talibano ir Afganistano vyriausybės derybų rezultatų.

Tačiau prezidentui Ashrafui Ghani ir jo varžovui Abdullah Abdullah ginčijantis dėl rinkimų rezultatų, mažai kas tikisi, kad jiedu sudarys vieningą frontą, ne taip, kaip Talibanas, kuris tuomet galėtų derybose diktuoti savo sąlygas.