Panašu, kad baimė ir klaidinanti informacija pasklido greičiau nei pats virusas, apsunkindamos visuomenės sveikatos įstaigų darbą ir apnuogindamos politinius nesutarimus.
Baltijos regionas iš arti. LRT.lt pristato ekspertų nuomones apie regiono politiką. Visas publikacijas galite skaityti ir anglų kalba.
Po to, kai savaitės pradžioje Italijoje buvo užfiksuota kelios dešimtys koronaviruso (COVID-19) atvejų, Vidurio ir Rytų Europos valstybių Vyriausybės skubiai ruošiasi galimai pandemijai.
Kai bendras naujų užsikrėtimų minėta infekcija atvejų už Kinijos ribų skaičius peržengė naujų susirgimų skaičių šalies viduje, Europos sostinės šiek tiek pritilo.
Europos Sąjungos pareigūnai įspėja, kad daugiau pastangų turi būti dedama, ruošiantis būsimiems protrūkiams, ir ragina valstybes koordinuoti veiksmus.
Visame pasaulyje užregistruota daugiau kaip 83 tūkst. koronaviruso atvejų, nuo šios ligos jau mirė 2,8 tūkst. žmonių.
„Šiuo metu manome, kad ir kitose Europos šalyse situacija netrukus bus panaši [į Italiją], tačiau skirtingose valstybėse vaizdas gali šiek tiek skirtis, – sakė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorė Andrea Ammon. – Turime apsvarstyti būtinybę pasiruošti ir kitokiems scenarijams, pavyzdžiui, dideliems židiniams kitose Europos vietose.“
Pats virusas yra vidutiniškai užkrečiamas, jo simptomai panašūs į įprasto gripo. Kol kas mirtingumas nuo šios infekcijos siekia 3 proc., dažniausiai tai būna kitų ligų ir medicininių komplikacijų išsekinti asmenys. Įprasto gripo mirtingumo rodikliai yra šiek tiek mažesni, be to, koronaviruso plitimą sunku prognozuoti, todėl kyla nemažai neaiškumų, kuriuos išspręsti padėtų beprecedentis politinis koordinavimas.
Pereinamosios ekonomikos Europos (Vidurio Rytų Europa – LRT.lt) ir likusio pasaulio šalyse pastebimas vyriausybių noras, pasinaudojant viruso protrūkiais, pademonstruoti savo tvirtumą ir kompetenciją. Tačiau protrūkio politizavimas gali turėti priešingą poveikį, kuomet puikavimasis savo gebėjimais gali trukdyti pripažinti visuomenės sveikatos sistemos klaidas.
Kita vertus, sudėtingos situacijos suteikia vyriausybėms galimybę pademonstruoti lyderystės gebėjimus, todėl daugelis jų imasi bet kokių priemonių, kad bent jau atrodytų, jog jos kontroliuoja situaciją. Nuo Bulgarijos iki Estijos oficialūs asmenys stengiasi užtikrinti visuomenę, kad daroma viskas, kas yra jų valioje, kad būtų tinkamai pasiruošta.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis savo tėvynainius patikino, kad šalis yra „pasiruošusi koronaviruso atakai.“ Netrukus po to sveikatos apsaugos ministras Lukaszas Szumowskis kontraversiškai pareiškė, kad viruso protrūkis „neišvengiamai“ pasieks ir Lenkiją. L. Szumowskis taip pat informavo apie specialios virusui skirtos pagalbos linijos atidarymą ir teigė inicijuosiantis informacinių lapelių dalinimą geležinkelio ir kituose transporto mazguose.
Opozicija tokius kovos su virusu metodus sukritikavo pareikšdama, kad Vyriausybė yra nepasiruošusi.
„Lenkija yra visiškai nepasiruošusi apsisaugoti nuo koronaviruso. Ministro pirmininko spaudos konferencijos apie tai, kaip ginsimės nuo koronaviruso, yra grynas melas. Žodžiai mūsų neapsaugos nuo šios ligos. Neketinu sėti panikos, tačiau prevencija yra geriau už bet kokį gydymą,“ – kalbėjo opoziciją atstovaujantis senatorius Wadimas Tyszkiewiczius.
Tuo tarpu Vengrijoje ministro pirmininko kanceliarijos vadovas Gergely Gulyas, tarsi atkartodamas L. Szumowskio pastebėjimą, pareiškė, kad tikimybė, jog Vengrijai pavyks išvengti infekcijos protrūkio, labai nedidelė. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į grėsmę, kurią kelia viruso baimė, patikindamas žiniasklaidą, kad ji bus nedelsiant ir tiesiogiai informuota, jei Vengrijoje bus nustatytas užsikrėtimo koronavirusu atvejis, ir pridurdamas: „Nėra reikalo skleisti melagingas naujienas, nes tai – nusikaltimas.“
Čekijos vyriausybė stengiasi numalšinti žmonių baimes. „Čekija yra viena iš tų ES valstybių narių, kurios ėmėsi griežčiausių priemonių,“ – sakė sveikatos apsaugos ministras Adamas Vojtechas. Valstybės saugumo taryba situacija aptarė vasario 25 d., specialių priemonių prieš virusą buvo imtasi oro uostuose.
Regione įvesti tam tikri mobilumo apribojimai – glaudžius prekybinius ryšius su Italija palaikančios šalys, tokios kaip Kroatija, atšaukia traukinių reisus ir steigia patikros punktus.
Didelę diasporą Italijoje turinčią Rumuniją užvaldė kolektyvinė isterija – būtiniausių produktų atsargas sukaupti siekiantys pirkėjai apgulė prekybos centrus – nepaisant to, kad šalyje dar nenustatytas nė vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis. Vasario 25 d. rasistinių pažiūrų chuliganai jėga išvilko azijietiškos išvaizdos vyrą iš Bucharešto metro.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius paprašė Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono direktoriaus Hanso Kluge papildomos pagalbos, stengiantis pažaboti viruso plitimą. Jiedu sutarė, kad baimė ir melagingų naujienų sklaida Serbijoje ir visame regione yra kur kas pavojingiau už patį virusą. Vasario 26 d. paskelbtame pranešime H. Kluge patikino serbus, kad šalis yra pakankamai gerai pasiruošusi atremti bet kokius su sveikatos apsauga susijusius pavojus.
Virusas jau turėjo nemenką poveikį ekonomikai ir sukėlė visuotinį rinkų nuosmukį. Nukentėjo daugybė prekybos kelių ir gamybos vietų, nes lėtėjant tokioms stambioms rinkoms kaip Kinija ir JAV, neįmanoma, kad padarinių nepajustų pereinamosios ekonomikos šalys.
„Jei paveikiama Vakarų Europa ir paveikiamos JAV, kur kas didesnį poveikį dabar pajunta ir viso pasaulio ekonomika, nes paveikiamos šios paklausos rinkos,“ – sako pasaulinės rinkos strategas Yousefas Abbasi.
„Bet kokiu atveju tai turės įtakos Lietuvai, nes šalis pajus tiesioginį poveikį per sutrikdytas tiekimo grandines ir netiesioginį poveikį, mažėjant paklausai,“ – LRT RADIJUI sakė Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka. – Kitaip tariant, gali būti paveikta ir gamyba, ir tarptautinė prekyba.“
Portia Kentish yra „Emerging Europe“ reporterė.
