Pasaulyje

2020.03.01 20:44

Nuo „Skrajojančio olando“ iki Šiaurės Korėjos škunų – „laivai vaiduokliai“ pasaulio vandenynuose

LRT.lt 2020.03.01 20:44

Siaučianti audra Denis prie Airijos krantų atplukdė apleistą laivą vaiduoklį. „Deutsche Welle“ apžvelgia pasakojimuose ir realybėje sutinkamus „laivus vaiduoklius“, nuo „Skrajojančio olando“ iki Japonijos krantus pasiekiančių Šiaurės Korėjos laivų. 

2007 m. balandį sraigtasparnio įgula pastebėjo neįprastą vaizdą – ties Didžiuoju barjeriniu rifu, už kelių šimtų kilometrų nuo Australijos Kvinslando pakrantės, be tikslo dreifuojantį katamaraną. Laivo burės buvo iškeltos, variklis veikė, radijo ir GPS imtuvai nepažeisti. 9,8 metrų ilgio jachtoje „Kaz II“ buvo rastas pusiau nugertas kavos puodelis, laikraštis ir sidabriniai indai, bet trijų žmonių įgula buvo dingusi be pėdsako.

Laivai vaiduokliai – laivai, kurių įgula mirusi arba dingusi – tiek folklore, tiek realybėje sutinkamas reiškinys.

Pavyzdžiui, „Skrajojantis olandas“ – amžinoms klajonėms pasmerktas bloga jį sutikusiems jūreiviams lemiantis mitinis laivas, rašo „Deutsche Welle“.

Kiek mažiau žinoma škuna „Lady Lovibond“, 1748 m. vasarį sudužusi prie Jungtinės Karalystės Kento pakrantės. Pasakojama, kad kartą per 50 metų ji pasirodanti kaip laivas vaiduoklis. Visgi jokių faktinių duomenų nei apie laivo sudužimą, nei apie jo pakartotinius pasirodymus nėra.

O štai visai seniai pilant lietui ir siaučiant audrai Denis, prie uolėtų Airijos krantų buvo išmestas metus jūroje blaškęsis apleistas laivas. Tačiau skirtingai nuo 2007 m. dingusios „Kaz II“ įgulos, šio laivo ekipažo buvimo vieta yra žinoma. 2018 m. motoriniam laivui „Alta“ sugedus maždaug už 2220 km į rytus nuo Atlanto vandenyne esančio Bermudų salyno, JAV pakrantės gelbėjimo tarnyba evakavo visus 10 įgulos narių, rašo „Deutsche Welle“.

Nepaisant pastaraisiais metais vis pasirodančių pranešimų apie laivus vaiduoklius, pats apleistų laivų reiškinys šiais laikais „nebėra toks dažnas kaip anksčiau, kai laivus užpuldavo piratai, jų keleivius paimdavo vergais, nužudydavo arba išmesdavo per bortą,“ – sako Kembridžo universiteto Viduržemio jūros istorijos profesorius emeritas ir knygos „Beribė jūra: žmogiškoji vandenynų istorija“ (angl. „The Boundless Sea: A Human History of the Oceans“) autorius Davidas Abulafia.

Jo teigimu, neretai laivus apleidžia krovinių gabenimo įmonės, draudimo bendrovių paskatintos geriau jų atsisakyti nei bandyti susigrąžinti.

„Tai buvo tapę gana rimta problema Indijos vandenyne, kur, siaučiant Somalio piratams, beveik susidarė įspūdis, kad kai kurios laivybos bendrovės mielai atsikratydavo savo pasenusių laivų,“ – sako profesorius.

Laivai vaiduokliai iš Šiaurės Korėjos

Pastaraisiais metais prie Japonijos krantų vis pasirodo laivų vaiduoklių, kurių dauguma atplaukia iš Šiaurės Korėjos. Beveik visuose tokiuose laivuose randami žuvę įgulų nariai, tačiau pasitaiko aptikti ir išgyvenusių, rašo „Deutsche Welle“.

Skirtingai nuo „Kaz II“ ir „Alta“, tai paprastai būna mediniai lavai su labai primityvia įranga, be naujausių GPS, navigacijos ar komunikacijos sistemų. Kai kurie iš išgyvenusiųjų prisistato žvejais ir prašosi grąžinami į Šiaurės Korėją, tačiau yra ir tokių, kurie, kaip įtariama, turi tikslą pasprukti iš šalies.

Laivų vaiduoklių keliamas pavojus

„Be abejo, yra grėsmė aplinkai,“ – sako D. Abulafia. Laivai vaiduokliai kelia pavojų ne tik savanoriškai ar priverstinai juos paliekančiai įgulai, bet ir kitiems laivams, žmonėms ir aplinkai. Surasti ir sėkmingai partempti į krantą laivus vaiduoklius yra labai sunku, o dažnai ir neįmanoma, rašo „Deutsche Welle“.

Nevaldomi lavai gali užplaukti ant atviroje jūroje esančių naftos platformų, susidurti su kitais laivais, iš jų gali nutekėti degalai ar kitos cheminės medžiagos.

„Jei jūroje klajoja nevaldomas konteinerinis laivas, jis gali pasvirti, iš jo gali iškristi ir ant jūros dugno nugulti tūkstančiai konteinerių, iš kurių išsiliejusios medžiagos gali užteršti jūros vandenį. Tokia situacija būtų visiškai nepageidautina.“

Laivai vaiduokliai įvairiose pasaulio šalyse

„Skrajojantis olandas“ Mitinis kapitonas Hendrickas van der Deckenas, dar žinomas kaip Olandas, 1641 m. iš Rytų Indijos leidosi į Amsterdamą, bet taip niekada ir negrįžo. Legenda byloja, kad jo laivas pasmerktas amžinoms klajonėms. Prietaringi jūrininkai „Skrajojantį olandą“ laiko bloga lemiančiu ženklu, rašo „Deutsche Welle“.

„Ryou-Un Maru“ 2012 m. balandį JAV pakrančių apsauga prie pietrytinės Aliaskos pakrantės paskandino vaiduokliu tapusį japonų žvejų laivą „Ryou-Un Mara“. Laivą 2011 m. iš Hačinohės, Japonija, uosto, kur jis buvo prišvartuotas, į atvirą jūrą nubloškė cunamis, kilęs po šalį supurčiusio 9 balų stiprumo žemės drebėjimo.

Daugiau kaip metus šis laivas dreifavo Ramiajame vandenyne, kol, panaudojus sprogstamąsias medžiagas, buvo paskandintas, rašo „Deutsche Welle“.

Pasiklydusi jūroje 5,2 m ilgio jachta „Nina“ 2013 m. be pėdsako dingo Tasmano jūroje. Ja iš Naujosios Zelandijos į Australiją plaukė savininkas su žmona ir sūnumi bei keturi įgulos nariai.

„Sam Rataulangi PB1600“ 2018 m. rugpjūtį Indonezijos laivas „Sam Rataulangi PB1600“ buvo rastas paslaptingai užplaukęs ant seklumos prie Jangono regiono Mianmare krantų. Mianmaro laivynas informavo, kad 177 m ilgio krovinį laivą vilkikas tempė į laivų pjaustymo įmonę Bangladešė, bet, kilus audrai, lynai trūko ir laivas atsikabino.

Trylikos žmonių įgula iš Indonezijos nutarė laivą palikti, rašo „Deutsche Welle“.

„Liubov Orlova“ Garsios Sovietų Sąjungos aktorės vardu pavadintas jugoslavų gamybos 100 m ilgio laivas 2010 m buvo tempiamas iš Niufaundlando salos į Dominikos Respubliką sunaikinimui.

Tačiau praėjus vos dienai nuo išplaukimo, lynai nutrūko ir anksčiau turistus po Arkties vandenyną plukdęs laineris atsikabino. Ekspertai mano, kad laivas nuskendo kažkur tarptautiniuose vandenyse, rašo „Deutsche Welle“.