Pasaulyje

2020.02.27 07:53

Vatikane atveriamas slaptasis archyvas istorikus vilioja Pijaus XII paslaptimis

Vykintas Pugačiauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.02.27 07:53

Vatikanas ketvirtadienio popietę žiniasklaidai atveria apaštališkąjį archyvą prieš didįjį kitos savaitės įvykį, kai istorikams bus leista susipažinti su karo metų popiežiaus Pijaus XII dokumentais. Kai kurios žydų organizacijos jį kaltina dėl tylos per Holokaustą, jo užtarėjai nurodo, kad jis tylia diplomatija siekė žydus gelbėti.

Popiežius Pranciškus sako, kad bažnyčia nebijo istorijos, o Šventojo sosto atstovas ryšiams su žydais sako, kad istoriniame archyve nėra dokumentų, pagrindžiančių kaltinimus.

Išrinktas popiežiumi prieš pat Antrąjį pasaulinį karą ir valdęs du dešimtmečius, popiežius Pijus XII niekada viešai nepasmerkė Holokausto. Vienas iš prieštaringiausiai vertinamų popiežių, jis tebekelia didžiulį susidomėjimą ir per 150 mokslininkų jau stojo į eilę, kai pirmadienį bus atverti Vatikano apaštališkajame archyve saugomi jo dokumentai.

Žinios. Vokietijos sveikatos ministras sako, kad šalis – ant koronaviruso epidemijos slenksčio

„Atverdami šį įspūdingą archyvinį palikimą mokslininkams, bažnyčia laikosi šimtamečių tradicijų dalytis dokumentais su mokslininkais iš viso pasaulio be religinių, ideologinių ir tikėjimo išlygų. Visi mokslininkai laukiami“, – sako Vatikano vyriausiasis archyvaras Jose Tolentino de Mendonca.

Taps prieinami milijonai puslapių, suskirstytų į 121 temą. Atverti archyvą skubino dar ankstesnis popiežius Benediktas XVI, tvirtas Pijaus XII užtarėjas, ieškojęs, bet neradęs, stebuklo, kuris leistų skelbti jį šventuoju. Popiežius Pranciškus minėjo, kad dėl Pijaus XII daug išankstinių nuostatų ir perdėjimų. Jis jį vadino didžiuoju žydų gynėju.

„Bažnyčia nebijo istorijos, o priešingai – ji ją myli ir mylės labiau ir stipriau, nes ją myli Dievas. Taigi su tokiu pasitikėjimu pirmtakais atveriu ir tyrėjams patikiu šį dokumentų palikimą“, – teigia popiežius Pranciškus.

Vienu metu archyve galės dirbti 60 istorikų, vietos jau užsakytos iki metų pabaigos. Vatikanas sako leisiantis spręsti jiems, jei ir yra šešėlių, juos esą nustelbia geri Pijaus XII darbai.

„Reikės daug laiko. Neįsivaizduojama, kad tyrėjas atvyktų į archyvą ir per trumpą laiką ieškotų kokios lengvos sensacijos arba parašytų knygą vos per metus“, – tikina Vatikano apaštališkojo archyvo vadovas Sergio Pagano.

Užtarėjai sako, kad iš prigimties tylus Pijus XII ėmėsi mažai matomos diplomatijos, kad žydus gelbėtų, bet nesukeltų pavojaus ir katalikams nacių okupuotose šalyse, o tūkstančius žydų slėpė Romos religinėse institucijose. Pasak kritikų, nėra įrodymų, kad tai daryta jo nurodymu. Žydų organizacijos savo tyrėjus siunčia vienos iš pirmųjų.

„Mokslininkams prireiks daug laiko. Ko gero, kas ieškos vienos teorijos, ras įrodymų, kas ieškos priešingos teorijos – ras kitų įrodymų, nemanau, kad prieis prie bendros išvados. Man Pijus XII buvo kaip Hamletas, tik sakė ne „būti ar nebūti“, o „prabilti ar neprabilti“, kai svarstė padarinius. Jis nežinojo, kuris kelias geresnis“, – teigia Amerikos žydų kongreso atstovė Italijoje ir Vatikane Lisa Palmieti Billing.

Pranciškus spalį pervadino archyvus, kurių lentynų ilgis 85 kilometrai, ir jie nebevadinami slaptaisiais. Didžioji dalis karo metų archyvų apie bažnyčią jau vieša, bet apie popiežius jie buvo atviri iki Pijaus XII valdymo pradžios. Nuo jo mirties praėjo 61 metai, bet Vatikanas sako neturintis taisyklės, kaip kai kurios šalys, laukti 70 metų.