Pasaulyje

2020.02.26 15:56

Assange`as tvirtina, kad perspėjo JAV dėl slaptų dokumentų išplatinimo

LRT.lt2020.02.26 15:56

Didžiojoje Britanijoje antadienį įvyko antroji „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange`o klausymų diena. Jo advokatas pranešė, kad J. Assange`as bandė perspėti JAV Vyriausybę, jog slapti dokumentai bus neišvengiamai išplatinti, tačiau jam buvo liepta paskambinti po kelių valandų, rašo CNN.

J. Assange`as asmeniškai įspėjo Valstybės departamentą, kad 2011 m. bus nutekinta 250 tūkst. neredaguotų JAV duomenų bazės dokumentų. taip antradienį tvirtino jo advokatas Markas Summersas.

Slaptuose dokumentuose buvo minimi asmenys, kaip manoma, artimai bendravę su JAV, ir kuriems galimai grėsė pavojus gyvybei.

J. Assange`as susisiekė su valstybės pareigūnais po to, kai vokiečių laikraštis „Der Freitag“ atrado slaptažodį duomenų bazėje, kurioje yra neredaguoti failai, praneša M. Summersas.

48-erių australas, kartu su „WikiLeaks“ redaktore Sarah Harrison, susisiekė su tuometine valstybės sekretore Hilary Clinton, norėdami informuoti apie viešinamą informaciją. Anot advokato, J. Assange`as asmeniškai perspėjo: „Aš nesuprantu, kodėl jūs skubiai nereaguojate... žmonių gyvybei gresia pavojus“. Tačiau jam buvo liepta paskambinti po kelių valandų, sakė advokatas.

CNN kreipėsi į Valstybės departamentą, kad gautų atsakymą, tačiau žinių nesulaukė.

LRT.lt primena, kad pirmadienį pradedamas svarstyti Vašingtono prašymas išduoti vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėją J. Assange`ą.

Paskelbdamas įslaptintą medžiagą per „WikiLeaks“, J. Assange`as sukėlė pavojų kitų gyvybėms, pirmąją bylos dieną sakė advokatas, atstovaujantis JAV, skelbia „Sky News“.

Savo įžanginiame pranešime Jamesas Lewisas papasakojo, kad „WikiLeaks“ įkūrėjo veiksmai padėjo nustatyti informatorius, padėjusius JAV karuose Irake ir Afganistane.

Ši byla taps žiniasklaidos laisvių skaitmeniniame amžiuje ir JAV teisingumo ribų išbandymu.

Po J. Assange`ui nepalankaus sprendimo 48 metų australas galėtų būti nuteistas kalėti 175 metus, jeigu JAV teismas pripažintų jo kaltę dėl visų 17 kaltinimų pagal JAV Šnipinėjimo įstatymą ir vieno kaltinimo įsilaužimu į kompiuterius.

Visi šie kaltinimai susiję su slaptų Valstybės departamento ir Gynybos departamento pranešimų apie JAV kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimu 2010 metais svetainėje „WikiLeaks“.

Viename 2007 metų vaizdo įraše matėsi sraigtasparnio „Apache“ ataka, per kurią JAV kariai Bagdade atvirai nušovė du naujienų agentūros „Reuters“ reporterius ir devynis civilius irakiečius.

Nutekinti pranešimai taip pat atskleidė slaptas diplomatų ir vyriausybės agentų priešiškose aplinkose, taip pat vietos gyventojų, kurie bendradarbiaudami su JAV rizikavo savo gyvybe, tapatybes.

Šiuos vardus Vakarų laikraščiai, su kuriais iš pradžių dirbo „WikiLeaks“, iš paskelbtų pranešimų išbraukė. Tačiau susipykęs su jų redaktoriais J. Assange`as šimtus tūkstančių pranešimų paskelbė jų pradine forma.

JAV Teisingumo departamentas pernai gegužę sakė, kad tarp J. Assange`o sukompromituotų „žmogiškųjų išteklių“ yra „vietos afganistaniečių ir irakiečių, žurnalistų, religinių lyderių, žmogaus teisių gynėjų ir politinių disidentų iš represinių režimų“.

J. Assange`o šalininkai teigia, kad jo persekiojimas nuo pat pradžių buvo politinis ir asmeninis.

„Spaudos laisvės labui Julianas Assange`as turi būti ginamas“, – gruodžio mėnesį nurodė Niujorke įsikūręs Komitetas žurnalistams ginti (CPJ).