Pasaulyje

2020.02.21 16:38

Nausėda apie nepasiektą susitarimą dėl ES biudžeto: pasiūlymas kol kas nėra pakankamai ambicingas

atnaujinta 20.55
Vaidotas Beniušis, BNS, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.02.21 16:38

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021–2027 metų bendrijos biudžeto, išsiskyrus nuomonėms dėl jo dydžio ir prioritetų.

„Buvo dvišalės derybos, buvo mėginimas dirbti dviejų grupių formatu, t.y. tos šalys, kurios vadinamos taupiosiomis – Nyderlandai, Danija, Švedija ir Austrija – ir 17 valstybių, kuriems svarbūs sanglaudos tikslai. Mes esame šioje 17 valstybių grupėje. Mūsų akimis žiūrint, šitas pasiūlymas kol kas nėra pakankamai ambicingas, kad būtų įgyvendinti ne tik sanglaudos tikslai, bet bendrosios žemės ūkio politikos tikslai. Kuomet jau po šitų derybų mes pasiekėme plenarinių posėdžių kambarį, mes pamatėme, kad esame dar truputį per toli vienas nuo kito, todėl sutarėme kol kas išsiskirti keletui savaičių“, – po derybų LRT TELEVIZIJAI sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Derybos dėl Bendrijos biudžeto baigėsi, susitarimo kol kas nėra: išsiskyrė nuomonės ir prioritetai

Valstybės narės penktadienio vakarą atmetė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio pateiktą pasiūlymą, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Kaip skelbta anksčiau, naujausią projektą, vadinamą „techniniu dokumentu“, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis delegacijoms pateikė apie pusę septynių vakaro Lietuvos laiku, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Kol kas lieka neaišku, ar siūlomų pakeitimų pakaks pasiekti proveržį ir įtikinti mažesnio biudžeto griežčiausiai reikalaujančias šalis – Austriją, Daniją, Nyderlandus ir Švediją, vadinamas „taupiuoju ketvertu“.

„Plenarinėje sesijoje įvertinsime, kokia yra bendra nuomonė, ir nuspręsime, kaip judėti toliau“, – žurnalistams sakė ES pareigūnas.

Lietuvos atstovai naujausio pasiūlymo kol kas nekomentavo.

Derybų maratonas

Vadovai prie derybų stalo pirmą kartą susėdo ketvirtadienio vakarą, o penktadienio naktį ir dieną tęsė konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Ch. Micheliu ir mažesnėse šalių grupėse.

Lietuvos prezidentas su Ch. Micheliu dvišalio pokalbio susitiko penktadienio paryčiais, apie 4 valandą Lietuvos laiku.

Penktadienio dieną jis dalyvavo atskirame vadinamajame „sanglaudos draugų“ susitikime, kur susibūrė šalys, siekiančios išvengti drastiško paramos mažėjimo skurdesniems regionams.

Po šio susitikimo socialiniame tinkle „Twitter“ G. Nausėda parašė, kad susibūrimu siekta „priminti, jog regioninė politika yra ES solidarumo ramstis“.

Pirmoje dienos pusėje vadovai ir daugelis diplomatų prognozavo, kad susitarimo rasti nepavyks, bet vėliau užkulisinės derybos suintensyvėjo, o galimą kompromisą „taupusis ketvertas“ atskirai aptarti pakvietė ir Baltijos šalių vadovus.

„Ryte atrodė, kad šansų beveik nėra, bet dabar kažkokia viltis sužibo“, – BNS tuomet sakė apie derybų eigą informuoti šaltiniai.

Su žurnalistais Briuselyje G. Nausėda penktadienį kol kas nebendravo.

Estijos premjeras Juris Ratas žurnalistams sakė, kad siekiant kompromiso „visos šalys turi žengti žingsnį ar du atgal“, bet teigė, kad pozicijos kol kas smarkiai skiriasi.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis sakė, kad svarbiausias klausimas – ar naujas biudžetas dera su Europos deklaruojamomis ambicijomis.

„Klausimas ne apie tai, kaip įtikinti vieną ar kitą šalių grupę. Svarbiausias klausimas – sutarti, ar mes norime ambicingos Europos politikos, ar ne“, – žurnalistams penktadienį sakė jis.

Įsibėgėjant deryboms, „taupusis ketvertas“ ėmė sulaukti vis didesnio spaudimo iš kitų šalių atsisakyti deklaruoto reikalavimo mažinti biudžetą iki 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų.

Derybos prasidėjo su 1,074 proc. pasiūlymu. Diplomatinių šaltinių teigimu, naujausiame projekte šis rodiklis siekia 1,069-1,07 proc. BNP.

Sanglaudoje – pažanga, ūkininkai nori daugiau

Įsibėgėjant deryboms, „taupusis ketvertas“ ėmė sulaukti vis didesnio spaudimo iš kitų šalių atsisakyti reikalavimo mažinti biudžetą maždaug 70 mlrd. eurų – nuo 1,07 proc. iki 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų.

Derybose tradiciškai išryškėja takoskyra tarp turtingesnių ir daugiau įmokančių šalių, norinčių mažesnio biudžeto, ir už didesnes išlaidas pasisakančių paramos gavėjų, bet šįkart papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES.

Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

Įstrigus deryboms dėl biudžeto dydžio, vadovai kol kas nepradėjo detalesnių diskusijų dėl to, kaip paskirstyti išlaidas tarp valstybių narių.

Sanglauda ir žemės ūkis

Derybose dėl biudžeto kaskart išryškėja takoskyra tarp turtingesnių ir daugiau įmokančių šalių, norinčių mažesnio biudžeto, ir už didesnes išlaidas pasisakančių paramos gavėjų, bet šįkart papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES.

Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

Įstrigus deryboms dėl biudžeto dydžio, vadovai kol kas nepradėjo detalesnių diskusijų dėl to, kaip paskirstyti išlaidas tarp valstybių narių.

Prieš savaitę pristatytas projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.

Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 procentais. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.

Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

Prieš derybas susitikęs su Briuselyje ketvirtadienį protestavusiais Lietuvos ūkininkais G. Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 eurus, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.

Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. ES pasiūlytas finansavimas atitinka Europos Komisijos pasiūlytąjį, tuo tarpu įpareigojimas prisidėti iš nacionalinio biudžeto sumažinamas 6 proc. punktais. Lietuvos Vyriausybė prašė 692 mln. eurų.

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.

„9-ajame deš. sukurtas“ biudžetas

Lyderiai nesutaria kiek būtų galima padidinti ilgalaikį biudžetą – daugiametę finansinę programą (DFP).

Jie taip pat nesutaria, kaip galėtų būti perskirstytas prioritetinių sričių finansavimas ir kokią dalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekviena narė turėtų mokėti į bendrą kasą.

Vėliausia DFP buvo 1,08 trln. eurų (2018 metų kursu).

„Mano ministras pirmininkas nuo pat pradžių labai aiškiai sakė, kad neketinam apmokėti šios sąskaitos“, – sakė vienos iš „taupiųjų“ valstybių diplomatinis šaltinis.

„Kovojame su 21-ojo šimtmečio ištekliais, turėdami biudžetą, sukurtą 9-ajame dešimtmetyje“, – skundėsi jis.

Visiškai kitokios pozicijos nei „taupiosios“ narės laikosi Prancūzija, norinti, kad būtų apsaugotos išmokos žemės ūkiui ir kad būtų skirta daugiau pinigų Europos gynybos projektams.

Tuo metu „sanglaudos draugų“ grupė, sudaryta daugiausiai iš rytinių ir pietinių ES narių, pageidauja išsaugoti lėšas, skiriamas Bendrijos padėti priartinti jų infrastruktūrą ir visuomenę prie turtingesnių kaimynių lygio.

Ch. Michelis penktadienį ryte susitiko su „taupiojo ketverto“ lyderiais, taip pat su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, siekdamas rasti būdą išeiti iš aklavietės.

Tuo pačiu metu „sanglaudos draugų“ lyderiai tarėsi tarpusavyje, bet, žinant 27 šalių Bendriją skaldančius nesutarimus, nėra aišku, ar Ch. Michelis penktadienį pateiks atnaujintą pasiūlymą dėl biudžeto, naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatas.

Gali būti, kad viršūnių susitikimas baigsis nepasiekus susitarimo, todėl lyderiams tektų vėl susitikti vėliau, veikiausiai balandį.

Nusivylęs Čekijos premjeras Andrejus Babišas reiškė abejones, ar verta susitikimą tęsti antrą dieną. Anot jo, jeigu turtingosios šalys nepasiruošusios keisti savo nuostatų, „tuomet mums nėra apie ką diskutuoti“.