Anot Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės, dėl Didžiosios Britanijos ketinimo įvesti taškais paremtą imigracijos sistemą ES piliečiams, gali padaugėti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių lietuvių migrantų.
„Prekybos žmonėmis mastas augs“, – LRT English sakė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (JKLB) pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Jos teigimu, prieš Lietuvai įstojant į ES, klestėjo „nelegalūs verslai“, siūlantys lietuviams galimybę išvykti į Jungtinę Karalystę, kur jie būdavo „paliekami likimo valiai arba išnaudojami“. Todėl baiminamasi, kad ši praktika gali grįžti.
Trečiadienį Jungtinės Karalystės Vyriausybė pareiškė „atnaujinsianti sienų kontrolę“, taikydama naują imigracijos politiką, kurią, anot BBC, Didžiosios Britanijos liberalai demokratai pavadino „ksenofobiška“, o leiboristai – „priešiška“.
Naujoji taškais paremta sistema bus palanki turintiesiems vidurinės mokyklos baigimo atestatus ir aukštesnes pajamas užtikrinančius darbus. Siūlomas minimalus metinio darbo užmokesčio slenkstis siekia 25,6 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų (apie 31,6 tūkst. eurų). Studentams iš ES šalių taip pat bus reikalingos vizos.
Jungtinės Karalystės Vyriausybės skaičiavimais, „70 proc. darbo jėgos iš ES“ neatitiks imigracijos kriterijų, todėl, Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorės Priti Patel manymu, mažės bendras imigracijos mastas.
Lietuviai nebegalės išvykti pas Jungtinėje Karalystėje gyvenančius draugus ar gimines, prieš tai nesusiradę darbo, sako D. Asanavičiūtė, pridurdama, kad nemaža dalis lietuvių diasporos, kurią sudaro apie 203 tūkst. žmonių, dirba nekvalifikuotą darbą.
Bendruomenės pirmininkės teigimu, daug kas priklauso ir nuo to, kaip Jungtinės Karalystės Vyriausybė apibrėš kvalifikuotą darbą.
Anot D. Asanavičiūtės, yra darbų, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas ar specializuotas mokymas, pavyzdžiui, jaunesnysis tyrėjas ar autobuso vairuotojas, tačiau už juos siūlomas atlygis nėra didelis.
„Apribojimai tikrai bus įvesti“, – sako ji, gal tik skirsis jų forma, kai derybos su ES galų gale baigsis.
Remiantis 2019 m. lapkritį Lietuvos migracijos departamento pateiktais skaičiais, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvena apie 203 tūkst. lietuvių.
D. Asanavičiūtės teigimu, naujieji įstatymai negalios tiems, kas turi nuolatinio ar nenuolatinio gyventojo statusą, todėl „niekas mums neturėtų keistis net ir po 2021 m.“
Bendruomenės pirmininkė mano, kad labai svarbu bus prekybos žmonėmis prevencija, todėl „policijos atašė atvyko pačiu laiku, nes po „Brexito“ gali būti daugiau [su prekyba žmonėmis susijusio] darbo.“
