Pasaulyje

2020.02.21 14:03

Į lakūno laidotuves Britanijoje susirinko šimtai žmonių – didvyris ir „tikras Lenkijos draugas“

LRT.lt2020.02.21 14:03

Jimas Autonas buvo kuklus žmogus, niekada savęs nevadinęs didvyriu, tačiau jis yra laikomas „tikru Lenkijos draugu“, mat padėjo kovoti su naciais 1944 m. vykusio Varšuvos sukilimo metu, rašo BBC.

„Kai pasakoju apie tai, kad laimėjau karą, visuomet pabrėžiu, kad padariau tai ne vienas – mes buvome septyniese“, – sako vyras.

Devyniasdešimt penkerių sulaukęs J. Autonas neturėjo giminių ir, manoma, buvo paskutinis gyvas britų karys, dalyvavęs Varšuvos oro tilte, kuomet sukilėliams Lenkijos sostinėje buvo iš oro mėtomos maisto atsargos, ginklai ir būtiniausi daiktai.

Į šio mėnesio pradžioje vykusias J. Autono laidotuves susirinko šimtai žmonių, atsiliepusių į raginimą pagerbti nusipelniusį karį, rašo BBC.

Tarnybos karinėse oro pajėgose metu jis dalyvavo 37 misijose su 178 eskadrile, iš kurios pasitraukė tik tuomet, kai sužeistas šrapnelio prarado regėjimą dešine akimi.

Net dvidešimčia šešių skirtingų šalių medalių pagerbtas J. Autonas tapo vienu iš gausiausiai apdovanotų Antrojo pasaulinio karo veteranų.

„Nedažnai žmonės sulaukia tokio pripažinimo iš tiek daug skirtingų šalių, – sako Karališkąsias oro pajėgas (RAF) atstovaujanti Ailsa Gough, kuri ir paragino žmones susirinkti į J. Autono laidotuves. – Tačiau pats Jimas to nesureikšmino ir sakė, kad tiesiog tarnavo savo šaliai ir veikė ne vienas, o su komanda. Jį prisimins ne tik Lenkijos žmonės, bet ir Jungtinės Karalystės gyventojai, nes jis buvo vienas iš nedaugelio dar gyvų Antrojo pasaulinio karo veteranų, tiek dag nuveikusių, bet taip kukliai vertinusių savo pasiekimus.“

Būk kaip tėtis

Praktiškai iš karto buvo nulemta, kad Linkolnšyre įsikūrusioje Kranvelo oro pajėgų bazėje užaugęs RAF karininko sūnus J. Autonas taip pat stos tarnauti į karines oro pajėgas, rašo BBC.

„Užaugau RAF bazėse ir jokio kitokio gyvenimo nebuvau matęs, – sakė jis, 2015 m. iš savo namų Laute duodamas interviu memorialo „International Bomber Command Centre“ (IBCC) atstovams. – Į mokyklą eidavome tiesiai per aerodromą. Mums buvo liepta eiti grupėmis, o pamačius besileidžiantį lėktuvą, sustoti, kad pilotas galėtų mūsų išvengti. Ir mes visą laiką matydavome ant žolės aerodrome besileidžiančius lėktuvus. Mojuodavome pilotams, o jei jie atmojuodavo, būdavom laimingi visą dieną. Pilotai buvo mūsų didvyriai, visi norėjome būti t

okie kaip tėtis ir įstoti į RAF, kai jau būsime tinkamo amžiaus.“

Iš pradžių J. Autonas tarnavo RAF Ansty bazėje Koventryje, o vėliau buvo išsiųstas tęsti mokslų į Pietų Afriką. Visą likusį tarnybos karinėse oro pajėgose laiką pilotas praleido Fodžijoje, Italijoje, rašo BBC.

Kalbėdamas jis stengėsi nesureikšminti savo vaidmens Varšuvos sukilimo metu.

„Kai pasakoju apie tai, kad laimėjau karą, visuomet pabrėžiu, kad padariau tai ne vienas – mes buvome septyniese,“ – sakė buvęs pilotas.

J. Autono laidotuvėse dalyvavo šimtai niekada jo nepažinojusių, bet su jo istorija susipažinusių ir pagarbą atiduoti panorusių žmonių.

Susirinkusieji išklausė panegirikos ir sužinojo, kad J. Autono užduotis Varšuvos sukilimo metu buvo nustatyti tinkamas zonas mieste ir į jas nutaikyti 12 ginklų, amunicijos ir medicininių reikmenų dėžių, rašo BBC.

Jis patarė pilotams, kad geriausias būdas išvengti priešlėktuvinės gynybos ir prožektorių, yra skristi kaip įmanoma žemiau, virš namų stogų, vengiant aukščiausių Varšuvos pastatų.

J. Autono bombonešio įgula sėkmingai įvykdė užduotį, tuo tarpu šalia skridę lėktuvai buvo pamušti.

„Varšuva liepsnojo, – kalbėdamas su BBC 2017 m. sakė buvęs pilotas. – Kai atidarėme lėktuvo duris, kad išmestume krovinį, galėjome užuosti vien tik dūmus. Iš tiesų tai buvo beprasmiška užduotis, pareikalavusi daugybės sąjungininkų karių gyvybių. Per tris dienas praradome 90 proc. savo pajėgų.“

Tačiau būtent J. Autono atliktas darbas paskatino Lenkijos ambasadorių pavadinti jį „tikru Lenkijos draugu“, o kai praėjusiais metais buvęs pilotas sunkiai susirgo, šalies žmonės jam siuntė šimtus palaikymo ir padėkos žinučių.

„Jimas iš tiesų buvo nuostabus žmogus, galėjęs papasakoti daug įdomių istorijų, – sako jį prižiūrėjęs Paulas Trickettas. – Jis didžiavosi tuo, ką jie su draugais padarė dėl Lenkijos žmonių. Jis nenuilsdamas rinko lėšas įvairioms karo veteranų labdaros organizacijoms ir stengėsi, kad Varšuvos oro tiltas būtų deramai įamžintas.“

Po karo J. Autonas tapo verslininku, eksportavusiu prekes į įvairias pasaulio valstybes. Jis taip pat surinko tūkstančius svarų įvairioms labdaros organizacijoms ir 2000 m. už tai buvo apdovanotas Britanijos imperijos ordinu, rašo BBC.

J. Autonas buvo palaidotas Niuarko kapinėse, šalia Varšuvos oro tilto memorialo, kuris 1989 m. buvo jo iniciatyva pastatytas 250 sąjungininkų pilotų, žuvusių Varšuvos sukilimo metu, atminimui.