Baltarusijos oro linijų „Belavia“ orlaivis sausio 24 d., kaip numatyta pagal tvarkaraštį, išskrido iš Minsko į Miuncheną, tačiau netikėtai apsisuko virš Lenkijos ir grįžo į Gardiną, kur policija išlaipino du keleivius.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ originalus kūrinys.
Kaip paaiškėjo vėliau, jie buvo dviejų iš keturių Baltarusijoje veikiančių cukraus fabrikų direktoriai – valstybės stipriai remiamos pramonės šakos, kuri pastaruoju metu šioje 10 mln. gyventojų turinčioje Rytų Europos valstybėje susiduria su nemenkais sunkumais, atstovai. Beveik tuo pačiu metu pasklido gandas, kad policija sulaikė ir likusių dviejų cukraus fabrikų vadovus.
Tačiau griežtai valdžios kontroliuojama šalies žiniasklaida šiuo klausimu neturėjo ką pasakyti.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka žiniasklaidos tylą nutraukė vasario 4 d. patvirtindamas, kad visi keturi direktoriai yra sulaikyti. Baltarusijos lyderio teigimu, jiems pateikti kaltinimai organizavus precedento neturinčią sukčiavimo schemą.
„Baltarusijoje to dar nėra buvę,“ – lankydamasis už maždaug 300 km į pietryčius nuo Minsko esančiame Dobruše sakė nuo 1994 m. šaliai vadovaujantis ir dėl autoritarinio valdymo modelio užsienio šalių ignoruojamas A. Lukašenka.
A. Lukašenkos teigimu, cukraus fabrikų vadovai, siekdami asmeninės naudos, buvo sutarę manipuliuoti cukraus kaina ir tokiu būdu sukaupė milijonus dolerių. Į skandalą taip pat įsivėlęs bent vienas aukšto rango Baltarusijos pareigūnas, kurio kompetencijos sritis – kova su nusikalstamumu ir korupcija.
„Ką darė verslininkai? Jie Maskvoje įsteigė vadinamąją priedangos įmonę – prekybos namus, – aiškino A. Lukašenka būriui žurnalistų. – Normalią priedangos įmonę. Maskvoje įsikūrusiems prekybos namams jie pigiai parduodavo fabrikuose Baltarusijoje pagamintą cukrų. Ten kaina būdavo pakeliama ir cukrus parduodamas rinkoje. Skirtumą direktoriai pasidalindavo.“
„Vagystė vidury baltos dienos“
„Neturiu asmeninių nuoskaudų nė vienam iš jų; aš ginu valstybės interesus,“ – kalbėjo A. Lukašenka, įtariamuosius išvadindamas „šunsnukiais“, vagiančiais „vidury baltos dienos“, ir įspėdamas, kad jų sulaikymas turėtų tapti „pamoka visiems vadovams“.
Naujausias posūkis šioje byloje – kaip vasario 13 d. RFE/RL Baltarusijos tarnybai patvirtino Baltarusijos KGB, į skandalą įsipainiojusios Rusijoje įsteigtos įmonės savininkas Sergejus Kononenko taip pat buvo sulaikytas Baltarusijoje.
Dėl įtariamo sukčiavimo sulaikyta iki 11 įtariamųjų (skaičius priklauso nuo pranešimo šaltinio). Oficialūs kaltinimai kol kas nebuvo pateikti, tačiau KGB, kuri taip ir neatsisakė nei sovietinės abreviatūros, nei daugelio tų laikų tyrimo metodų, apkaltino juos „kyšininkavimu stambiu mastu“, kuris pagal Baltarusijos baudžiamąjį kodeksą baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki 15 metų.
Savo tiradoje A. Lukašenka kaltino direktorius užvaldžius didelius turtus, teigė, kad jie patys ir jų šeimos nariai yra įsigiję dešimtis prabangių automobilių ir dešimtis butų, „vilų ir milžiniškas pinigų sumas“.
Skandalas ir jo sąsajos su Rusija gali neigiamai paveikti jau ir taip įtemptus Maskvos ir Minsko santykius, kuriuos temdo diskusijos dėl energijos kainų ir glaudesnės integracijos. A. Lukašenkai atmetus glaudesnės integracijos pagal 1997 m. sąjungos sutartį planus, šių metų pradžioje Rusija nutraukė energijos tiekimą Baltarusijai.
A. Lukašenka šiek tiek atsitraukė nuo ilgamečio sąjungininko ir ėmė ieškoti alternatyvių energijos ir politinio palaikymo šaltinių. Vasario 1 d. Baltarusijoje apsilankė JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo – tai buvo pirmas tokio aukšto rango pareigūno vizitas į Minską nuo 1994 m.
Kovotojas su korupcija?
„Cukraus afera“, kaip šią bylą praminė Baltarusijos žiniasklaida, buvo atskleista, artėjant vasarą numatomiems prezidento rinkimams, nors nei konkreti jų data, nei paties A. Lukašenkos kandidatavimas kol kas nebuvo patvirtinti. Visgi tikėtina, kad rinkimai įvyks iki rugpjūčio 30 d. ir A. Lukašenka juose dalyvaus.
Analitikų manymu, A. Lukašenka pasinaudojo cukraus skandalu, siekdamas sukurti kovotojo su korupcija įvaizdį ir pasiųsti aiškią žinutę.
„Aš manau, kad A. Lukašenkai reikėjo kažkokio labai akivaizdaus Baltarusijos valdžios atstovų neaiškių, neteisėtų ryšių su Rusijos verslo struktūromis pavyzdžio, kad galėtų aiškiai parodyti: „Tokie ryšiai nebus toleruojami; privalote būti lojalūs ir paklūsti taisyklėms, – komentuodamas situaciją RFE/RL aiškino Varšuvoje įsikūrusio Rytų studijų centro analitikas Baltarusijos klausimais Kamilis Klysinskis. – Tai labai svarbu Baltarusijos valdžios sistemai, pirmiausia, artėjančių rinkimų ir Rusijos spaudimo kontekste.“
Iš cukrinių runkelių, kuriuos augina daugiau kaip 450 žemės ūkio bendrovių visoje Baltarusijoje, pagamintas cukrus yra svarbus verslas senovinės, sovietinio stiliaus pramonės varžomoje šalyje. Baltarusijoje veikia keturi cukraus fabrikai: Slucke, Žabinkoje, Skidliuje ir Haradzejoje.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2018 m. šalyje užauginta beveik 5 mln. metrinių tonų cukrinių runkelių. Anksčiau didesnė jų dalis virsdavo į Rusijos rinką eksportuojamu cukrumi. Tačiau, anot analitikų, Rusija pertvarkė savo cukraus pramonę ir 2017 m. pati iš importuotojo tapo eksportuotoju.
Neigiami kainų strategijos padariniai
2018 m. Baltarusija nustatė minimalią kainą, už kurią baltarusiškas cukrus gali būti parduodamas vidaus rinkoje – 700 JAV dolerių už metrinę toną. K. Klysinksio teigimu, kainos kilimas turėjo būti paskata vietos gamintojams. Tačiau Rusijos rinkai skirtas baltarusiškas cukrus buvo parduodamas pigiau – 400 dolerių už metrinę toną. K. Klysinksio ir kitų analitikų nuomone, tokiu būdu buvo bandoma baltarusišką cukrų padaryti konkurencingą Rusijos rinkoje.
Tačiau pažvelgus į skaičius, darosi akivaizdu, kad ši strategija nesuveikė. 2019 m. per pirmuosius 10 mėnesių Baltarusija iš viso eksportavo 252 tūkst. metrinių tonų cukraus ir uždirbo 102 mln. dolerių. Eksporto apimtys akivaizdžiai sumažėjo, lyginant su 2018 m., kai buvo eksportuota 391 tūkst. metrinių tonų, už kurias gauta 165 mln. dolerių.
Gali būti, kad fiksuota kaina nebuvo naudinga šalies cukraus pramonei, tačiau fabrikų vadovai surado būdą, kaip tuo pasinaudoti, aiškina K. Klysinskis. Direktoriai kaltinami pardavinėję cukrų per „Belasahar“ – Maskvoje įsikūrusią Baltarusijos cukraus bendrovę. Ir nors cukrus taip ir nebuvo niekur iš Baltarusijos išvežtas, vėliau jis buvo už didesnę kainą „perparduodamas“ vidaus rinkoje, o skirtumą pasisavindavo sukčiavimo schemos sumanytojai.
Pats A. Lukašenka paaiškino, kaip jo ir kitų valdžios atstovų nuomone, ši schema veikė.
„Galbūt cukrus net nebuvo gabenamas į Maskvą ir atgal, – sakė jis. – Galbūt tik dokumentai buvo persiunčiami, perdaromi, o tada cukrus tiesiai iš mūsų fabrikų keliavo į rinką. O savikainos ir pardavimo kainos skirtumą pasidalindavo. Ar tai normalu?... Bet kad jau jie visi čia, mes viską išsiaiškinsime.“
Haradzejos fabriko direktorius Michailas Krištapovičius buvo sausio 24 d. išsodintas iš lėktuvo, skridusio iš Minsko į Miuncheną. Slucko fabriko direktorius Nikolajus Prudnikas taip pat sulaikytas tame pačiame lėktuve, tačiau jo biure sausio 27 d. mums pasakė, kad direktorius „išvykęs atostogų“. Vėliau paaiškėjo, kad Žabinkos cukraus fabriko direktorius Viktoras Moronovas ir Skidliaus cukraus fabriko direktorius Dmitrijus Jagorovas taip pat buvo sulaikyti.
Sulaikytas ir Maskvoje įsikūrusios Baltarusijos cukraus bendrovės, per kurią, kaip manoma, ir buvo organizuojama „prekyba“ cukrumi Rusijoje, Dmitrijus Kirilovas.
Cukraus mafija
Vasario 4 d. per pirmąją Baltarusijos televizijos programą transliuojamoje laidoje „Panorama“ buvo parodytas reportažas apie tyrimą, pavadintas „Cukraus mafija“. Jame kalbėjęs KGB pareigūnas patvirtino, kad sulaikytas ir Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija 2-osios valdybos viršininkas Vladimiras Tichinia. Iš televizijos reportažo paaiškėjo, kad jis buvo suimtas pats pirmas.
K. Klysinskio nuomone, tokio aukšto rango Baltarusijos saugumo tarnybos pareigūno įsipainiojimas turėjo ypatingai suerzinti A. Lukašenką.
„Aš manau, kad A. Lukašenka buvo rimtai susirūpinęs dėl jo dalyvavimo šiuose sandoriuose,“ – sakė jis RFE/RL.
Remiantis skandalą nušvietusios laidos „Panorama“ pateikta informacija, sulaikytas rusas S. Kononenko, kaip manoma, iš savo įmonės „Polimer“ už nepamatuotai didelę kainą tiekė medžiagas cukraus pakuotes gaminančiai Baltarusijos bendrovei „Eurotarex“. Teigiama, kad naudodamasis iš medžiagų pardavimo už išpūstą kainą gautomis lėšomis, jis mokėjo kyšius minėtiems keturiems direktoriams ir „Eurotarex“ vadovybei.
Visiems sulaikytiesiems gresia kaltinimai kyšininkavimu stambiu mastu ir įkalinimas iki 15 metų, nors teismo datos, oficialūs kaltinimai ir kita susijusi informacija kol kas neskelbiama. Tiksli valstybei padarytų nuostolių suma taip pat nebuvo nurodyta, tačiau manoma, kad ji gali siekti milijonus dolerių.
Mažiau kaip prieš dvejus metus panašus skandalas supurtė šalies farmacijos pramonę. 2018 m., įtariant neskaidriu milijoninių valstybės paramos lėšų panaudojimu, buvo sulaikyta dešimtys aukšto rango sveikatos priežiūros pareigūnų, medikų ir farmacijos įmonių atstovų. Po šio skandalo A. Lukašenka atstatydino tuometį Baltarusijos ministrą pirmininką Andrejų Kobiakovą.
Anot K. Klysinskio, atsižvelgiant į uždarą ir neskaidrų Baltarusijos valdžios sistemos pobūdį, tokia korupcija yra neišvengiama ir A. Lukašenka ją iki tam tikro lygio toleruoja.
„A. Lukašenka nekovoja su korupcija, – aiškina jis. – Jis naudojasi ja, kad galėtų kontroliuoti savo žmones, vadovaudamasis sena taisykle: skaldyk ir valdyk. Jei reikia kažką įrodyti ar pasiųsti tam tikrą žinutę, KGB ir kitos struktūros gali „netikėtai“ paviešinti kokį naują korupcijos skandalą.“
