Tirpstant ledynams ir sparčiai augant žemės gyventojų skaičiui, Antarktikai iškyla tam tikros su žvejybos ir kasybos pramone susijusios grėsmės, eksperto perspėjimą perduoda „Sky News“.
Šiuo metu žemyną saugo prieš 60 metų pasirašyta sutartis, bet ar klimato kaitos padariniai neturės įtakos tam tikrų jos punktų taikymui?
Londono universiteto Karališkojo Holovėjaus koledžo geopolitikos mokslų profesorius Klausas Doddsas teigia, kad dėl klimato kaitos stiprėjant spaudimui išnaudoti gamtinius išteklius, Antarktida gali prarasti specialųjį bene paskutinio didžiojo žmogaus nepaliesto gyvosios gamtos ploto statusą.
„Jei nebūsime atsargūs, galime paslysti, – sakė jis kontinento atradimo 200 metinių proga kanalui „Sky News“ duotame interviu. – Jei dėl tokių dalykų kaip klimato kaita Antarktida ir toliau keisis, ar tai keis ir mūsų požiūrį į šį žemyną? Ar kažkuriuo metu Antarktida mums nebeatrodys tokia ypatinga?“
Mokslininko teigimu, anksčiau nuo žmogaus veiklos labiausiai nukentėdavo ruoniai ir banginiai, tačiau šiuo metu dėmesys vis dažniau krypsta į žuvininkystę, o ateityje greičiausiai pagrindiniu taikiniu taps mineralai, tokie kaip cinkas, geležis ir uranas.
Šiuo metu galiojanti Antarktidos sutartis draudžia naudingųjų iškasenų gavybą ir riboja žvejybą, rašo „Sky News“.
Tačiau šiame žemyne įsitvirtinti siekiančios kai kurios pereinamosios ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Kinija, spaudžia keisti 60 metų senumo sutartį, į kurią vis dažniau žvelgiama kaip į bereikalingą trukdį konkuruojančioms valstybėms reikšti teritorines pretenzijas.
„Kad ir kokia veikla užsiimtume Antarktidoje, kad ir kaip teisingai ji būtų vykdoma, kad ir kokius aplinkosaugos tikslus sau keltumėmės, klimato kaita niekaip neaplenks šio žemyno, – sako profesorius K. Doddsas. – Tai reiškia, kad tokios šalys kaip Kinija ims vis labiau dominuoti, sprendžiant su Antarktidos statusu ir valdymu susijusius klausimus. Tuo labiau, kad tokie miestai kaip Šanchajus vieni pirmųjų pajus kylančio vandens lygio pasekmes.“
Kinija šiame kontinente turi keturias tyrimų stotis ir statosi penktą, rašo „Sky News“.
Antarktidos sutartis buvo pasirašyta Šaltojo karo įkarštyje. Jos kūrėjai atmetė tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Norvegija, Argentina, Čilė, Australija ir Naujoji Zelandija teritorines pretenzijas ir paskelbė kontinentą „taikos ir tylos“ vieta.
Sutartis įsigaliojo bendru sutarimu. Ją pasirašė 54 valstybės, įskaitant ir visas galingąsias. Tačiau labai didelis klausimas, ar ji nežlugtų, jei kuri nors valstybė pasitrauktų iš susitarimo ir imtų jį ignoruoti, rašo „Sky News“.
Pasirašius sutartį, gerokai suaktyvėjo Antarktidos tyrinėjimai – šiuo metu po kontinentą išsibarsčiusios net 82 trisdešimčiai šalių priklausančios tyrimų bazės.
Tačiau kai kuriose šių bazių kyla įtampa dėl kariškių dislokavimo, kitose aiškiai juntama kokybiškų tyrimų stoka.
Čilė ir Argentina, kurių teritorinės pretenzijos tam tikrose vietose sutampa su Jungtinės Karalystės, į savo bazes gimdyti siunčia nėščias moteris, rašo „Sky News“.
„Mokslas visuomet pralaužia ledus geopolitikai, – sako profesorius K. Doddsas. – Šalys negailėjo jėgų, kurdamos tyrimų stotis įvairiose Antarktidos vietose, kad galėtų virš jų iškelti savo vėliavas ir pademonstruoti vykdomą veiklą, kuri geriausiai atspindi norą pareikšti: „Mes esame čia, mes sunkiai dirbame, tai yra mūsų.“
„Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje žmonės galvojo, kad Antarktida bus izoliuota nuo likusio pasaulio, kad ji bus kažkas panašaus į natūralią mokslo ir pavyzdingo valdymo laboratoriją, – tęsia profesorius. – Tačiau įžengę į trečiąjį 21 a. dešimtmetį aiškiau nei bet kada pamatysime, kad Antarktidą vis labiau veikia platesnės geopolitinės, ekonominės ir kultūrinės srovės, todėl darosi vis sunkiau veikti pagal senąjį verslo modelį.“
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos Arktinių regionų skyriaus direktorės Janes Rumble teigimu, mokslas yra gyvybiškai svarbus Antarktidai ir dėl šio žemyno pasirašytai sutarčiai, rašo „Sky News“.
„Nesame pernelyg pasitikintys ar pernelyg naivūs, kad teigtume, jog ši sutartis yra geriausias variantas, – kalbėjo ji kanalui „Sky News“. – Tačiau akivaizdu, kad daugelis valstybių mano, jog, stengiantis suprasti Antarktidą ir dalyvauti jos valdyme, joms yra parankiau bendradarbiauti šios sutarties ribose nei bandyti veikti individualiai.“
1820 m. sausio 27 d. Antarktidą pirmasis atrado ir savo atradimą užfiksavo Rusijos laivyno pareigūnas Fabianas Gottliebas von Bellingshausenas. Jis pastebėjo ledinį Princesės Martos pakrantės šelfą.
Vos po trijų dienų Edwardo Bransfieldo vadovaujama britų ekspedicija atrado Antarktidos pusiasalį.
„Prieš du šimtus metų nežinojome, kad perplaukus vandenyną, galima rasti dar vieną žemyną, – sako J. Rumble. – Šiandien žinome, kad jis reguliuoja mūsų vandenynus, jis reguliuoja mūsų atmosferą, jis nulemia orą. Ir jis turės įtakos vandens lygiui pasauliniame vandenyne. Todėl suprasti Antarktidą yra gyvybiškai svarbu.“
