Pirmadienį Vakarų žiniasklaidai buvo nutekintas naujas dokumentas, rodantis kaip Pekinas seka šalyje gyvenančius musulmonus. Uigūrų aktyvistų pateikti duomenys atskleidžia, dėl ko Kinijos komunistų partija nepagrįstai sulaiko musulmonus bet kokiam laikui Sindziango stovyklose.
137 lapų dokumentų rinkinyje aprašoma, už ką sulaikomi ir įkalinami Kinijos musulmonai, ir šie veiksmai nė iš tolo neprimena nusikaltimų. Tai rodo itin išplėtotą Sindziango valdžios vadovaujamą valstybinę sekimo sistemą, kuri nutaikyta į Kinijos piliečius, taikiai išpažįstančius savo religiją.
Dokumente išsamiai aprašomi mažiausiai 3 tūkst. žmonių gyvenimai: vardijama, kaip dažnai jie meldžiasi, kaip rengiasi, su kuo palaiko ryšius ir kaip elgiasi jų šeimos nariai, rašo BBC.
Remiantis visa šia informacija dokumente pateikiamas vertinimas, ar žmogus turi likti įkalintas, ar būti paleistas į laisvę, arba ar anksčiau paleistieji turi būti vėl įkalinti.
Turintieji giminių užsienyje beveik tikrai atsiduria kalėjime, rašo BBC. Mažiausiai 88 individai buvo įkalinti pažymėjus tik tai, kad jie yra „nepatikimi“ ir nepateikiant jokių detalių.
Šie įrodymai tiesiogiai prieštarauja Pekino teiginiams, kad kalėjimai tėra „perauklėjimo centrai“.
Pavyzdžiui, viena 38-erių moteris buvo įkalinta dėl to, kad kažkada gyvenime dėvėjo hidžabą. Kiti į kalėjimą pateko už tai, kad kreipėsi prašydami jiems išduoti pasą – taigi norėjo išvykti į užsienį, o tai laikoma radikalizmo apraiškomis.
28-erių Nurmemetas į kalėjimą pateko dėl to, kad paspaudė nuorodą internete, kuri jį nuvedė į užsienio tinklalapį, rašo BBC. Kitam vyrui skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė už „kontakto palaikymą su užjūryje gyvenančiais žmonėmis“, dar vienam skirta 10 metų kalėjimo už „išdavikiškų nuotraukų laikymą telefone“, rašo BBC.
Dar vienas vyras buvo įkalintas vien dėl „dvispalvės barzdos ir religijos studijų grupės organizavimo“.
Trečias kartas
Tai jau trečias dokumentų nutekinimas, susijęs su Kinijos valdžios veiksmais šalyje gyvenančių musulmonų atžvilgiu. Pekinas teigia, kad Sindziange sulaikomi ir kalinami žmonės yra „perauklėjami“, siekiant užkirsti kelią ekstremizmui. Tačiau iš šių kalinimo centrų ir priverstinių darbo stovyklų pabėgę asmenys pasakoja apie žiaurias gyvenimo sąlygas, pastangas naikinti jų gyvenimo būdą ir papročius.
Rozinsa Mamattohti CNN pasakoja, kad jos 34-erių sesuo Patem buvo įkalinta už „šeimos planavimo politikos pažeidimą“ – taip rašoma nutekintuose dokumentuose. Mat moteris susilaukė 4 vaikų, o Sindziange šeimoms leidžiama daugiausia turėti 3 vaikus.
Tai pirmas kartas nuo 2016 m., kai R. Mamattohti sužinojo, kas nutiko jos šeimai.
CNN galėjo patvirtinti tik dalies dokumentų autentiškumą, bet Komunizmo aukų memorialo fondo Vašingtone ekspertas Kinijos reikalais Andrianas Zenzas teigia esantis įsitikinęs, kad nutekinti dokumentai yra tikri ir rodo, jog „Pekinas persekioja ir baudžia normalias tradicinių religijų praktikas“.
JAV Valstybės departamento duomenimis, komunistinė Kinijos valdžia vakariniame Sindziango regione yra įkalinusi iki 2 mln. savo šalies piliečių. Pekinas tai neigia.
Dokumentuose minima, kad pirmieji sulaikymai prasidėjo 2017 m. sausį, po išpuolio prieš Karakakso komunistų partijos biurą, kurį valdžia pavadino teroristine ataka. Tada prasidėjo plati kampanija, kuria esą buvo siekta išguiti ekstremizmą.
Tada lojalūs komunistų partijos kadrai susibūrė į „kaimuose veikiančias grupes“ ir ėmė peržiūrėti uigūrų bendruomenes. Jie buvo priskirti konkrečioms šeimoms, lankė jas, susidraugaudavo, registravo žmonių „religinę atmosferą“ ir pan.
Surinkti duomenys yra pateikiami Sindziango didžiųjų duomenų apdorojimo sistemai, kuri apima ir regiono stebėjimo bei policijos duomenis, stebėjimo kamerų įrašus, mobiliųjų telefonų stebėjimo programėles, rašo BBC.
A. Zenzas sako, kad šie duomenys yra apdorojami dirbtinio intelekto (DI) pagalba ir perduodami komandoms, kad jos vyktų į vietą patikrinti vienos ar kitos šeimos.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos valdžia paskelbė, kad dauguma musulmonų „baigė studijas“ stovyklose ir yra paleisti, bet iš Kinijos pabėgę musulmonai tai neigė. Dalis paviešintame dokumente įrašytų žmonių taip pat jau esą yra laisvėje. Bet A. Zenzas pabrėžia, kad šie kalinimo centrai tėra dalis platesnės Kinijos sulaikymo sistemos, kuri tebėra paslėpta nuo išorinio pasaulio.
