Pasaulyje

2020.02.17 16:36

ES sutiko surengti naują misiją, turinčią užtikrinti ginklų tiekimo Libijai embargą

atnaujinta 18.25
ELTA2020.02.17 16:36

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pranešė susitarę, kad turi būti surengta nauja misija Viduržemio jūroje, siekiant užtikrinti, jog būtų laikomasi Jungtinių Tautų paskelbto draudimo tiekti ginkluotę Libijai, šiuo metu nuolat pažeidinėjamo.

Sprendimas buvo priimtas įveikus šalių, manančių, kad tokia misija gali išprovokuoti naujus migrantų srautus, prieštaravimą.

„Visi sutarėme įkurti misiją su kovos taisyklėmis, turinčią blokuoti ginkluotės patekimą į Libiją“, – sakė Italijos užsienio reikalų ministras Luigi di Maio.

„Jei ji sukurs „traukos veiksnį“, tai yra, jei laivai pritrauks migrantų, misija bus sustabdyta“, – nurodė jis.

Pasak jo, ši misija turės aviacijos ir karinių jūrų pajėgų elementų, kaip reikalavo kai kurios ES narės, taip pat galimybę pasitelkti antžemines pajėgas.

Misija didžiausią dėmesį skirs rytinei Viduržemio jūros daliai, kuria į Libiją keliauja ginklai.

Konfliktas šioje naftos turtingoje, bet neramioje Šiaurės Afrikos valstybėje buvo aptarinėjamas ES ministrų susitikime Briuselyje, bet bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis anksčiau dėl Austrijos ir Vengrijos prieštaravimų neteikė didelių vilčių dėl susitarimo.

Austrija nepritarė misijos „Sophia“, inicijuotos 2015 metais kovoti su nelegaliu žmonių gabenimu Viduržemio jūra, atnaujinimui dėl embargo užtikrinimo pasitelkiant laivus ir reiškė nuogąstavimus, kad tai galėtų atgaivinti gelbėjimo operacijas ir baigtis migrantų plukdymu per Viduržemio jūrą į Europą.

Vengrija, kurios dešiniojo sparno populistų vyriausybė laikosi griežtos antiimigracinės politikos, kaip manoma, rėmė Austrijos prieštaravimus.

Ginklų embargo užtikrinimas laikomas labai svarbiu dalyku siekiant stabilizuoti konfliktą Libijoje, kur Jungtinių Tautų remiamą vyriausybę Tripolyje puola dideles Libijos rytines ir pietines dalis kontroliuojančio generolo Khalifos Haftaro pajėgos.

L. di Maio ir jo austrų kolega Alexanderas Schallenbergas tvirtino, kad operacija „Sophia“ baigėsi, o naujoji misija yra visai kitokia.

„Bendrai sutariama, kad dabar mes norime karinės operacijos, o ne humanitarinės misijos“, – sakė A. Schallenbergas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sakė, kad vyko ilga diskusija dėl to, ar reikia karinio laivyno dalyvavimo, bet galiausiai buvo sutarta, kad tai „būtina, siekiant visapusiško vaizdo“.

„Tačiau tai vyks tik rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kur eina ginklų [gabenimo] keliai“, – sakė H. Maasas.

Libijos chaosas

JT aukšto rango pareigūnas sekmadienį perspėjo, kad sausį sutartos trapios paliaubos, kuriuos nuolat pažeidinėjamos, „kabo ant plauko“.

Pasaulio lyderiai per praėjusio mėnesio susitikimą Berlyne susitarė nutraukti bet kokį kišimąsi į Libijos konfliktą ir sustabdyti ginklų srautą į šią šalį, bet kol kas padėtis Libijoje mažai pasikeitė.

Kai kurios valstybės, įskaitant Rusiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Egiptą, remia Kh. Haftarą, o Turkija ir Kataras palaiko JT pripažįstamą Fayezo al Sarrajo vyriausybę Tripolyje.

Po sekmadienį Miunchene įvykusio užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuris buvo Berlyno konferencijos tąsa, J. Borrellis užsipuolė Austriją dėl misijos „Sophia“ atnaujinimo blokavimo ir sakė, jog priėjimo prie jūros ir karinio jūrų laivyno neturinčiai šaliai absurdiška laikytis tokios pozicijos.

Pirmadienį J. Borrellis toliau kritikavo Austriją ir atmetė Vienos teiginius, kad karinio jūrų laivyno operacijų atnaujinimas sukurs „traukos veiksnį“, kuris skatins migrantus bandyti kirsti Viduržemio jūrą atsiradus išgelbėjimo galimybei.

J. Borrellis, buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras, yra sakęs, kad pagrindinis atnaujintos misijos dėmesys bus nukreiptas į žinomus ginklų kontrabandos kelius, esančius toliau nuo rajonų, per kuriuos kontrabandininkai gabena migrantus iš Libijos.