Pasaulyje

2020.02.15 14:29

Stoltenbergas: NATO neatsisako dialogo su Rusija, bet priešinsis jos bandymams kištis

Macronas: Rusija „toliau bandys destabilizuoti“ Vakarų demokratijas
BNS 2020.02.15 14:29

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šeštadienį sakė, kad Aljansas lieka įsipareigojęs dialogui su Rusija, bet sąjungininkės priešinsis bet kokiems Rusijos bandymams kištis.

„Liekame įsipareigoję ginkluotės kontrolei, bet – ir dialogui su Rusija. Toliau siekiame gerinti santykius su didžiausia savo kaimyne. Dabar vyksta nauja konkurencija, taip pat ir pasaulinio jėgų balanso keitimu“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

Jis priminė, kad NATO dalyvės jau seniai aptarinėja, kaip reaguoti Rusijai pažeidus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį.

„Rusija bando didinti savo įtaką pasauliui ir vėl sukurti pasaulį su įtakos sferomis. NATO sąjungininkės į tai reaguoja, jos didina savo pajėgų pasirengimą, laikosi sankcijų ir priešinasi Rusijos bandymams kištis“, – sakė J. Stoltenbergas.

Macronas: Rusija „toliau bandys destabilizuoti“ Vakarų demokratijas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį perspėjo, kad Rusija „toliau bandys destabilizuoti“ Vakarų demokratijas kišdamasi į rinkimus, manipuliuodama socialine žiniasklaida ir imdamasi kitų kibernetinio karo veiksmų.

„Galvoju, kad Rusija toliau bandys destabilizuoti arba per privačius veikėjus, tiesiogiai per savo agentūras, arba kitų rankomis“, – sakė E. Macronas Miuncheno saugumo konferencijoje.

Jis pažymėjo, kad Maskva šioje srityje „ateinančiais mėnesiais ir metais“ veiks „itin agresyviai“.

Vis dėlto Europai, galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, reikia siekti geresnių santykių su Rusija, sakė E. Macronas ir pridūrė, kad nors nesiūlo panaikinti sankcijų, jos Maskvos elgesio nepakeitė.

Pasak jo, „patikimas“ būdas bendrauti su Rusija būtų laikytis pozicijos, kad „mes esame reiklūs, nenusileidžiame dėl savo principų įšalusių konfliktų klausimais, bet vėl įsitraukiame į strateginį dialogą“.

Tam „prireiks laiko“, pridūrė jis.

Prancūzija „netenka kantrybės“ Vokietijai nesiimant iniciatyvos reformuoti ES

Prezidentas E. Macronas šeštadienį pareiškė, kad Prancūzija netenka kantrybės Vokietijai neatsakant į Paryžiaus pastangas stiprinti Europos Sąjungą po „Brexito“.

Miuncheno saugumo konferencijoje paklaustas, ar yra nusivylęs, kad nesulaukia Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atsakymo dėl jo pasiūlytų reformų, E. Macronas atsakė: „Aš ne nusivylęs, aš neturiu kantrybės“.

„Mes jau ne kartą laukėme (vienas kito) atsakymų“, – sakė Prancūzijos vadovas.

„Artimiausiais metais svarbiausia daug sparčiau judėti sprendžiant suvereniteto klausimus Europos lygmeniu“, – pridūrė jis

E. Macronas jau seniai spaudžia po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos vykdyti esminę ES pertvarką, įskaitant ir gilesnę integraciją finansų bei gynybos klausimais.

Nors apie Paryžių ir Berlyną tradiciškai kalbama kaip apie du Europos projekto „variklius“, Vokietijos delsimas žlugdo E. Macrono viltis, kad abi kaimynės galėtų vadovauti reformoms.

Vokietijai ir kitoms šalims priešinantis, iš E. Macrono pasiūlymų įsteigti bendrą euro zonos biudžetą teliko menkutis biudžetas atrinktiems projektams.

Neseniai jo pasiūlymas dėl Prancūzijos branduolinių pajėgumų atgrasomojo vaidmens Europos gynybos strategijoje sulaukė šaltos reakcijos Berlyne.

Tačiau A. Merkel era artėja prie pabaigos, nes ilgametė kanclerė kitąmet ketina pasitraukti, todėl E. Macronas galbūt tikisi, kad naujasis Vokietijos lyderis padės grąžinti jo inicijuotą reformų procesą į vėžes.

Miuncheno konferencijos metu Prancūzijos prezidentas susitiko su sparčiai kylančios Vokietijos Žaliųjų partijos vadovais ir A. Merkel konservatorių bloko CDU/CSU lyderiais.

Mato pažangą dėl ES plėtros

E. Macronas šeštadienį taip pat užsiminė, kad Prancūzija gali netrukus atverti kelią ES pradėti derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl jų narystės bloke, tačiau leido suprasti, kad vis dar turi abejonių dėl Bendrijos plėtros užmojų.

Šios dvi Balkanų šalys pernai turėjo pradėti oficialiai derėtis dėl stojimo į ES, tačiau E. Macronas spalį užblokavo derybų pradžią ir pareiškė, kad tai darys tol, kol naujų narių priėmimo procesas bus reformuotas.

Miuncheno konferencijoje E. Macronas pareiškė, kad ši sąlyga jau įvykdyta. Anot jo, kitas žingsnis – kovą turinti pasirodyti Europos Komisijos ataskaita apie Albanijos ir Šiaurės Makedonijos pasiektą pažangą.

Po Didžiosios Britanijos pasitraukimo šių metų sausį ES dabar priklauso 27 valstybės.

Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad pritaria strateginiam tikslui „įtvirtinti Europą“ Vakarų Balkanuose, bet suabejojo, ar pradėti narystės derybas, kurios gali trukti ilgus metus, yra išties tinkamas būdas tai daryti. Jis atkreipė dėmesį į investicijų svarbą.

„Mūsų, europiečių, problema, kad apie kaimynystę galvojame tik per plėtrą, – sakė E. Macronas. – Tai neveikia, kai mūsų yra 27. Judame į priekį per lėtai, visur galioja vienbalsio pritarimo taisyklės, esame per sunkūs. Manote, kad tai veiks, jei mūsų bus 30, 32 ar 33?“