Pasaulyje

2020.02.23 17:59

Kaip rytų vokiečiai išviešino saugumiečius – įsiveržė į Stasi būstinę ir gynė dokumentus

LRT.lt2020.02.23 17:59

Prieš trisdešimt metų griuvus Berlyno sienai minios žmonių neleido Rytų Vokietijoje baimę sėjusiai slaptajai policijai sunaikinti sukauptų bylų. Frankas-Walteris Steinmeieris paragino visuomenę nepamiršti tąkart išmoktų pamokų, rašo „Deutsche Welle“. 

Metų pradžioje Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pažymėjo trisdešimtąsias Stasi būstinės šturmo metines. 1990 m. sausio 15 d. minia žmonių prasiveržė į Rytų Vokietijos slaptosios policijos būstinę, kad išgelbėtų tūkstančius bylų nuo sunaikinimo.

Atvėrus Stasi archyvus, susivienijusiai Vokietijai buvo suteikta galimybė „giliau pažvelgti į mechanizmus, į diktatūros veikimo metodus,“ – minėjimo šalia buvusios Stasi centrinės būstinės Berlyne metu sakė F.W. Steinmeieris.

Nuo 1990 m. pabaigos gauta apie 7,3 mln. privačių asmenų, bendrovių ir tyrėjų prašymų susipažinti su Stasi dokumentais, rašo „Deutsche Welle“.

Anot F.W. Steinmeierio, praeities pamokos gali būti išmoktos tik tuomet, kai visuomenė žinos, kas įvyko ir kodėl tai įvyko. Prezidentas Stasi būstinės šturmą pavadino „ypatinga demokratine apraiška“, nenusileidžiančia disidentų mitingams ir Berlyno sienos griūčiai 1989 metais.

Vokietijos prezidentas taip pat pridūrė, kad visas pasaulis žavisi archyvu kaip unikalia, neįkainojamą darbą atliekančia institucija.

Pasak buvusio Rytų Vokietijos katalikų bažnyčios vyskupo Joachimo Reinelto, Stasi būstinės šturmas buvo „bene reikšmingesnis“ įvykis nei įvairūs mitingai.

Šį sausį įvykusi akcija, J. Reinelto teigimu, „atėmė bet kokias galias iš visuotinę baimę kėlusios“ policinės valstybės režimo. Rytų Vokietijos parlamentas Volkskammeris buvo panaikintas po Vokietijos susivienijimo 1990 m., rašo „Deutsche Welle“.

Svarbus signalas visam pasauliui

Buvęs disidentas Rolandas Jahnas nuo 2011 m. vadovauja buvusius Stasi įrašus Berlyne ir 12 regioninių biurų kuruojančiai komandai. Jo manymu, 1990 m. įvykęs šturmas tapo svarbiu signalu „visam pasauliui“.

„Pirmą kartą pasaulio istorijoje piliečiai užėmė slaptosios policijos biurą tam, kad išsaugotų jos sukauptas bylas ir vėliau jas paviešintų,“ – leidiniui „Northwest-Zeitung“ kalbėjo R. Jahnas, rašo „Deutsche Welle“.

„Įžengiant į šias patalpas, vyravo nepaprasta euforija, tačiau buvo juntamas ir tam tikras jaudulys, tam tikras šleikštulys,“ – prisimena R. Jahnas.

Perkaitę dokumentų naikikliai

Dar 1989 m. antroje pusėje Stasi pareigūnai ėmė naikinti bylas specialiais naikikliais, kurie netrukus perkaito, todėl buvo pereita prie rankinio dokumentų naikinimo, vykusio iki pat 1990 m. šturmo, rašo „Deutsche Welle“.

Nepaliesta liko 111 km bylų lentynų, tačiau taip pat rasta ir 16 tūkst. susmulkintų dokumentų maišų.

Iš jų tik 23 maišuose buvusius dokumentus pavyko rankiniu būdu suklijuoti ir nuskenuoti.

Prieš dvejus metus elektroninis skenavimas buvo nutrauktas tikintis, kad ateities technologijos padės šį procesą paspartinti.

Stasi, arba komunistinių laikų Valstybės saugumo ministerija, vadovavo didelio masto šnipų tinklui Rytų Vokietijoje ir už jos ribų, jai dirbo dešimtys tūkstančių pareigūnų ir apie 170 tūkst. informatorių, padėjusių kontroliuoti VDR gyventojus.