Pasaulyje

2020.02.13 17:17

NATO vadovas Stoltenbergas sako, kad Rusijos raketų programa kelia pavojų saugumui

ELTA 2020.02.13 17:17

Į Rusijos naujos kartos sparnuotųjų raketų programą, įskaitant „9M729“ raketas, dėl kurių žlugo Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis, NATO atsakys priešraketinės gynybos sistemų stiprinimu, platesnio masto pratybomis ir Aljanso ginkluotės plėtra, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Pasak jo, NATO taip pat pasiūlys naujas ginkluotės kontrolės iniciatyvas, tačiau Aljansas esą neketina dislokuoti Europoje antžemyninių branduolinių sparnuotųjų raketų.

„Dabar mes svarstome konkrečius klausimus, susijusius su reakcija į naujų raketų sistemų atsiradimu Rusijoje. Kalbame apie NATO pratybų masto didinimą, priešraketinės gynybos sistemų stiprinimą, branduolinio ir įprasto karinio potencialo plėtrą.

Žinoma, taip pat kalbame apie naujas ginkluotės kontrolės iniciatyvas, nes norime išvengti ginklavimosi varžybų. Nauji branduoliniai ginklai – blogai, nes jie pavojingi ir daug kainuoja“, – spaudos konferencijoje po NATO šalių gynybos ministrų susitikimo sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius taip pat pareiškė, kad Rusijos raketų programos plėtra yra tendencinga dalis platesnio šalies užsienio ir saugumo politikos kurso.

„Raketų „9M729“, dėl kurių žlugo INF sutartis, vystymas – dalis platesnio Rusijos kurso. Rusijos Federacija aktyviai investuoja lėšas į modernius karinius pajėgumus, pažangias raketų sistemas, kurios gali nešti tiek branduolines, tiek ir įprastas kovines galvutes, ir reikšmingai sumažina perspėjimo apie puolimą laiką.

Tai kelia riziką dėl neteisingų abiejų pusių veiksmų interpretacijų, klaidingų sprendimų, kurie kelia pavojų saugumui“, – teigė J. Stoltenbergas.

JAV ir Rusija, po abipusių kaltinimų sutarties pažeidinėjimais, pernai rugpjūtį nutraukė 1987 m. pasirašytą INF sutartį.