Pasaulyje

2020.02.15 19:49

Vatikanas atveria slaptąjį archyvą ir tikisi sklaidyti mitus dėl popiežių tylos apie Holokaustą

LRT „Mažoji studija“, laida „Popiežius ir pasaulis“, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.02.15 19:49

Ar tyrinėjimai pakeis neigiamą nusistatymą popiežiumi Pijumi XII-uoju dėl jo „tylos“ Holokausto tema? Vatikano slaptojo archyvo prefektas, vyskupas Sergio Pagano neabejoja, kad ir Vatikano, ir atskirų valstybių archyvų medžiaga galų gale padės išsklaidyti neigiamą nusistatymą popiežiaus Pijaus XII-ojo atžvilgiu.

Vyskupas nuogąstauja, kad „prireiks daugybės metų, kol susiformuos nauja nuomonė apie Pijų XII-ąjį“. „Metų ar dvejų tikrai nepakaks“, – įsitikinęs prefektas, daugiau kaip 40 metų pats pradirbęs archyvuose.


Priims jau kitą mėnesį

Po kelių dešimtmečių pertraukos Vatikanas yra pasirengęs priimti naują partiją mokslininkų, norinčių tyrinėti dokumentus, susijusius su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu valdžiusio popiežiaus Pijaus XII-ojo pontifikatu. Visiems 85-iems pageidavimą išreiškusiems istorikams mokslininkams buvo pasiūlyta nuo kovo 2 d. atvykti studijuoti dokumentų, apimančių 1939–1958 m. laikotarpį.

Pirmieji dešimt tyrėjų atvyksta iš Vašingtono Holokausto atminimo muziejaus, kuris jau daugiau kaip dešimtmetį bendradarbiauja su Vatikano archyvais – nuo tada, kai popiežius Benediktas XVI leido anksčiau laiko paviešinti dokumentus, susijusius su prieš karą valdžiusio Pijaus XI-ojo pontifikatu.

Archyve yra laiškų, kuriuos parašę žmonės prisipažino esantys ateistai, bet vis tiek kreipėsi pagalbos į popiežių, nes matė jo asmenyje vienintelį moralinį lyderį.

Į Vatikano archyvus atvyks ir istorikai iš Izraelio, Vokietijos, Italijos, Rytų Europos, įskaitant Rusiją, taip pat iš Prancūzijos, Ispanijos bei Lotynų Amerikos.

Aukotojų – net du tomai

Vatikano Apaštalinio archyvo arba kitaip žinomo kaip Vatikano slaptojo archyvo prefektas, vyskupas Sergio Pagano yra sakęs, jog Pijus XII valdė ilgai, 19 metų, todėl visos su jo pontifikatu susijusios informacijos rūšiavimas, tvarkymas ir katalogavimas užtruko daugiau kaip 12 metų. Minėto laikotarpio dokumentai buvo surinkti iš Vatikano Valstybės sekretoriato ir Tikėjimo mokslo kongregacijos archyvų, taip pat iš Vatikano nunciatūrų visame pasaulyje.

Atviroje kolekcijoje taip pat yra tūkstančiai dokumentų, susijusių su Pijaus XII labdaringa veikla Italijoje bei užsienyje. Prefektas viliasi, kad istorikai nuodugniai ištirs gyvybiškai svarbią didžiulės apimties humanitarinę pagalbą, kurią Pijus XII teikė stokojantiems žmonėms per karą ir pokariu. Tokia parama didele dalimi buvo įmanoma dėl nenutrūkstančio itin dosnių aukų srauto iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).

Vien aukotojų indeksas – tikslus sąrašas dokumentų, kuriuose užfiksuotas aukotojas, aukos suma ir adresatas – sudaro net du tomus! „Buvo ne tik Maršalo planas (pagalbos Europai Šaltojo karo metu programa, kurią po Antrojo pasaulinio karo pristatė JAV generolas ir politikas George`as Catlettas Marshallas, 1953 m. apdovanotas Nobelio premija – LRT.lt), JAV programa, skirta ekonominiam Europos atgaivinimui po Antrojo pasaulinio karo, bet, galima sakyti, buvo ir JAV bei Vatikano planas, pagal kurį JAV katalikai padėjo popiežiui vykdyti milžiniško masto labdaringą veiklą“, – sakė vyskupas S. Pagano.

Moralinio lyderio ieškojo ir ateistai

Pasak jo, aukotojų tautybė ar religija popiežiui neturėjo reikšmės. Jam svarbu buvo įsitikinti, ar pagalbos prašymas tikrai yra teisėtas. Genujoje gimęs vyskupas taip pat pasakoja, kad archyve yra laiškų, kuriuos parašę žmonės prisipažino esantys ateistai, bet vis tiek kreipėsi pagalbos į popiežių, nes matė jo asmenyje vienintelį moralinį lyderį, likusį tokiais niūriais istorijos laikais.

Turėdamas omenyje kai kurių istorikų ir žydų organizacijų kaltinimus, esą Pijus XII ir kiti dėjo nepakankamai pastangų sustabdyti nacių atėjimą į valdžią ir holokaustą, S. Pagano sako, kad popiežius „tikrai kalbėjo darbais, o tada žodžiais, taigi netiesa, kad popiežius visiškai tylėjo“.

Jis parašė daugiau kaip 40 enciklikų ir yra vienas iš popiežių, kuriuos daugiausia citavo II-asis Vatikano Susirinkimas.

Naujai atvyksiančius istorikus labiausiai domina tokios tyrimo sritys kaip Antrasis pasaulinis karas, Holokaustas, žydų persekiojimas, Italijos piliečių žudymai Romoje, kuriuos vykdė naciai vokiečiai, santykiai tarp Šv. Sosto bei nacionalsocialistų partijos ir komunizmo.

Gausus teologinis palikimas

Yra mokslininkų, kurie išreiškė pageidavimą tyrinėti gausų Pijaus XII-ojo teologinį palikimą bei raštus. „Jis parašė daugiau kaip 40 enciklikų ir yra vienas iš popiežių, kuriuos daugiausia citavo II-asis Vatikano Susirinkimas“, – sako Vatikano slaptojo archyvo prefektas.

Vyskupas S. Pagano pripažįsta, kad tyrėjai archyvuose neatras kažko „neapsakomai naujo“ ar „dalykų, apverčiančių aukštyn kojomis istoriją“.

Galbūt per 10 metų susiformuos naujas įspūdis apie šį pontifikatą, kuris buvo tikrai ypatingas ir nutiko itin lemtingu pasaulio istorijos momentu.

Daugybę metų tyrėjai nagrinėjo dokumentus, prieinamus iš nacionalinių, vietinių ar privačių archyvų. Šiuo metu Vatikano archyvuose esanti medžiaga tiesiog padės mokslininkams labiau į ją įsigilinti.

Siekia pakeisti nusistovėjusį požiūrį

„(Vatikano archyvai – LRT.lt) mokslininkams padės labiau įsigilinti ir geriau suprasti, kaip buvo išjudinti tam tikri procesai, kaip popiežius tyrinėjo tam tikrus klausimus, kas juos analizavo, kokie žmonės padėjo jam vykdyti veiklą, pavyzdžiui, patariamasis jėzuitų ordino vaidmuo tiek sprendžiant pasaulio reikalus, tiek rengiant popiežiaus enciklikas“, – tikina S. Pagano.

Prefektas neabejoja, kad ir Vatikano archyvų, ir atskirų valstybių archyvų medžiaga galų gale padės išsklaidyti neigiamą nusistatymą prieš popiežių Pijų XII-ąjį. Tačiau S. Pagano čia pat priduria, kad „prireiks daugybės metų, kol susiformuos nauja nuomonė apie Pijų XII-ąjį“. „Metų ar dvejų tikrai nepakaks“, – įsitikinęs vyskupas, pats daugiau kaip 40 metų pradirbęs archyvuose.

S. Pagano įsitikinęs, kad jei istoriniai dokumentai bus tyrinėjami objektyviai ir kritiškai, „galbūt per 10 metų susiformuos naujas įspūdis apie šį pontifikatą, kuris buvo tikrai ypatingas ir nutiko itin lemtingu pasaulio istorijos momentu“.

Taip pat skaitykite

Tekstą pagal CNS pranešimus parengė „Mažoji studija“ redakcija

Pasakojimas apie Vatikano atveriamus Antrojo pasaulinio karo archyvus – radijo įraše

Publikaciją LRT.lt parengė Vismantas Žuklevičius