Taline susitikę Baltijos šalių premjerai, Sauliaus Skvernelio teigimu, artėja prie susitarimo nepirkti Baltarusijos atominėje pagamintos elektros. Energetikos ministrai turėtų pasirašyti tokių ketinimų deklaraciją. Keliomis dienomis anksčiau užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmą kartą po 2015-jų vyko į Minską įteikti Lietuvos premjero kvietimo Baltarusijos kolegai atvykti į Klaipėdoje gegužę vyksiantį Ekonomikos forumą.
Vilnius, kaip ir Minskas, suinteresuotas bendradarbiauti: vienai pusei naudinga užsitikrinti reguliarų naftos ir dujų tranzitą, o kitai rūpi galimybė iš to uždirbti. Tačiau neišvengta ir Lietuvos gyventojams šiuo metu vieno aktualiausių klausimų - statybų Astrave ir ten veiksiančių reaktorių saugos.
Lietuvos žvalgyba pirmadienį paviešintoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje nurodo, kad nuo visuomenės buvo nuslėpti incidentai Baltarusijos AE.
Minskas žada netrukus užbaigti pirmojo energijos bloko statybą, užkurtas reaktorius galėtų tiekti elektrą, tačiau Lietuva šiai prekei stato užkardas.
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius patikino, kad Lietuva neturi pagrindo keisti savo pozicijos ir dar kartą paragino Minską padaryti viską, kad „galima žala būtų kuo mažesnė“, Baltarusijos užsienio reikalų žinybos vadovas Vladzimiras Makejus atkirto, kad lietuvių nerimas be pagrindo.
„Niekur nemačiau ir neskaičiau už atominę energetiką atsakingų institucijų išvadų, kur tokiu ultimatyviu tonu būtų teigiama, kad Astrave statoma atominė elektrinė nesaugi“, – tvirtina Baltarusijos užsienio reikalų ministras.
V.Makejus tikino, kad Baltarusija neturi ko slėpti - pažadėjo kovo vidury įsileisti dar vieną Europos branduolinės saugos reguliuotojų (ENSREG) ekspertų komisiją ir ragino lietuvius sėsti prie derybų stalo.
Tačiau kaip tuomet paaiškinti Baltarusijos nenorą susitarti dėl tiesioginio informacijos teikimo. Lietuvos valstybinei atominės saugos inspekcijai niekaip nepavyksta įtikinti kolegų baltarusių pasirašyti sutarties dėl ankstyvojo įspėjimo – abi šalys įsipareigotų įvykus bet kokiam incidentui Baltarusijos ar Ignalinos atominėse apie tai nedelsiant informuoti už branduolinę saugą atsakingas institucijos Vilniuje ir Minske.
„Aišku, pageidavimas yra, kad tas susitarimas būtų pasirašytas iki kuro atvežimo į Baltarusijos Respubliką, kada atsiranda reali grėsmė“, – sako Atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas.
Antradienį, kai Lietuvos užsienio reikalų ministras lankėsi Minske, Lietuvos žvalgyba paviešino grėsmių vertinimą. Vien per praeitus metus statomoje atominėje buvo ne vienas incidentas. Visi įslaptinti, apie juos visuomenė sužinojo po kelių mėnesių, ir tik kai informacija „nutekėjo“ į socialinius tinklus.
.
Balandžio 9-ją Baltarusijos KGB atominėje elektrinėje suėmė vieną iš „Atomstrojexport“ padalinio vadovų Dmitrijų Zinovjevą. Jam uždėti antrankiai, kai jis buvo pagautas su kyšiu iš Rusijos tiekėjų. D. Zinovjevo padalinys montavo ventiliaciją ir priešgaisrinę įrangą. Anot Baltarusijos pareigūnų, nebuvo patikrinta ar ventiliacija, kurią sumontavo rusai, atspari ugniai, gaisro atveju gali kilti rimtų padarinių. Lietuvos žvalgybos duomenimis, sumontuota įranga nelicencijuota. Šį faktą „Rosatomas“ pripažino po pusmečio, kai spaudžiant Maskvai baudžiamoji byla nutraukta.
Gegužės 12-ją gaisras daugiau nei 7 metrų gylyje esančiame požeminiame tunelyje, vedančiame į reaktorių salę. Nuorūka įplieskė liepsną, ugnis galėjo sugadinti šalia paklotus elektros kabelius, kurie maitina reaktorių.
Anot Lietuvos žvalgybos, Baltarusijos valdžia įslaptino ir pernai birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo vykusį gaisrą pirmajame energijos bloke, visai šalia reaktoriaus pastato
Po šių įvykių liepą „Atomstrojexport“ atleido Baltarusijos atominės statybos vadovą Dmitrijų Romaniecą. Pasak Lietuvos saugumo, taip statybas vykdantis „Rosatomas“ siekia nusikratyti atsakomybės.
„Atsistatydino statybų vadovas, taip, buvo vengiama atsakomybės už tuos darbus nekokybiškai atliktus. Tai yra tų problemų, kurias mes matome ir kurios kelia didelį rūpestį“, – sako VSD vadovas Darius Jauniškis.
Baltarusijos atominės elektrinės Informacijos centro vadovas Еduardas Sviridas Lietuvos žvalgybos informaciją neigia.
„Nebuvo gaisro. Rašykite. Mes jums atsakysime. Viso gerо!“, – sakė Informacijos centro vadovas.
Kol kas į mūsų klausimus atsakymo nesulaukėme.
Prezidentas V. Putinas A. Lukašenkai yra pažadėjęs Astrave atominę „pastatyti kaip sau“, atrodo, taip ir daro. O „Rosatomas“ garsėja žema darbo kultūra ir skandalingomis avarijomis statomose atominėse Rusijoje, pvz LAE-2.
Baltarusijos atominės pirmojo reaktoriaus pabaigtuvės atidėliojamos nuo 2018jų, šiemet sausį žadėta atvežti branduolinį kurą jau tikrai, tačiau už branduolinę saugą atsakingas Baltarusijos „Gosatomnadzor“ neskuba išduoti licencijos kuro atvežimui ir paties reaktoriaus eksploatacijos pradžiai.
Lietuvos žvalgyba tikina, kad dėl to prasidėjo trintis tarp Baltarusijos institucijų, atominės projekto užsakovų ir „Rosatomo“. Šis baiminasi dėl savo reputacijos tarptautinėje rinkoje – niekas nenori prisiimti atsakomybės už galimus incidentus paskubomis Astrave pastatytoje atominėje.
Tas faktas matomas, stebimas ir tai tik patvirtina, pirmiausia Baltarusijos institucijų požiūrio pasikeitimą į branduolinę saugą ir tai, be abejo, atitinka Lietuvos interesą, nes mes nuo pat pradžių siekėme ir siekiame, kad ne tik ši branduolinė jėgainė nebūtų paleista, bet jeigu ji būtų paleista, būtų užtikrinta maksimali sauga“, – sako Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Politologas Vytis Jurkonis įsitikinęs, kad Astrave „Rosatomo“ vystomas projektas ir pasiskolinti milijardai skęstančiai Baltarusijos ekonomikai - it akmuo po kaklu.
„Aš neabejoju, kad jau šiandien tai yra vienas iš įrankių ir tai, ką kartais oficialus Minskas anonsuodavo kaip nepriklausomybės tam tikrą svertą, iš tikrųjų tai yra visiškai priešingas procesas ir tai tik gilina Baltarusijos priklausomybę nuo Kremliaus“, – sako politologas.
Anot politologo Lino Kojalos, Kremlius vargu ar praleis „Gazpromo“ išbandytą metodą: atiduok skolą arba magistralinį dujotiekį.
„Mes matėme, kai Baltarusijai susiduriant su sunkumais anksčiau suteikti Rusijos kreditai tampa galimybe perimti Baltarusijos įmonių kontrolę arba atskirų ekonomikos sektorių kontrolę, nes tai yra vienintelis būdas tam, kad Baltarusija galėtų kompensuoti Rusijos patiriamus kaštus“, – teigia L. Kojala.
Penktadienį Aliaksandras Lukašenka vyko į Sočį ne tik žaisti ledo ritulio, bet ir dar kartą aptarti Baltarusijos integracijos i Sąjunginę valstybę. Po derybų „akis į akį“ A. Lukašenka sakė, kad su V. Putinu aptarė ir kai kuriuos istorinius klausimus bei politiką, kurią vykdo kaimynės, buvusios Sovietų Sąjungos valstybės.
