Pasaulyje

2020.02.04 20:38

ES atmetė Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą, tvyrant nerimui dėl aneksijos užmojų

BNS2020.02.04 20:38

Europos Sąjunga antradienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomą planą, turintį padėti užtikrinti taiką Artimuosiuose Rytuose, ir išreiškė susirūpinimą dėl Izraelio planų aneksuoti daugiau palestiniečių žemių.

Praeitą savaitę pristatytame D. Trumpo plane numatoma, kad Palestinos valstybė galiausiai būtų įkurta, bet jis netenkina net ir minimalių palestiniečių reikalavimų. Be to, planuojama, kad nemaža dalis šiuo metų Izraelio okupuoto Vakarų Kranto išliktų kontroliuojama žydų valstybės.

Savo pareiškime ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis patvirtino, kad ES išlieka įsipareigojusi dviejų valstybių sprendiniui remiantis ribomis, egzistavusiomis iki 1967 metų Šešių dienų karo – su galimybe apsikeisti teritorijomis abipusiu susitarimu. Bendrija tikisi, kad šalia Izraelio valstybės atsiras „nepriklausoma, demokratinė, vientisa, suvereni ir gyvybinga Palestinos valstybė“.

J. Borrellis sakė, kad JAV iniciatyva „atitolusi nuo šių tarptautiniu mastu sutartų parametrų”.

“Siekiant sukurti teisingą ir tvarią taiką, neišspręsti klausimai dėl galutinio statuso turi būti sprendžiami abiejų šalių tiesioginėmis derybomis, – pabrėžė J. Borrellis. – Tai, be kita ko, apima klausimus, susijusius su sienomis, Jeruzalės statusu, saugumu ir pabėgėlių klausimą.“

D. Trumpo planą entuziastingai sveikino Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, bet palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas jį atmetė kaip „nesąmonę“. Persijos įlankos regiono arabų valstybės irgi atmetė, anot jų, „šališką“ Baltųjų rūmų planą.

Plano pristatyme Baltuosiuose rūmuose dalyvavo Izraelio pareigūnų, įskaitant B. Netanyahu, bet nebuvo nė vieno iš palestiniečių.

B. Netanyahu sakė norįs įgyvendinti planus aneksuoti dalį Vakarų Kranto teritorijos.

“Esame ypatingai susirūpinę pareiškimas dėl galimybės aneksuoti Jordano slėnį ir kitas Vakarų Kranto dalis“, – sakė J. Borrellis.

Pasak jo, ES gali svarstyti galimybę teisinių veiksmų.

Bet kokie „žingsniai aneksijos link, jeigu būtų įgyvendinti, negalėtų likti neužginčyti“, perspėjo ES diplomatijos vadovas.

Palestiniečiai siekia kad visas Vakarų Krantas ir Rytų Jeruzalė – per 1967 metų karą Izraelio užimtos teritorijos – taptų jų nepriklausomos valstybės dalimi ir kad iš ten būtų iškeldinti daugiau kaip 700 izraeliečių naujakurių.

Tačiau Baltųjų rūmų siūlomas planas didžia dalimi atitinka B. Netanyahu griežtą nacionalistinę viziją dėl regiono ateities ir ignoruoja daugelį palestiniečių esminių reikalavimų.

Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas Lioras Haiatas sakė „apgailestaujantis“, kad J. Borrellis griebėsi „grasinamos kalbos“ žydų valstybės atžvilgiu vos pradėjęs dirbti savo poste ir iškart po susitikimo su Irano lyderiais.

“Užsiimti tokia politika ir elgesiu – geriausias būdas užtikrinti, kad ES vaidmuo bet kokiame procese būtų sumažintas iki minimumo“, – per tviterį parašė L. Haiatas.

ES užsienio reikalų ministrai pastaraisiais mėnesiais tarėsi, ar blokas turėtų keisti savo politiką Artimųjų Rytų atžvilgiu, didėjant susirūpinimu dėl izraeliečių nausėdijų plėtros ir JAV diplomatinių manevrų, tokių kaip Jeruzalės pripažinimas Izraelio sostine, keliančių grėsmę dviejų valstybių sprendiniui.

Airija ir Liuksemburgas yra tarp nedaugelio Bendrijos narių, palaikančių galimybę keisti bloko poziciją, bet jų neremia nė viena iš ES sunkiasvorių.

Laiške J. Borrelliui Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas rašė, kad viltys pasiekti dviejų valstybių sprendinį „ardomos gabalėlis po gabalėlio, diena po dienos“ ir kad Bendrijai atėjo laikas svarstyti galimybę pripažinti Palestinos valstybingumą.

J. Borrellis atkreipė dėmesį, kad Bendrijos narės „labai nesutaria“, kaip derinti veiksmus siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose. Jo antradienio pareiškime taip pat pabrėžiama, kad ES išlieka “fundamentaliai įsipareigojusi Izraelio saugumui“.

Populiariausi