Kovo 11 dieną sueina lygiai 6 metai, kai Krymo Simferopolio oro uoste leidimo leistis negavo ir atgal buvo nukreiptas Ukrainos oro linijų lėktuvas, skridęs iš Kijevo. Svarbiausią pusiasalio skrydžių valdymo bokštą tą dieną jau buvo užėmę kariškiai, remiami Rusijos.
Perversmas oro uoste žymėjo lemiamą įvykį Ukrainos konflikte su Rusija, tačiau tai, kad šiandien karas dar nelaimėtas, rodo pasaulio aviacijos žemėlapiai – kol kas virš Krymo skraido tik rusiškų oro linijų lėktuvai. Tuo tarpu Krymo ir Kremliaus politikai žada, kad Simferopolis pasiruošęs atsiverti pasauliui ir planuoja skrydžius jau kovo mėnesį – tai sausį pranešė „RIA Novosti“. LRT FAKTAI aiškinasi, kodėl tokios žinutės daugiau pasako apie Rusijos politinę kampaniją, o ne apie realias turizmo ir aviacijos perspektyvas buvusiame populiariame kurorte.
Karas danguje
Oro erdvėje virš Krymo pusiasalio – vos vienas kitas lėktuvas, o tarptautinių aviacijos organizacijų žemėlapiuose jis ir Rytų Ukrainos teritorija žymimi raudona spalva.
Čia galiojančios taisyklės painios, o konfliktai atspindi ant žemės vykstantį karą. Nuo 2014 m. pavasario Ukraina nevykdo jokių skrydžių į Rusiją, negali leistis Kryme ir taiko baudas toms oro linijoms, kurios ten skrenda.
Savo ruožtu skrydžius į Krymą vykdo tik rusų oro linijos, Kijevo išrašytų baudų jie neketina mokėti.
Kitų šalių oro linijoms vykdyti skrydžius virš Krymo ir į jį draudžia tarptautiniai susitarimai. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) tiek Krymą, tiek Rytų Ukrainą yra paskelbusios zona, uždaryta skrydžiams. Europos šalis vienijanti aviacijos organizacija „Eurocontrol“ yra deklaravusi aiškų palaikymą Ukrainai ir pripažįsta, kad Krymas yra Ukrainos dalis, todėl Europos valstybės skrydžių į ten nevykdo.
Skrydžiams ir turizmui Kryme trukdo ir ES sankcijos, draudžiančios ten investuoti ir vystyti verslą.
Vis dėlto, nors iš Krymo tiesiogiai nuskristi galima tik į Rusiją, ši aktyviai vykdo kampaniją, kad Krymas nėra izoliuotas nuo pasaulio.
Sausio mėnesį Krymo parlamento Turizmo, kurortų ir sporto komiteto pirmininkas agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad jau kovą bus pradėti pirmieji tarptautiniai skrydžiai tarp Simferopolio ir Armėnijos sostinės Jerevano. Juos esą vykdys rusiškos oro linijos „Ikar“, jau gavusios Rusijos institucijų leidimus, beliko tik susitarti dėl tvarkaraščių ir gauti sutikimus iš oro uostų.
„Skrydžiai numatyti nuo kovo mėnesio 2 kartus per savaitę. Dažniau – jei bus poreikis, bet ne daugiau nei 7 kartus per savaitę“, – sakė parlamentaras.
Dėl Krymo atsivėrimo pasisakė ir Krymo premjeras Jurijus Gocaniukas – jis pagyrė renovuotą Simferopolio oro uostą.
„Simferopolio oro uosto infrastruktūra leidžia vykdyti tarptautinius skrydžius. Mūsų uostas pasirengęs suteikti patogiausias sąlygas oro linijoms, norinčioms organizuoti skrydžius viduje ir į užsienį“, – sakė jis.
Armėnija sako, kad su ja nesitarė
Savo ruožtu Armėnijos civilinės aviacijos taryba paneigė pasirodžiusius pranešimus, LRT FAKTAMS tai patvirtino ir tarybos vadovė Tatevik Revazjan.
„Tam, kad galėtų vykdyti skrydžius iš ir į Armėnijos, užsienio šalių linijos turi turėti paskyrimą, gautą diplomatiniais kanalais ir taip pat gauti civilinės aviacijos institucijų leidimus vykdyti skrydžius“, – aiškinama atsiųstame paaiškinime.
Institucija anksčiau patvirtino, kad jokių derybų su Rusijos oro linijomis „Ikar“ nebuvo, kaip ir jokių kreipimųsi iš verslo pusės.
Savo ruožtu Rusijos žiniasklaida rašė, kad Transporto ministerija kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją dėl galimybės spręsti klausimą diplomatinėmis priemonėmis išsiunčiant Armėnijai notą.
Ekspertas: tai politikos, o ne susisiekimo klausimas
LRT FAKTŲ kalbintas aviacijos ekspertas Oleksandras Laneckis sako, kad teoriškai pradėti naują skrydį iki kovo mėnesio būtų įmanoma, tačiau Krymo politikų pasisakymus jis vadina politiniu pareiškimu, būdingu Rusijai, siekiant okupuotas teritorijas parodyti kaip suverenias valstybes.
Praktiškai toks noras būtų sunkiai įgyvendinamas.
O. Laneckis sako pastebėjęs, kad panašūs pareiškimai platinami periodiškai, pavyzdžiui, Abchaziją tarptautiniais skrydžiais sujungti žadama jau nuo 2009 m. (Abchazija – 1993 m. nuo Sakartvelo atsiskyręs regionas, iki šiol de jure nepripažįstamas daugumos pasaulio valstybių – LRT).
Po Krymo okupacijos Rusijos susisiekimo įmonėms net buvo išplatintas nurodymas pateikti pasiūlymus dėl susisiekimo su Krymu gerinimo, žadama valstybės parama finansais ir kuru.
Tačiau aviacijos kompanijas Rytų Europoje konsultuojantis ekspertas teigia, kad net ir didžiosios rusiškos kompanijos baiminasi Vakarų sankcijų ir dėl to nesiryžta imtis aviacijos Kryme – verslininkai tai esą jam yra patvirtinę asmeniškai.
„Buvo bandymas 2015 m. steigti pigių skrydžių liniją „Dobrolet“ turint tikslą bazuotis Kryme ir iš ten vykdyti skrydžius. Buvo labai griežta [tarptautinė] pozicija: ir Ukraina, ir JAV per pirmąsias veiklos savaites įmonę įrašė į juodąjį sąrašą, ir užsienio kompanijos negalėjo su ja dirbti. Nors oro linijos buvo rusiškos, lėktuvai buvo paimti lizingu iš užsieniečių.
[Verslui] nėra prasmės tuo užsiiminėti, nes galiausiai gali atsisėsti į kalėjimą kur nors Amerikoje, ir viskas“, – verslininkų poziciją aiškina ekspertas.
Jo teigimu, dėl tos pačios priežasties Kryme iki šiol neveikia nė vienas didelis Rusijos bankas, atidaromi tik mažųjų padaliniai – bijoma, kad nuo sankcijų nukentės ne tik antrinės, bet ir pagrindinės įmonės bei jų savininkai.
Armėnija turės rinktis
Nenuostabu, kad pirmuosius skrydžius Rusija planuoja būtent į Armėniją – tik paskirtas dabartinis ministras pirmininkas Nikolas Pašinjanas pirmojo valstybinio vizito keliavo į Sočį, kur susitiko su Vladimiru Putinu, antrame pagal dydį Armėnijos mieste veikia Rusijos karinė bazė, Armėnija taip pat priklauso Eurazijos ekonominei sąjungai, o Rusija jai tiekia ginklus karui Kalnų Karabache.
Tačiau O. Laneckis sako, kad glaudūs šalių santykiai nebūtinai atsilaikys prieš baimę dėl ekonominių sankcijų.
„Iš vienos pusės, tai greičiausiai yra tik politinis pareiškimas. Iš kitos pusės, jei Rusija labai norės ir kitas partneris taip pat norės, vargu, ar Ukraina galės tam pasipriešinti. Turime pavyzdį – Šiaurės Kiprą. Ilgą laiką ten buvo skrydžiai tik į Turkiją, bet dabar yra ir į daugelį kitų valstybių. Viskas priklauso nuo trečiosios valstybės pozicijos.
Jei bus rizika, kad Armėnijos valdžiai ar Armėnijos oro uostui grės tarptautinės sankcijos, skrydžio nebus“, – aiškina jis. O. Laneckis sako, kad, remdamasis asmeninių pažinčių įspūdžiais, gali teigti, jog šalies aviacijos valdžia yra orientuota į Vakarus.
Pridengiamos kitos problemos
Eksperto teigimu, aviacijos virš Krymo klausimas problemiškas, nes jis nėra pripažintas karo zona, kaip, pavyzdžiui, Rytų Ukraina arba Abchazijos regionas.
Skrydžiams virš karo zonos negalioja draudimas, o neapdraustų lėktuvų aviacijos įmonės skraidinti nesiima, ir čia nebesvarbus ir politinis spaudimas.
„Paskelbti [Krymą] karo zona – vienintelis būdas sustabdyti skrydžius. Negalioja draudimas – civilinė aviacija neskrenda“, – aviacijos ekspertas sako manantis, kad čia turėtų aktyviau veikti Ukrainos diplomatija.
Iki okupacijos Krymas buvo populiarus kurortas, tarptautiniai skrydžiai jungė jį su Turkija, Rusija, Kaukazo ir Centrinės Azijos šalimis, buvo vykdomi sezoniniai reisai į Baltijos šalis ir Vokietiją.
O. Laneckis sako, kad Krymas galėtų būti patrauklus Izraelio, Vokietijos, Baltijos valstybių turistams, tačiau sankcijos ir konfliktas, jo pastebėjimu, verčia keliautojus baimintis ne tik Krymo, bet ir visos Ukrainos. 2019 m. 95 proc. turistų Kryme buvo iš Rusijos.
„Aviacija yra sexy biznis – sakai ir žmonėms patinka. Kryme yra didžiulių problemų dėl vandens, žemės ūkio – apie tai kalbėti nenorima, bet reikia kažką pasakyti“, – Krymo valdžios pažadus apibendrina jis.
Propaganda / vienpusiška ir šališka informacija
Vienas iš Rusijos užsienio ir karo politikos elementų – daryti įspūdį, kad okupuotos teritorijos yra savarankiškos ir suverenios valstybės, būtent to siekiama ir skelbiant apie pirmuosius tarptautinius skrydžius iš Krymo. Tačiau paaiškėjo, kad ši žinutė nėra nei pagrįsta realiais susitarimais, ją paneigė ir Armėnijos aviacijos institucijos. Taip pat paaiškėjo, kad vykdyti aviacijos verslą Kryme yra rizikinga dėl tarptautinių sankcijų – būtent jų griežtumas bei greitas reagavimas lemia, kad net ir Rusijos kompanijos nesiryžta ten pradėti veiklos.
