Dvi Rusijos vadovaujamų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose už proukrainietiškų atsišaukimų platinimą įkalintos moterys praėjusį mėnesį dalyvavo didelio masto apsikeitimo belaisviais operacijoje. Jos sutiko su „Deutsche Welle“ pasikalbėti apie gyvenimą už grotų, viltis ir ateities planus.
Kai Ukraina, Rusija ir Maskvos vadovaujami separatistai keičiasi belaisviais, paprastai tai būna vyrai – į nelaisvę pakliuvę kovotojai ir civiliai. Pastarojo, 2019 m. gruodžio 29 d. vykusio apsikeitimo metu prorusiški separatistai Ukrainos pusei perdavė 76 asmenis, tarp kurių buvo daugiau kaip 10 moterų. „Deutsche Welle“ žurnalistai su dviem iš jų susitiko klinikoje Kijeve, kur moteris prižiūri medikai.
Olena Sorokina buvo gerai pastebima apsikeitimo belaisviais metu. Iš autobuso ji išlipo vilkėdama baltą džemperį su priekyje šratinuku nupieštu trišakiu – Ukrainos nacionaline emblema. Džemperio nugaroje buvo matyti užrašas: „Ukraina mano valstybė“, rašo „Deutsche Welle“.
„Ant džemperio piešiau naktį savo kameroje palindusi po lova,“ – pasakoja O. Sorokina, pridurdama, kad būtent taip norėjo būti apsirengusi, perdavimo Ukrainos pajėgoms metu.
„Autobuso viduje buvo ginkluoti sargybiniai, todėl džemperį apsirengiau tik pamačiusi uniformas su ukrainietiškais skiriamaisiais ženklais dėvinčius karius – tą akimirką niekas nebegalėjo man padaryti nieko blogo,“ – sako moteris.
Penkiasdešimtmetė apie metus praleido separatistų kalėjime apsišaukėliškoje „Luhansko Liaudies Respublikoje“ šalia Rusijos sienos. „Niekuomet neslėpiau proukrainietiškų pažiūrų, – sako ji. – Buvo įvairiausių priežasčių mane pasodinti, bet sugavo dėl tų atsišaukimų.“
O. Sorokina gyveno mažame Pervomaisko miestelyje, kur turėjo prekių naminiams gyvūnams parduotuvę. Ji buvo sulaikyta 2018 m., pateikus kaltinimus šnipinėjimu Ukrainos žvalgybos naudai, išdavyste ir ekstremizmu, rašo „Deutsche Welle“.
„Buvau apkaltinta ekstremizmu dėl to, kad ant sienų klijavau lapelius ir sveikinau žmones su Ukrainos nepriklausomybės diena,“ – aiškina ji. Moters nuosprendis – 13 metų kalėjimo.
Nėra šeimos, nėra ko bijoti
Kalėjime O. Sorokina susipažino su Anastasija Muchina. 72 metų moteris iš Luhansko 2018 m. buvo nuteista kalėti 16 metų, kaip pati teigia, taip pat už proukrainietiškus atsišaukimus. Moterys kalėjime susidraugavo, padėdavo viena kitai. Šiandien jos dalinasi viena palata klinikoje ir negali patikėti, kad galų gale yra laisvos, rašo „Deutsche Welle“.
„Aš nieko nebijojau,“ – O. Sorokina pasakoja apie gyvenimą separatistų kontroliuojamose teritorijose, kurias Ukraina laiko Rusijos okupuota zona. „Man buvo pasakyta, kad daug kuo rizikuoju, kad man gali nutikti blogų dalykų, – pasakoja moteris, vos sulaikydama ašaras. – Bet aš šeimos neturiu, todėl nebuvo dėl ko bijoti.“
Nors O. Sorokina kankinimų nepatyrė, sąlygos kalėjime buvo sunkios. „Gėrėme vandenį, kuris toli gražu nebuvo švarus geriamasis vanduo, – aiškina ji. – Į tualetą būdavom išleidžiamos tik du kartus per parą, kitiems atvejams mums buvo duotas kibiras, stovėjęs šalia tos vietos, kur valgėme.“
„Sąlygos buvo nežmoniškos,“ – „Deutsche Welle“ priduria O. Sorokina.
Nerimauja dėl ateities
Ukrainos vyriausybė visiems išvaduotiems buvusiems belaisviams pažadėjo 3,5 tūkst. eurų dydžio išmoką. Nė viena iš kalbintų moterų nežino, ką jos veiks toliau ir kur gyvens. O. Sorokina nori iškelti Rusijai ir separatistams bylą Europos žmogaus teisių teisme. Ji tikisi, kad Kijevas galiausiai perims separatistų kontroliuojamas teritorijas, rašo „Deutsche Welle“.
„Tai – mūsų šalis,“ – sakė ji su ašaromis akyse.
Galbūt dėl savo išlaisvinimo O. Sorokina turi būti dėkinga santykių tarp abiejų valstybių atsinaujinimui, tačiau moteris bijo, kad Ukraina už tai gali sumokėti per didelę kainą.
