Pasaulyje

2020.02.01 13:32

Klimatologas apie gaisrus Australijoje: ateityje sulauksime dar ne vienos „tobulos katastrofos“

Rūta Dambravaitė, LRT Radijo laida „Vienkartinė planeta“, LRT.lt2020.02.01 13:32

„Prie dabar vykstančių gaisrų neprisidėjo El Ninjo. Jei galvoti apie ateitį, dėl klimato kaitos, kuomet oro temperatūra augs, keisis kritulių pasiskirstymas, ir jei pridėsime tuos du veiksnius, kaip Indijos vandenyno dipolį ir El Ninjo, tai sulauksime tobulos katastrofos, kuomet visos sąlygos susidėlios taip, kad galimai degs visa Australija ir katastrofa bus dar baisesnė, nei šiųmetė“, – LRT RADIJUI sako klimatologas, Vilniaus universiteto (VU) doktorantas Justinas Kilpys.

Klimato kaitos padarinys

Australiją nuo praėjusių metų rugpjūčio siaubia vieni didžiausių krūmynų gaisrų šalies istorijoje. Jų mastą ir išplitimą nulėmė klimato kaitos paskatintos sausros ir karščio rekordai. Prognozuojama, kad gaisrai nerims dar mažiausiai mėnesį – iki vasario pabaigos.

Krūmynų gaisrai vasarą Australijoje yra dažnas reiškinys – sausas ir karštas oras liepsnoms leidžia greitai pasklisti. Tačiau šiemet viso pasaulio dėmesys į gaisrus kreipiamas dėl milžiniško jų masto. Katastrofiško dydžio gaisrai jau nusinešė 33 žmonių gyvybes ir suniokojo daugiau kaip 3 tūkstančius gyvenamųjų namų. Liepsnose, pasak australų ekologo Chriso Dickmano, žuvo milijardai laukinių gyvūnų: žinduolių, paukščių, roplių ir vabzdžių.

Katastrofiško dydžio gaisrai jau nusinešė 33 žmonių gyvybes ir suniokojo daugiau kaip 3 tūkstančius gyvenamųjų namų.

Klimatologas, VU doktorantas J. Kilpys sako, kad mokslininkams abejonių jau nekelia tai, kad vis dažniau pasaulyje kylantys miškų gaisrai yra klimato kaitos padarinys. Šį kartą, pasak jo, Australiją siaubiančius gaisrus sukėlė daugybė įvairių priežasčių. „Tačiau viena jų, besitęsianti jau daug dešimtmečių, yra klimato kaita, – sako J. Kilpys. – Australijos gaisrams formuotis labai padėjo tam palankios orų sąlygos – dėl klimato kaitos susidarę labai sausi ir karšti orai.“

Išdegė Graikijos dydžio plotas

Krūmynų gaisrai kilo visose Australijos valstijose, tačiau didžiausi židiniai dega rytiniame ir pietiniame krante – ten kur susitelkę daugiausiai gyventojų. Oficialiais duomenimis nuo gaisrų sezono pradžios pernai, išdegė daugiau nei 13 milijonų hektarų teritorijos – tai prilygsta visos Graikijos plotui. 3-ejus metus besitęsusi sausra ir karšti orai sudarė sąlygas, kad net mažiausia žiežirba gali įplieksti ugnį.

Numesti stikliniai buteliai gali sukoncentruoti šviesą ir sukelti gaisro židinį.

Klimatologas J. Kilpys sako, pagrindiniai ugnies sukėlėjai Australijoje yra žmonės ir žaibai. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Marylando universiteto Žemės mokslų tarpdisciplininiame centre besistažuojantis lietuvis taip pat tikina, kad nors ir retai, tačiau gaisrus įžiebia ir žmonių neatsakingas požiūris į gamtą – stiklinės taros išmetimas. „Numesti stikliniai buteliai gali sukoncentruoti šviesą ir sukelti gaisro židinį“, – teigia J. Kilpys.

Australų žiniasklaida, cituodama vietos specialistus aiškina, kad dažniausiai nevaldomi gaisrai įsiplieskia dėl natūralių priežasčių. Antai gruodžio pabaigoje į sausros paveiktus miškus trenkęs žaibas sukėlė gaisrą rytinėje Viktorijos valstijos dalyje. Ugnis per 5 valandas nukeliavo daugiau nei 20 kilometrų.

Dezinformacijos injekcija

Dar vieni gaisrų sukėlėjai yra žmonės. Nuo lapkričio, australų teisėsauga dėl tyčinio padegimo apkaltino mažiausiai 24 asmenis, dar beveik 200 iškelti kaltinimai. Tačiau ši oficiali informacija nebūtinai pasiekia visuomenę.

Dezinformacijos kampanija gali būti susijusi su klimato kaitos neigėjų pastangomis visuomenės akyse sumenkinti klimato kaitos įtaką gaisrų mastui.

Gaisrams Australijoje išplitus iki katastrofiško masto ir kai tai palietė daugybės vietinių gyvenimus, informacijos apie įvykių priežastis atsirado labai daug, tarp jų – ir klaidingos ar faktais nepagrįstos. Vienas iš dezinformacijos pavyzdžių – tai socialiniame tinkle „Twiter“ pradėjusi plisti informacija apie tai, kad tokio masto gaisrus neva sukėlė tyčiniai padegėjai.

Australijos Queenslando technologijos universiteto tyrėjų komanda išsiaiškino, kad daugumą šių pranešimų skleidžia netikros paskyros – vadinamieji troliai. Apibendrindami savo surinktą informaciją jie tai laiko galima dezinformacijos kampanija. Kai kurie specialistai linkę manyti, kad pastaroji dezinformacijos kampanija gali būti susijusi su klimato kaitos neigėjų pastangomis visuomenės akyse sumenkinti klimato kaitos įtaką gaisrų mastui.

Dipolio ir En Ninjo galia

Apie tai, kad Australijai gresia rimtos problemos dėl nevaldomų gaisrų grėsmės, mokslininkai kalbėjo jau ilgai. Antai klimatologas J. Kilpys sako, kad nekyla abejonių, jog tris metus iš eilės Australijoje sumušti karščio rekordai nulėmė gaisrų mastą. Apie tai, kad trūks drėgmės klimatologai gali numatyti iš anksto stebėdami dėsningumus vandenynuose.

„Indijos vandenyne yra toks vadinamas Indijos vandenyno dipolis, kai prie Australijos ir Afrikos krantų susidaro šiltesnio ir šaltesnio vandens masės vandenyne, o tai nulemia vėjų ir slėgio pasiskirstymą. Šiais metais ši Indijos vandenyno dipolio fazė buvo teigiama, o tai reiškia, kad prie vakarų Australijos susilpnėjo vakarų vėjai, vandenynas atšalo, iškrito mažiau kritulių, o visa tai vėliau sukėlė stiprius vėjus, kurie ir padėjo įsismarkauti gaisrams“, – sako J. Kilpys.

1982-1983-iųjų gaisrai Australijoje taip pat buvo dideli ir atnešę didelių nuostolių šaliai. Klimatologas pastebi, kad tuo metu taip pat buvo teigiama Indijos vandenyno dipolio fazė, tačiau veikė ir dar viena gamtos jėga – El Ninjo.

Sulauksime tobulos katastrofos, kuomet visos sąlygos susidėlios taip, kad galimai degs visa Australija ir katastrofa bus dar baisesnė, nei šiųmetė.

LRT.lt primena, kad El Ninjo vadinamas neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas. El Ninjo metu susilpnėja ir visai sustoja šaltoji Humbolto srovė. Tai atsitinka dėl vyraujančios vėjų krypties pasikeitimo, dėl kurio paprastai į vakarus stumiamas paviršinis (šiltas) jūros vanduo pradeda plūsti į rytus.

Per maždaug 3 mėnesius šilto vandens sluoksnis pasikeičia nuo pietryčių Azijos iki Pietų Amerikos. Rytinė Ramiojo vandenyno dalis įšyla, o prie Australijos ir Indonezijos vandens temperatūra krenta. Šie pasikeitimai gali sukelti pasaulinį poveikį orams, kuris pasireiškia ekstremaliomis sausromis ir kitais ekstremaliais orų reiškiniais, daugiausia Pietų Amerikoje ir pietryčių Azijoje bei Australijoje.

„Prie dabar vykstančių gaisrų neprisidėjo El Ninjo. Jei galvoti apie ateitį, dėl klimato kaitos, kuomet oro temperatūra augs, keisis kritulių pasiskirstymas, ir jei pridėsime tuos du veiksnius, kaip Indijos vandenyno dipolį ir El Ninjo, tai sulauksime tobulos katastrofos, kuomet visos sąlygos susidėlios taip, kad galimai degs visa Australija ir katastrofa bus dar baisesnė, nei šiųmetė“, – liūdnus žmogaus veiklos sukeltus klimato kaitos padarinius prognozuoja J. Kilpys.

Gaisrų ribojimas nepasiteisino

Australijos Melburno universiteto profesorius, miško ekologijos mokslų daktaras Rodney Keenan sako, kad krūmynų gaisrai Australijoje yra natūralus reiškinys ir šiltuoju metų laiku kyla jau milijonus metų. Dėl šios priežasties, augalai ir gyvūnai per ilgą laiką sugebėjo prie tokių sąlygų prisitaikyti ir natūraliai atsistatyti. Skirtumas tas, kad šį sezoną gaisrai išsiplėtė į jiems nebūdingas teritorijas ir yra labai smarkūs. Pasak australų profesoriaus, vienintelis būdas kiek įmanoma labiau sumažinti jų žalą – tai išankstinis pasiruošimas.

„Būtina investuoti gerokai daugiau lėšų ir pajėgų į pasiruošimą krūmynų gaisrams. Labai svarbu atsakingai vykdyti kraštotvarkos darbus – daug gaisro paveiktų vietovių ugnies iki šiol nebuvo mačiusios 30-imt ar net 50-imt metų, – sako R. Keenan. – Tose vietose augmenija buvo smarkiai suvešėjusi ir liepsnos ten plito labai greitai. Jei augalai tose teritorijose būtų iš anksto praretinti, žaibiška liepsnų išplitimo rizika sumažėtų.“

Pasak miško ekologijos mokslų daktaro, taip pat ne mažiau svarbu pagerinti galimybes gaisrininkų technikai privažiuoti prie atokių ir sunkiai prieinamų vietovių. „Mano nuomone kraštotvarkos srityje turėtų dirbti daugiau specialistų, nes jų Australijoje šiandien stinga.

Plėtojant gaisrų suvaldymo strategiją, reikėtų labiau pasikliauti ir vietinių aborigenų, čia gyvenusių daugiau nei 60-imt tūkstančių metų, patirtimi. Praktika rodo, kad jų naudojama technika ilgus amžius padėdavo nuo gaisrų išplitimo apsaugoti bendruomenes“, – tikina Melburno universiteto profesorius.

Aborigenų praktika vertinama rimčiau

Australų miško ekologas, kalbėdamas apie Australijos aborigenų patirtį, turi omenyje kontroliuojamus gaisrus. Europiečiai į Australiją atsikraustė prieš kelis šimtmečius, o iki tol vietiniai žemyne gyveno keliasdešimt tūkstančių metų ir sukaupė daug žinių apie vietos ekosistemas ir patirties, kaip atsargiai kontroliuojamais gaisrais neleisti jiems įsisiautėti.

Daugybė žmonių vis dar nesupranta, kad miškų gaisrai yra natūralus gamtos reiškinys, gyvuojantis milijonus metų.

Ilgą laiką kontroliuojami gaisrai Australijoje buvo nenaudojama praktika. Vis tik, paskutiniu metu, mokslinėms studijoms įrodžius tokių priemonių efektyvumą, į aborigenų sukauptą išmintį imama žiūrėti rimčiau. Tačiau, pasak miškotyros mokslų daktaro, miškų ekologo Žydrūno Preikšos, Australijoje vis dar gajus neigiamas požiūris į kontroliuojamus gaisrus.

„Daugybė žmonių vis dar nesupranta, kad miškų gaisrai yra natūralus gamtos reiškinys, gyvuojantis milijonus metų. Dar kai nebuvo žmogaus, gaisrai vyko. Žmonėms atrodo, kad gaisrai yra baisus gamtos reiškinys ir nenori jiems leisti įvykti. Tuomet, per ilgus metus, susikaupia labai daug degios medžiagos. Kuomet vis tik gaisras įsiplieskia, ta gausi, susikaupusi degi medžiaga suformuoja itin didelius gaisrus. Žinoma, tokiems dideliems gaisrams įvykti turi būti ir palankios gamtinės sąlygos – ilgametės sausros, aukšta temperatūra ir vėjas“, – sako Ž. Preikšta.

Eukaliptams gaisrai – būtini

Miškų ekspertas Ž. Preikša prieš porą metų viešėdamas Australijoje pats stebėjo kontroliuojamus gaisrus. Pasak jo, kadangi teritorijos yra labai didelės, padegimo skysčiai yra mėtomi iš lėktuvų. „Žinoma, prieš tai informuoja visuomenę, apsižiūri, kad miškuose nebūtų lankytojų, kad būsimas kontroliuojamas gaisras neišplistų ten, kur nereikia. Tokiu būdų yra neleidžiama susidaryti dideliui kiekiui nuokritų: lapų, šakų ir šakelių, – apie specialiai žmogaus vykdomus gaisrus pasakoja miškų ekologas. – Tai yra pažeminiai gaisrai – dideli medžiai nėra deginami.

Reguliarūs gaisrai yra būtini eukaliptui – jo sėklos turi šiek tiek apdegti. Kitu atveju eukalipto sėklos tiesiog nesudygsta.

Pasak jo, jeigu tokie gaisrai yra organizuojami reguliariai, didelių gaisrų yra išvengiama, jie kontroliuojami, o išdega tik pažemėje esančios nuokritos. Tačiau, pasak jo, jeigu tokiems gaisrams įvykti užkertamas kelias, tuomet susikaupia degios medžiagos perteklius ir kilus neplanuotam gaisrui, jį sustabdyti yra labai sunku.

Gamtininkas pasakoja, kad kontroliuojami gaisrai organizuojami siekiant dviejų tikslų. „Pirmas tikslas yra tas, kad gaisrai nekiltų sausringu metu, kuomet žmonės mėgsta turistauti, atvyksta į miškus automobiliais. Tai gi, norima išvengti žmonių aukų. Na, o antrasis tikslas – atšviežinti ekosistemą. Čia toks jau biologinės įvairovės palaikymas gaunasi. Juolab tokie reguliarūs gaisrai yra būtini eukaliptui – jo sėklos turi šiek tiek apdegti. Kitu atveju eukalipto sėklos tiesiog nesudygsta“, – tikina miškotyros mokslų daktaras Ž. Preikša.

Įspėjo dėl gresiančios katastrofos

Melburno universiteto profesorius R. Keenan, vertindamas Australijos valdžios pastangas susidoroti su katastrofiškais gaisrais aiškina, kad gaisrams pasiruošta buvo tik iš dalies. Pasak jo, krūmynų gaisrus tiriantys mokslininkai ir kraštotvarkos specialistai ilgai kartojo, kad reikia dėti daugiau pastangų ruošiantis gaisrams dar vėsiuoju sezonu.

Palankias sąlygas plisti gaisrams lemia būtent klimato kaita.

„Reikėjo vykdyti kontroliuojamus gaisrus, stebėti, o prireikus kontroliuoti augmenijos išplitimą, gerinti susisiekimo sąlygas sunkiai prieinamose vietose ir t.t. Per pastaruosius metus Vyriausybė skyrė lėšų gaisrų problemoms, tačiau mano ir daugelio kitų specialistų nuomone, krūmynų gaisrams suvaldyti nebuvo investuota pakankamai“, – sako Melburno universiteto profesorius.

Pasak R. Keenan, valstybė pakankamai nesureikšmino būtinybės tinkamai paruošti sausros paveiktų teritorijų, nors perspėjimus, apie klimato kaitos sukeltas, kaip niekad palankias, sąlygas kilti katastrofiškiems gaisrams, gavo. Anot jo, Australijos valdžia daug investavo į gyventojų perspėjimo apie gaisrus sistemą.

„Turime geresnę gesinimo įrangą, orlaivius, daugiau dėmesio skirta ugniagesių pasiruošimui: tiek profesionalių, tiek ir savanorių. Tikrai matau teigiamą pokytį. Tačiau mokslininkų bendruomenė ragino tobulinti ne tik pasirengimą gesinti jau įsiplieskusius gaisrus, bet atkreipti dėmesį į klimato kaitos aspektus ir tai, kad palankias sąlygas plisti gaisrams lemia būtent klimato kaita, – pasakoja Australijos gamtininkas. – Atsakingos institucijos buvo įspėtos iš anksto, kad šis sezonas potencialiai bus labai pavojingas ir kad būtina ruoštis iš anksto.“

Nespėjo perprasti šionykščio gyvenimo būdo

Australijos miškų ekologas atkreipia dėmesį dar į keletą nelaimės aspektų. Pasak profesoriaus, gyvenamųjų namų plėtra turėtų būti reguliuojama atsakingiau, kadangi yra gyvenviečių, įsikūrusių gaisro pavojaus zonose. Viena vertus būtų galima renovuoti senus namus arba pačiai valstybei išpirkti pavojingose zonose gyvenančių žmonių būstus.

Daug australų šalyje gyvena dar palyginti neilgai – yra pirmos ar antros kartos migrantai. Dėl to jie iki galo nesuvokia realios gaisrų grėsmės.

Pasak mokslininko, ypatingai svarbu šviesti šiais klausimais visuomenę. Daug australų šalyje gyvena dar palyginti neilgai – yra pirmos ar antros kartos migrantai. Dėl to jie iki galo nesuvokia realios gaisrų grėsmės. Vis dar yra žmonių, karštuoju sezonu keliaujančių po vietoves, kuriose itin didelė rizika kilti gaisrams. Miško ekologo teigimu, gaisrai Australijoje įprastai tęsiasi iki vasario pabaigos – tai karščiausias laikotarpis metuose. Jiems pasibaigus, teks imtis padarinių tvarkymo.

„Kraštotvarkos specialistai imsis patikrų ir vertins kaip stipriai gaisrai paveikė atskiras zonas: dauguma gyvūnų ir augalų Australijoje yra prisitaikę prie gaisrų, nes turi savo atsinaujinimo mechanizmus. Pavyzdžiui eukaliptai – jų sėkloms pasklisti yra reikalingas gaisras ir dūmai“, – Lietuvos miškų eksperto žodžius patvirtina Australijos miškų ekologas.

Teks taikytis prie klimato kaitos

Kita vertus, anot Melburno universiteto profesoriaus, žmonių pagalbos atsodinant augmeniją gali prireikti „dažnų gaisrų išalintose teritorijose arba atogrąžų miškuose“. „Krūmynai yra jautresni gaisrams. Gali tekti juos atsodinti tose vietose, kur natūraliai ataugti jiems užtruktų labai ilgai“, – žmogaus pagalbos reikalingumą įvardija R. Keenan.

Svarbu daugiau pajėgumų skirti prisitaikymui prie klimato kaitos.

Australijos miškų ekologas sako tikintis, kad ši nelaimė privers rimčiau atsižvelgti į klimato kaitos keliamą realią grėsmę žmonėms ir gyvajai gamtai. „Manau, kad tiek Australijos Vyriausybė, tiek visuomenė pagaliau rimtai atkreipė dėmesį į klimato kaitos keliamus pavojus, – tikisi profesorius. – Mokslininkų bendruomenė jau kurį laiką platino perspėjimus apie galimą didelę gaisrų riziką.“

Pasak jo, pagaliau pradedama įsisąmoninti, kaip svarbu imtis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. „Manau Australija turėtų rodyti iniciatyvą, keldama šį klausimą tarptautiniu lygiu. O taip pat svarbu daugiau pajėgumų skirti prisitaikymui prie klimato kaitos. Neprarandu vilties, kad šie gaisrai atneš pokyčių ir valdžia į gaisrų suvaldymo galimybes pradės žvelgti plačiau, – vilties nepraranda gamtininkas. – O kartu reikia atrasti būdą, kaip, užtikrinant saugumą, leisti australams mėgautis gamta.“

Parengė Vismantas Žuklevičius

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt