Pasaulyje

2020.01.30 05:30

Naujo Šaltojo karo grėsmė – ar Europos Sąjunga žino, ką daryti su Kinija?

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.01.30 05:30

Europos Sąjungos santykis su Kinija gali tapti lakmuso popierėliu, kuris parodys, ar gali vis dar 28 šalių Bendrija turėti efektyvią bendrą užsienio politiką, užtikrinti savo saugumą, ginti savo ekonominius interesus ir kartu išlaikyti saugumo garantijas bei sąjungą su JAV. LRT.lt kalbinti ekspertai, dalyvavę kasmetiniame „Sniego susitikime“, pateikia savo versijas apie ES vaidmenį šiandienos didžiųjų galių varžybose.

Aklai neseks JAV

Europos Sąjunga nedviprasmiškai atkreipė dėmesį į Kiniją pernai kovą, kai šią valstybę pavadino „sistemine priešininke“. Kaip LRT.lt teigia Egmonto Karališkojo tarptautinių santykių instituto direktorius Svenas Biscopas, toks pareiškimas nustebino Kiniją ir parodė, kad ES siekia kurti savo strategiją didžiosios Azijos valstybės atžvilgiu, įvardydama valstybę ir strateginiu partneriu, ir ekonominiu varžovu.

„Tai žinutė Kinijai, kad (...) mes jums atveriame savo rinką ir būtų teisinga, jei jūs padarytumėte tą patį, jei to nedarysite, mums teks persvarstyti savo atvirumą jums. Bet kartu tai žinutė JAV, kad mes turėsime savo pačių santykius su kitais partneriais. Ir santykis su kitomis galiomis nulems, kaip jos elgiasi su mumis Europoje. Jų nelems vien tai, ką jūs, amerikiečiai, apie jas galvojate“, – sako ekspertas.

Europos Sąjunga mato Kiniją kaip varžovę pirmiausia ekonomikoje, ES vadovybei nerimą kelia investicijos šalyse narėse, ypač į strategiškai svarbius objektus. Prancūzijos Strateginių studijų fondo direktoriaus pavaduotojas Bruno Tertrais LRT.lt sako, jog europiečių pozicijos nėra vieningos, todėl, kur kryps konsensusas, sudėtinga pasakyti.

„Europa nenori pasirinkti pusių, jei kalbame apie leidimąsi į naują Šaltąjį karą su Kinija. (...) Taigi ji (Europa) palaikys JAV pusę dauguma klausimų, bet nebūtinai sudarys bloką stojant prieš Kiniją“, – svarsto jis.

Jam pritaria ir S. Biscopas, nurodydamas, jog būtina išlaikyti santykį su JAV, bet amerikiečiai ES interesais nepasirūpins: „Dabar ne Šaltasis karas. Todėl amerikiečių ir europiečių interesai nevisiškai persidengia. Ekonominėje srityje aišku, kad amerikiečiai nepasirūpins Europos ekonominiais interesais. Todėl mums reikia savo geopolitinės pozicijos, bet išlaikant Aljansą.“

Iššūkis saugumui

Pernai Kinijos karinės jūrų pajėgos pirmą kartą dalyvavo pratybose su Rusija Baltijos jūroje. Nors kinai turi tik vieną užjūrio karinę bazę Džibutyje, karinį šios Azijos šalies potencialą jaučia ne tik Artimieji Rytai, bet ir Viduržemio jūros valstybės.

Tačiau, anot B. Tertrais, Europa vis dar nelaiko Kinijos karine grėsme, nors ši šalis gali paveikti ES saugumą kibernetiniais pajėgumais arba balistinėmis raketomis, o investicijos gali ateityje apsunkinti greitą NATO pajėgų dislokavimą sąjungininkų teritorijose.

„Kinija šiandien nėra tiesioginė karinė grėsmė Europai. Galbūt po 20 metų dalykai pasikeis“, – teigia ekspertas.

Ar yra galia?

JAV pripažįstant, jog tarptautinėje arenoje vėl įsigali didžiųjų galių varžybos, dėmesys krypsta į Kinijos galimybes bei ambicijas. Kyla klausimas, ar milžinišką ekonomiką ir virš 500 mln. gyventojų vienijanti Europos Sąjunga yra viena iš didžiųjų galių. Pats faktas, jog apie tai svarstoma, anot S. Biscopo, rodo, jog europiečiai dar neatlieka šio vaidmens.

„ES palaipsniui save pozicionuoja kaip didžiąją galią, kuri mėgina užimti stabilizuojantį vaidmenį. (...) ES bando save pateikti kaip tokią, kuri gali kalbėtis ir dirbti su visomis galiomis. Manau, tai naudinga visiems. Nes nėra poreikio pradėti naują Šaltąjį karą, kol tai nėra visiškai būtina“, – svarsto S. Biscopas.

Anot jo, ES jau vykdo svarbius gynybos saugumo integracijos procesus, bet juos būtina užbaigti nesustojant pusiaukelėje. Tai nereiškia ir strategiškai svarbaus aljanso su JAV atsisakymo, nors dėl didėjančios amerikiečių ir kinų santykių įtampos europiečiams reikėtų labiau rūpintis savo saugumu.

„Aljansas ir JAV atgrasymas išlieka, bet kartu net ir NATO viduje ES sudarantys europiečiai sąjungininkai ir partneriai turėtų imti galvoti apie save kaip apie stipresnę, autonominę, pirmąją gynybos liniją“, – prideda S. Biscopas.

Geopolitinė Komisija

LRT.lt kalbintas B. Tertrais nurodo, jog didžiosios Europos valstybės ima pripažinti, kad ES būtų naudinga turėti stiprius lyderius, tada būtų galima pasidalyti politikos sferomis su nacionalinių valstybių vadovais.

„Pavyzdžiui, diplomatiją Artimuosiuose Rytuose gali vykdyti Prancūzija, Vokietija ir JK, o kitas iniciatyvas vykdyti galėtų kiti ES vadovai“, – svarsto B. Tertrais.

Naujoji eurokomisarų vadovė Ursula von der Leyen skelbė sieksianti sukurti „geopolitinę Komisiją“, kuri įtvirtintų Europos Sąjungos vaidmenį vis ryškėjančiose pasaulio didžiųjų galių varžybose. Tačiau ES vadovai jau buvo kritikuoti dėl neaiškių ir lėtų reakcijų į JAV ir Irano santykių eskalaciją.

Anot S. Biscopo, lėtoką reakciją lengva kritikuoti, bet dėl to kalta ir praeitos kadencijos ES vadovybė, nesukūrusi bendros strategijos per 5 metus, o ES vis dar neturi aiškios pozicijos, ko siekia kaimyniniame Artimųjų Rytų regione.

„Žinome, kad norime nugalėti ISIS ir norime išsaugoti Irano branduolinį susitarimą, bet kokį politinį darinį norėtume matyti Irake – nežinome; kaip turėtų atrodyti politiškai stabili politinė sistema regione, kuri galėtų patenkinti Iraną ir Saudo Arabiją, – nežinome. Taigi mes nežinome, koks yra mūsų didysis politinis tikslas regione. Jei negali būti proaktyvus, gali tik reaguoti į tai, ką daro kiti.“