Pasauliui minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, buvusiose Aušvico – Birkenau mirties stovykloje, kurią naciai buvo įsteigę okupuotoje Lenkijos teritorijoje, popietę susirinks Holokaustą išgyvenę žmonės.
Sausio 27-oji Jungtinių Tautų paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena.
Šiemet lygiai 75-eri metai, kai sovietų kariai baigiantis Antrajam pasauliniam karui atvėrė vartus mirties stovyklos, kurioje naciai sunaikino daugiau nei milijoną žmonių, daugiausia žydų tautybės. Į minėjimo iškilmes atvyks ir karališkųjų šeimų narių, prezidentai, premjerai iš daugiau nei pusšimčio šalių, tarp jų – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Malkai Zaken buvo 12-ka, kai ją išsiuntė į Aušvicą. Ji rodo numerį, kurio neįmanoma ištrinti – 76979. Tai buvo prieš daugiau nei 75-erius metus, bet prisiminimai iki šiol degina. Kai jie tampa neįmanomai skaudūs, 91-erių moteris paima lėlę.
„Kai buvau maža, mama man daug lėlių pirkdavo, buvau labai lepinamas vaikas, jaunėlė. Kai naciai nužudė mamą dujų kameroje, jai buvo 35-eri. Visur ieškojome – kur mama, o jos nėra... Nuo tada lėlės yra mano vienintelis ryšys su mama“, – pasakoja M. Zaken.
Mirties stovykloje ji praleido trejus metus, buvo kartu su šešiais šeimos vaikais, vienintelė išgyveno.
„Man taip pat teko mokytis gyventi be tėvų. Jie turėjo iš viso 11 brolių ir seserų, visos šeimos neliko – mano senelių, tetų, dėdžių, pusbrolių“, – sako Holokaustą išgyvenusi Joana Salter.
77-erių gydytoja Eva Umlauf buvo vos dvejų, kai pateko į Aušvicą: „Stebuklas, kad išgyvenau. Tai buvo paskutinis kalinių transportas, kuris nebuvo nukreiptas tiesiai į dujų kameras. Naciai prieš porą dienų buvo sustabdę nuodijimą dujų kameromis.“
Tai buvo 1944-ųjų lapkritis, nacistinė Vokietija artėjo prie pralaimėjimo. Eva buvo per maža, kad prisimintų Aušvico siaubą, bet numeris ant rankos išliko. Kartu su trimis sūnumis ji vyks į iškilmes Aušvice, ten kalbės.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nevyko į praėjusią savaitę Jeruzalėje surengtas Aušvico išvadavimo 75-mečio iškilmes po to, kai jam nebuvo suteikta teisė kalbėti, nors tai padaryti galėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris pastaruoju metu, mėgindamas menkinti Molotovo–Ribentropo paktą, ėmėsi kaltinti Lenkiją esą bendradarbiavus su nacistine Vokietija ir net prisidėjus prie to, kad įsižiebė Antrasis pasaulinis karas.
„Manau, kad Holokausto aukų paminėjimo iškilmės turi vykti ten, kur visuomet rengiamos – buvusioje nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje“, – sako A. Duda.
Lenkijos prezidentas sakė, jog stengsis, kad iškilmėse Lenkijoje svarbiausi būtų Holokaustą išgyvenę žmonės, kurių vis mažiau ir ne vienam jų šios iškilmės gali būti paskutinės.
Išvakarėse popiežius Pranciškus ragino susimąstyti ir niekada nepamiršti: „Kiekvienas širdyje tarkime „niekada daugiau, niekada daugiau“.
Kaip teigia istorikai, Londone įsikūrusi Lenkijos egziIio Vyriausybė dar 1942-ųjų gruodį skelbė, kas vyksta Aušvice ir už trijų kilometrų eančioje Birkenau stovykloje, bet tarptautinė bendruomenė esą negalėjo patikėti. Išvakarėse Nyderlandų premjeras Marcas Rutte Vyriausybės vardu atsiprašė žydų už prieškario persekiojimus. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta daugiau nei pusė Europoje gyenusių žydų tautybės žmonių.
