Pasaulyje

2020.02.01 21:54

Nobelio taikos premija tik pradžia – Etiopijos politiką skaldo seni etniniai nesutarimai

LRT.lt2020.02.01 21:54

Paskutinius keletą dešimtmečių Etiopijos politinius pasirinkimus lėmė etninė priklausomybė. Artėjant rinkimams, ministras pirmininkas Abiy Ahmedas bando ieškoti labiau vienijančių alternatyvų, suteikdamas šaliai vilties, bet ir susilaukdamas skeptiškų komentarų, rašo „Deutsche Welle“.

Mažiau kaip po penkių mėnesių Etiopijoje bus surengti nacionaliniai rinkimai, galimai pakeisiantys šalies bendrą vaizdą. Abiy Ahmedui neseniai atsiėmus Nobelio taikos premiją, visų akys krypstą į savo balsą atiduoti pasiruošusios antros pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybės žmones.

O pats ministras pirmininkas turi gana ambicingų planų. Jo neseniai įkurta „Visos Etiopijos gerovės partija“ (PP), planuojama, turėtų pakeisti dabartinę valdančiąją koaliciją – „Etiopijos liaudies revoliucinį demokratinį frontą“ (EPRDF).

Jis tai padarė ne tik norėdamas atsitraukti nuo aršiai kritikuojamo palikimo, bet ir siekdamas atsiriboti nuo ryškiai pagal etninę priklausomybę pasidalinusios politinės aplinkos, rašo „Deutsche Welle“.

Etninė priklausomybė ir politika

Pastaruosius tris dešimtmečius Etiopijos politikos kultūra buvo grįsta etniškumu. Partijos, kurių dauguma suformuotos, laikantis etniškumo principų, bandė prastumti savo atstovaujamos etninės grupės reikalus, praktiškai nekreipdamos dėmesio į bendrus klausimus, pavyzdžiui, socialines ar ūkio problemas.

Kai kurių analitikų teigimu, tai buvo naudinga populistams ir tapo viena iš etninio konflikto ir migracijos šalies viduje priežasčių. „[Partijos] bando pateisinti savo egzistavimą aiškindamos, kad kiti ruošiasi jus pulti kaip etninę grupę. Jokių kitų priežasčių egzistuoti jos neturi, – sako Adis Abebos universiteto teisės profesorius Girmachew Alemu. – Etninė priklausomybė trukdo žmonėms susivienyti ir kovoti už savo teises – jie mano, kad yra labiau skirtingi nei panašūs.“

Beveik 30 metų kai kurioms etninėms grupėms nebuvo leidžiama dalyvauti sprendimų priėmimo procese, o autoritarinio režimo apraiškos lėmė, kad joms net nebuvo suteikiama galimybė pasisakyti.

Po to, kai 2018 m. Abiy Ahmedas atėjo į valdžią ir suteikė daugiau žodžio laisvės, tapo lengviau reikšti nepasitenkinimą, o tai paskatino kerštu alsuojančias diskusijas devyniuose savivaldą turinčiuose šalies regionuose.

Daugelyje šalies vietų tokia dinamika, karu su greitai augančiu gyventojų skaičiumi, įplieskė konfliktus, paskatino su žemės nuosavybe, sienų klausimu ir politiniu atstovavimu susijusį susiskaldymą. Kaip matyti iš Sidamoje vykusio referendumo ir neramumų Oromijoje, praėjusiais metais šalyje buvo juntamas postūmis link regionų savarankiško sprendimų priėmimo, rašo „Deutsche Welle“.

Bandymai suderinti tapatybes

Siekdamas kovoti su šia susiskaldymo atmosfera Abiy Ahmedas sukūrė „Medemer“. „Sinergija“ arba „papildymas“ reiškiantis žodis tapo ministro pirmininko šūkiu. Sakoma, kad juo išreiškiama vienybę įvairovėje skatinanti ideologija.

Tokiu būdu naujoji partija stengiasi sujungti regionines partijas ir kurti daugiatautes platformas, prie kurių gali jungtis įvairių etninių grupių atstovai. Tačiau pats etniškumo elementas niekur nedingsta. Politinis atstovavimas sprendimus priimančioje institucijoje vis tiek iš esmės priklausys nuo konkrečiai etninei grupei priklausančių žmonių skaičiaus, rašo „Deutsche Welle“.

„Partijos [EPRDF] narės buvo vienodai atstovaujamos centriniame komitete, nors jos pačios atstovauja skirtingą šalies gyventojų skaičių, – aiškina populiarus Etiopijos tinklaraštininkas, rašytojas ir aktyvistas Befeqadu Hailu. – Pavyzdžiui, Oromo grupė atstovavo daugiau kaip 30 mln. žmonių, o tuo tarpu Tigrayan – mažiau kaip 10 mln. Tokiu būdu vienai grupei suteikiama neproporcingai daug galių.“

Be trijų buvusių EPRDF partijų prie PP taip pat prisijungė ir penkios iki šiol su valdančiąja koalicija sietos regioninės partijos. Tarp jų ir „Somalių demokratinė partija“, atstovaujanti trečią pagal gyventojų skaičių Etiopijos regioną. „Anksčiau [šios] politinės partijos atstovavo EPRDF interesus, tačiau nuo šiol jos priklauso naujai nacionalinei partijai ir nebebus saistomos jokiais patronavimo ar klientelizmo saitais, – aiškina Georgia Ginnett koledže politikos mokslus dėstantis Yohannes Gedamu. – Nuo šiol [jos] galės tiesiogiai dalyvauti, sprendžiant partijos reikalus ir įgyvendinant nacionalinę politiką.“

Užsitikrindama etninį atstovavimą ir tuo pačiu metu kurdama labiau integracinio pobūdžio partiją, PP tikisi atrasti aukso vidurį tarp aiškiai išreikštų Etiopijos žmonių etninių tapatybių ir nacionalinės vienybės. Pasak Yohanneso Gedamu, tai būtų didžiulis proveržis: „Panašu, kad „Gerovės partija“ yra pasiryžusi vienodai ginti tiek grupių, tiek ir atskirtų asmenų teises, o tai būtų labai teisingas pirmasis žingsnis atsiribojant nuo etnizuotos politikos.“

Visgi etniškumas yra tik vienas iš daugelio klausimų, atsidursiančių partijų darbotvarkėse, rašo rašo „Deutsche Welle“. Paskyrusi regionų lyderius, PP galės kontroliuoti pernelyg populistinį diskursą. „Žmonės nori, kad jų kalba, kultūra ir kiti glaudžiai su etniškumu susiję dalykai būtų gerbiami, tačiau mes galime pasistengti, kad tai nebūtų vienintelis keliamas klausimas,“ – sako Girmachew Alemu.

Prieštaraujantys balsai

Ne visi įtakingi asmenys ir grupės su džiaugsmu reagavo į partijų susijungimą. Nepritariantieji atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, partija kol kas taip ir nepaskelbė išsamios programos. „Medemer“ jie laiko rinkodaros priemone, kuri, besitęsiant smurtui religiniu ir etniniu pagrindu, nepateikia konkrečių svarbiausių problemų sprendimo būdų, rašo rašo „Deutsche Welle“.

Be to, nuo pat dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios Etiopijos politikoje dominuojantis „Tigray liaudies išsivadavimo frontas“ (TPLF) atsisakė jungtis prie naujosios partijos, pabrėždamas, kad ji nepaiso šalies politinės realybės. „[EPRDF nariai] vargiai susipažinę su [jos] programa ir kitais dokumentais. Tai yra visiškai nepriimtina, – aiškina vyresnysis TPLF pareigūnas Getachew Reda. – Žmonėms iš tiesų rūpi jų tapatybė. Jie tai laiko itin svarbiu klausimu. Tikėtis, kad staiga išnyks skirtybės ir viskas vyks sklandžiai vien dėl to, kad ministras pirmininkas nutarė sujungti šias partijas, tikrai nėra pagrindo.“

Yra ir kitų veiksnių, paaiškinančių, kodėl TPLF taip atsargiai žiūri į šiuos pokyčius. „Praėjusiais metais TPLF prarado nemažą dalį įtakos ir tai labai gerai matyti jos pasipriešinime naujos partijos sukūrimui, – aiškina nepelno organizaciją „Tarptautinė krizės grupė“ atstovaujantis analitikas Williamas Davisonas. – Be to, TPLF taip pat prieštarauja staigiam Abiy Ahmedo posūkiui link ekonominio liberalizmo, kurį vertina kaip jos pačios įdiegto valstybinio plėtros modelio sunaikinimą.“

Pasipriešinimas PP kyla ir iš kitų pusių, įskaitant Abiy Ahmedo Oromo grupę, rašo rašo „Deutsche Welle“. Įtakingas Oromo politikas ir ministro pirmininko sąjungininkas Lemma Mergesa išsakė savo susirūpinimą ir kol kas lieka neaišku, ar jis prisijungs prie naujosios partijos.

Oromijoje pasigirsta ir daugiau susirūpinusių balsų. „Taip gali būti dėl principinių priežasčių, susijusių su omorų teisėmis, arba dėl kur kas pragmatiškesnių dalykų – galbūt jie mano kad „Gerovės partija“ neturi galimybių surinkti daug balsų Omorijoje,“ – aiškina W. Davison.

Partijų stiprinimas

Verta pažymėti, kad rinkimų baigtis kai kuriuose regionuose toli gražu nėra aiški, rašo „Deutsche Welle“.

Resursai, kuriuos PP paveldėjo kaip EPRDF įpėdinė ir tai, kad partija yra visiškai nauja, gali padėti jai užsitikrinti daugumą nacionaliniame parlamente. Tačiau regioninėse valdžios institucijose etninėms-nacionalistinėms partijoms gali išeiti į naudą tai, kad neliko EPRDF, ir jos gali susirinkti rinkėjų, manančių, kad PP nepatenkins jų etninės grupės lūkesčių, balsus.

„Didelė tikimybė, kad valdančioji partija ar koalicija centrinėse institucijose susidurs su regionų valdžios organus kontroliuojančių partijų opozicija,“ – spėja W. Davisonas.

Tai sukurtų naują Etiopijos politinį kraštovaizdį, kuris, greičiausiai, paskatintų šiek tiek kitokią dinamiką. Nepaisant to, jei nebus elgiamasi atsargiai, šie planai gali sulaukti aršios politinės kritikos dar iki rinkimų. Analitikų teigimu, galimas netgi rinkimų atidėjimas, rašo „Deutsche Welle“.