Kinija trečiadienį pareiškė „neturinti jokių ketinimų dalyvauti“ trišalėse ginkluotės kontrolės derybose. Tokia Pekino reakcija paskelbta praėjus dienai po to, kai Vašingtonas paragino Kiniją prisijungti prie JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės kontrolės derybų.
Jungtinės Valstijos jau dalyvavo dviejuose derybų su Rusija etapuose. Derybose siekiama išsiaiškinti nesusipratimus dėl kritinių saugumo klausimų, kylančių po to, kai pernai žlugo nuo Šaltojo karo galiojusi branduolinės ginkluotės kontrolės sutartis.
Vašingtonas ne kartą užsiminė, kad prie derybų gali prisijungti ir Pekinas.
Vis dėlto Kinijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Geng Shuangas apkaltino Jungtines Valstijas naudojantis Kinijos įsitraukimu į derybas kaip „pretekstu išvengti ir perkelti kitiems savo pačių branduolinio nusiginklavimo atsakomybes“.
„Kinija neturi jokių ketinimų dalyvauti vadinamosiose Kinijos–JAV–Rusijos trišalėse ginkluotės kontrolės derybose“, – spaudos konferencijoje Pekine sakė Geng Shuangas.
Vašingtonas ne kartą įspėjo Kiniją dėl skaidrumo trūkumo, kalbant apie augantį šalies branduolinį arsenalą, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikino, kad bet kokia nauja branduolinio nusiginklavimo sutartis turi įtraukti ir Kiniją.
Geng Shuangas, turėdamas omenyje JAV, pareiškė, kad „šalis su didžiausiu ir moderniausiu ginkluotės arsenalu pasaulyje turi nuoširdžiai įgyvendinti savo ypatingus branduolinio nusiginklavimo įsipareigojimus“.
JAV ambasadoriaus prie Ženevos nusiginklavimo konferencijos Roberto Woodo teigimu, Kinijos branduolinių galvučių skaičius per ateinantį dešimtmetį turėtų padvigubėti.
„Turime išspręsti šią rimta grėsmę strateginiam stabilumui – skaidrumo trūkumą dėl Kinijos branduolinio arsenalo didinimo“, – sakė R. Woodas.
JAV ir Rusija, po abipusių kaltinimų sutarties pažeidinėjimais, pernai rugpjūtį nutraukė 1987 m. pasirašytą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį.
