Pasaulyje

2020.01.19 14:36

Iranas perspėjo apie Europos šalių sprendimo pasekmes TATENA

BNS 2020.01.19 14:36

Irano parlamento vadovas sekmadienį perspėjo apie neįvardytas pasekmes Jungtinių Tautų atominės energijos agentūrai (TATENA), jeigu Europos šalys, prieš Iraną inicijavusios ginčo mechanizmą, elgsis „nesąžiningai“.

Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija praėjusią savaitę inicijavo procesą ir apkaltino Iraną nesilaikant 2015 metų branduolinio susitarimo dėl jo branduolinės programos apribojimo. Savo ruožtu Iranas apkaltino bloką neveiksnumu dėl JAV sankcijų.

Trys ES šalys teigia esančios ir toliau įsipareigojusios šiam susitarimui, kuriam jau smarkiai pakenkė Jungtinių Valstijų pasitraukimas 2018 metais bei paskesnis šalies sprendimas vienašališkai vėl įvesti sankcijas svarbiems Irano ekonomikos sektoriams.

„Tenka apgailestauti dėl to, ką padarė šios trys Europos šalys Irano branduoliniu klausimu“, – pareiškė Irano parlamento pirmininkas Ali Larijani, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra IRNA.

„Mes aiškiai sakome, kad jeigu Europa dėl kažkokios priežasties branduolinio susitarimo 37-uoju straipsniu pasinaudos nesąžiningai, tuomet Iranas priims labai rimtą sprendimą dėl bendradarbiavimo su agentūra“, – sakė Irano parlamento pirmininkas, turėdamas omeny TATENA.

Nuo praėjusių metų gegužės Iranas laipsniškai atsisakė kai kurių branduoliniame susitariame numatytų įsipareigojimų, reaguodamas į Jungtinių Valstijų vėl įvestas sankcijas bei Europos negebėjimą tam sutrukdyti.

Tačiau Irano parlamento pirmininkas pabrėžė, kad tokie šalies žingsniai gali būti atšaukti, jeigu bus realizuoti Teherano interesai.

Naujausią ir galutinį žingsnį Iranas žengė sausį, kai atsisakė urano sodrinimo įrenginių skaičius apribojimo.

Irano branduolinį susitarimą 2015 metais Vienoje pasiekė Iranas, trys minėtos Europos šalys, Jungtinės Valstijos, Kinija ir Rusija. Sutartyje yra nuostata, jog kuri nors iš šalių jungtinei komisijai gali paskelbti, jog kita kuri nors šalis nesilaiko susitarimo.

36-ajame ir 37-ajame sutarties straipsniuose nurodoma, kad jeigu komisija neišspręs kilusio klausimo, tuomet klausimas bus perduotas patariamajai valdybai, o galiausiai – JT Saugumo Tarybai, kuri galėtų vėl įvesti sankcijas.

Sprendimas inicijuoti vadinamąjį ginčo mechanizmo procesą buvo priimtas augant įtampai tarp Vakarų ir Irano po to, kai per amerikiečių antskrydį žuvo Irano aukšto rango generolas Qasemas Soleimani, o Iranas po kelių dienų pripažino, jog per klaidą numušė ką tik iš Teherano pakilusį Ukrainos aviakompanijos keleivinį lėktuvą.

„Klausimas nėra susijęs su Irano elgesiu“, – pabrėžė Irano parlamento pirmininkas. „Tai susiję su Amerikos grasinimais, įstūmusiais galingą Europos šalį į žeminančią ir neteisingą“ poziciją, sakė A. Larijani.

Vokietija praėjusią savaitę patvirtino, kad Jungtinės Valstijos grasina įvesti 25 proc. importo muitą europietiškiems automobiliams, jeigu Europos blokas ir toliau rems branduolinį susitarimą.