Artėjant Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo minėjimui, naujas smūgis Maskvos ir Varšuvos ginče dėl istorinių įvykių prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu. Kremlius apkaltino Lenkijos pasipriešinimo judėjimą, organizavusį keturiasdešimt ketvirtųjų sukilimą Varšuvoje, „naikinus žydus“. Ekspertai sako, kad Maskvos bandymai savaip interpretuoti istoriją yra tik bandymas patiesinti savo įtakos sferas Europoje ir užmaskuoti sovietų ir nacių sąjungą.
Sniego susitikime netoli Trakų dalyvavę politikos ekspertai pripažįsta, kad neverta tikėtis pokyčių Rusijos politikoje ir po Putino siūlymo keisti valdžios galias.
Rusijoje gali keistis viskas išskyrus tai, kieno rankose valdžia. Juokauja Vakarų ekspertai, V. Putinui paskelbus apie siūlomas reformas – sumažinti prezidento galias, jas perduodant Dūmai, premjerui ir Valstybės Tarybai. Analitikų teigimu, per kelis dešimtmečius Putinas sukūrė sistemą iš kurios negali pasitraukti ir pats.
„V. Putinas turi, kaip vadinu, Karaliaus Lyro, problemą. Karalius Lyras norėjo pasitraukti ramiai ir oriai, bet tu to negali padaryti, kai esi toks karalius kaip Lyras. Jis susikūrė priešų. Jis nebuvo malonus žmogus. Ir tokie neturi saugaus pasitraukimo galimybės. V. Putinas beveik sugriovė teisės viršenybę Rusijoje ir ją pakeitė tironija ir kleptokratija. Tad jis negali nusisukti ir tikėtis, kad teisės ir teisingumo sistema jį apsaugos nuo priešų jam pasitraukus. Jis neturi tokios apsaugos ir jam reikia valdžios“, – sako „Atlantic Council“ analitikas, buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Danielis Friedas.
„Royal United Services Institute“ direktoriaus pavaduotojas Jonathanas Eyalas teigia, kad V. Putinas mato save svarbiausią asmenį.
„V. Putinas įsitikinęs, kad jis yra svarbiausias. Jis ne vienintelis pasaulyje taip manantis. Jo metinėje kalboje tarp eilučių galima išskaityti mintį, kad Rusijai reikia stiprios rankos. Toks naratyvas yra nuo pat pradžių. Yra ir ideologinis tikėjimas, kad V. Putinas vienintelis žino kaip valdyti Rusiją. Pastarųjų dienų V. Putino žinutė yra ta, kad jis bus valdžioje, kol galės tą daryti biologiškai. Ir svarbiausia, kad po savęs jis paliks autoritarinę, centralizuotą, priešišką vakarams valdžios struktūrą“, – pastebi jis.
Tradiciniame Vakarų ekspertų ir politikų susitikime netoli Trakų dalyvavę analitikai pripažįsta, kad kol kas sunku nuspėti tik vieną – kokį postą planuoja sau V. Putinas.
Vakaruose pasipiktinimą sukėlė Rusijos bandymai interpretuoti istoriją. V. Putinas kelis kartus yra pareiškęs, kad Lenkija yra atsakinga už Antrąjį pasaulinį karą. V. Putinas apkaltino Varšuvą sąmokslu su nacistine Vokietija ir antisemitizmu.
„O brangus Dieve, tai baisu. Ką V. Putinas padarė, tai paprasčiausiai kelia pasipiktinimą. Bet esu laimingas sakydamas, kad jam nepavyko. Visa Vakarų reakcija rodo, kad Rusijos, atsiprašau, V. Putino, bandymai aptemdyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, priversti mus užmiršti Molotovą ir Ribentropą ir bendrą sovietų ir nacių karinį paradą 1939-ųjų spalį Breste, žlugo“, – teigia D. Friedas.
Analitikų teigimu, tokie bandymai skirti ne vakarams o pačiai Rusijai, siekiant Sovietų Sąjungą pavaizduoti kaip kone vienintelę kovotoją su naciais. Ir nors daugelis Vakarų valstybių pasmerkė tokius istorijos interpretavimus, britų analitikas mano, kad reakcija nepakankama.
„Man keista, kad minint 75-ąsias Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines, Izraelis pakvietė kalbėti poną V. Putiną, o Lenkijos prezidento ten nebus. Man keista, kad Izraelis tinkamai neatsakė į Rusijos bandymus teisinti paktą su Hitleriu. Man keista, kad Prancūzijos prezidentas vis dar planuoja vykti į karinį paradą Maskvoje, gegužę, nepaisydamas Rusijos bandymų klastoti istoriją“, – tikina J. Eyalas.
Pasak analitiko, tai net nėra diskusijos apie istoriją. Tai yra bandymai pateisinti Rusijos agresyvią politiką.
