Viena ilgiausiai veikiančių arabų pasaulio naujienų agentūrų Kaire įsikūrusi „Al-Ahram“ skelbia Rusijos ruporo „Sputnik“ platinamas naujienas, rašo „The Conversation“.
2015 m. pasirašius sutartį tarp „Al-Ahram“ ir „Rossiya Segodnya“, arabų laikraščiui priklausantis tinklalapis „Bawaba Al-Ahram“ šalia patikimų naujienų agentūrų, tokių kaip „Agence France-Presse“ ir „Reuters“ straipsnių, perspausdina ir Rusijos vyriausybei priklausančio „Sputnik“ skelbiamą informaciją.
Skirtingai nuo minėtų naujienų agentūrų, Kremliaus ruporu vadinamas „Sputnik“ naujienų kanale „Al-Ahram“ pateikia įvairiausio lygio paskalų, pavyzdžiui, apie mokslininkų iš Sirijos raginimą „boikotuoti“ makiažo priemonių naudojimą arba apie buvusio Egipto prezidento automobilio – įspūdingo 1958 m. „Chevrolet“ – atkasimą ir restauravimą.
„Al-Ahram“ tinklalapiui tokie straipsniai padeda užsitikrinti didesnį skaitomumą, o Kremliaus propagandistams vien jų paskelbimas reiškia, kad didysis strateginis tikslas buvo pasiektas – neutralizuotas skirtumas tarp tokių naujienų agentūrų kaip „Reuters“ ir Kremliaus „Sputnik“ bei panaikinta skirtis tarp žurnalistikos ir melagingų naujienų, rašo rašo „The Conversation“.
Šis bendradarbiavimas yra ilgalaikės Rusijos kampanijos, kuria siekiama užsitikrinti įtaką Egipto ir kitų pasaulio šalių, neišskiriant ir JAV, žiniasklaidoje, dalis.
Džordžo Meisono universiteto dėstytojo Nathanielio Greenbergo atlikti tyrimai, įskaitant ir tuos, kurie suguls netrukus pasirodysiančioje knygoje, pateikia daugiau informacijos apie Maskvos pastangas kovoti su arabų pasaulio demokratizacija per žiniasklaidą. Jos neatsiejamos nuo Maskvos pasauliniu mastu vykdomos kampanijos remti Rusijai simpatizuojančius nacionalistinius judėjimus ir politikus, rašo „The Conversation“.
Realybės transformavimas
Rusijos skleidžiamos dezinformacijos plitimas Egipte nėra toks netikėtas, koks galėtų pasirodyti skaitytojams Vakaruose. Maždaug nuo 1961 m. laikraštis „Al-Ahram“ yra naudojamas kaip Egipto vyriausybės informacijos kanalas, o Rusija seniai siekia įtakos kurioje nors iš pagrindinių arabų valstybių.
Pastaraisiais metais Rusijos verslo ir vyriausybinės agentūros nemažai investuoja į Egipto kariuomenę, dujų atsargas jūroje, atominę ir pramoninę infrastruktūrą bei švietimo programas, rašo „The Conversation“.
Tuo pačiu metu vyksta ir Rusijos informacijos kampanija, sugebėjusi sudominti vieno iš didžiausių arabų pasaulio laikraščių vadovybę. Kaip apie sutartį su „Sputnik“ sakė pats „Al-Ahram“ vyriausiasis redaktorius, Egipto ir Rusijos santykiai šiuo metu yra artimesni nei bet kada, o naujasis žiniasklaidos bendradarbiavimo „protokolas“ tik dar labiau „šį bendradarbiavimą remia“.
Leidinio „Al-Ahram“ kultūra labai primena Rusijos valstybinės žiniasklaidos kultūrą. „Al-Ahram“ puslapiuose atspindima realybė atkartoja vyriausybės politikos liniją.
Kai faktai neatitinka oficialiosios istorijos, redaktoriai tiesiog šiek tiek pakoreguoja realybę, kaip nutiko 2010 m., kai „Al-Ahram“ išspausdino „pataisytą“ Baltųjų Rūmų pranešimo spaudai nuotrauką, vaizduojančią Egipto prezidentą Hosni Mubaraką, einantį įvairių valstybių lyderių grupės priešakyje, kai iš tikrųjų jis ėjo nuo jų atsilikęs, rašo „The Conversation“.
Visuomenės dėmesio nukreipimas
2011 m., kai Arabų pavasariu vadinami antivyriausybiniai protestai apėmė ir Egiptą, „Al-Ahram“ įvykius nušviesdavo naudodamasis Rusijos pamėgta dezinformacijos skleidimo taktika, įskaitant ir tai, ką žurnalistas Peteris Pomerantsevas pavadino „užkabink ir atitrauk“.
2011 m. sausio 25 d., kai Egipte buvo suplanuotas vienas pirmųjų protestų, pirmajame „Al-Ahram“ puslapyje pasirodė trijų savaičių senumo istorija apie sprogimą koptų bažnyčioje Aleksandrijoje. Tai buvo išsamus įvykio aprašymas, nukreipiantis dėmesį nuo to, kas tą dieną turėjo vykti Kaire.
Žymus Egipto opozicijos dienraštis „Al-Shorouk“, atvirkščiai, sausio 25 d. protestų aprašymą pradėjo straipsniu apie „internetines demonstracijas“, kurių metu susiduria vyriausybės ir opozicijos pajėgos, rašo „The Conversation“.
Sausio 26 d. „Al-Ahram“ tęsė pasirinktą dėmesio nukreipimo strategiją, informuodamas, kad protestai („ihtijajat“) ir maištai („idtirabat“) darosi vis intensyvesni... Beirute. Kitos pagrindinės tos dienos istorijos buvo trumpas priminimas apie bažnyčioje sprogusią bombą ir Užsienio prekybos ir pramonės ministerijos planai atmesti svarbią prekybos sutartį su JAV.
Tuo tarpu opozicinio „Al-Shorouk“ tos pačios dienos pirmajame puslapyje puikavosi antraštė: „Įniršio vulkanas pasklido Kairo gatvėmis ir sprogo Tahriro aikštėje.“
Dar vienas būdas
Kaip N. Greenbergas pastebėjo tuo metu gyvendamas ir vykdydamas tyrimus Kaire, įvairios šalies viduje ir už jos ribų veikiančios grupuotės įnirtingai stengėsi suformuoti visuomenės nuomonę apie vykstančius protestus. „Al-Ahram“ tąkart sulaukė pagalbos iš „WikiLeaks“.
Kai sausio 28 d. įvairios pasaulio naujienų agentūros ruošėsi nušviesti Egipto „Įniršio penktadienį“ – masinę demonstraciją, kurioje pirmą kartą turėjo būti pademonstruota visa Musulmonų brolijos jėga – „WikiLeaks“ paskelbė pluoštą iš JAV valstybės departamento praėjusiais metais pavogtų dokumentų. Ši nutekinta informacija sužaidė atsvaros protestų rėmėjų palaikymui ieškančio „Al-Ahram“ naudai, rašo „The Conversation“.
Londono dienraštis „The Daily Telegraph“, pasirašęs sutartį su Julianu Assange dėl dalies nutekintų dokumentų publikavimo, išspausdino straipsnį pavadinimu „Egipto protestai: Amerika slapta remia sukilimo vadus“.
Kartu su straipsniu „The Telegraph“ paskelbė „konfidencialų“ prierašą, aprašantį 2009 m. Vašingtone vykusį susitikimą, kurio metu „keletas opozicinių jėgų sutiko paremti nerašytą perėjimo prie parlamentinės demokratijos planą, numatantį prezidento pozicijų silpnėjimą ir ministro pirmininko bei parlamento valdžios stiprėjimą prieš planuojamus 2011 m. rinkimus.“
Iš kitų tąkart nutekintų dokumentų matyti, kad JAV valstybės departamentas „prodemokratinėms jėgoms“ Egipte skiria milijonus dolerių. Kaip N. Greenbergui sakė JAV ambasadorė Egipte Margaret Scobey, Amerikos parama demokratiniam judėjimui Egipte ir kitose šalyse nėra jokia paslaptis, rašo „The Conversation“.
Nepaisant to, „Al-Ahram“, atkartodamas sausio 28 d. H. Mubarako garsiąją vidurnakčio kalbą tautai, kitą dieną išspausdino straipsnį, kuriame pateikta „sąmokslą“ įrodanti informacija. Publikacijos turinys ir jos pasirodymo laikas pasirinkti neatsitiktinai, o siekiant sumenkinti visuomenės palaikymą protestuotojams, aiškinant, kad jie į gatves išėjo ne siekdami gerovės Egiptui, o pakurstyti ir finansuoti savo interesus ginančių JAV.
Įtaka neslopsta
Net ir H. Mubarakui atsistatydinus, „WikiLeaks“ ir Rusijos žiniasklaidos įtaka Egipte vykstančioms viešosioms diskusijoms nemažėja, rašo „The Conversation“.
Sunku rasti nešališką statistinę informaciją, tačiau neseniai pasirodęs tyrimas rodo, kad srautas į RT tinklalapį lenkia konkuruojančias naujienų agentūras, tokias kaip „Al-Jazeera“, „Al-Arabiya“ ar JAV remiamą „Al-Hurra“.
Nuo tada kai 2016 m. balandį „Bawaba Al-Ahram“ paskelbė pirmąją „Sputnik“ pateiktą istoriją, tinklalapyje pasirodė jau beveik 700 Rusijos valdžios ruporo straipsnių, kur kas daugiau nei kitose su šia agentūra bendradarbiaujančiose žiniasklaidos priemonėse.
Šie straipsniai dažnai palaiko Rusijos peršamą naratyvą, neva ji laiminti karą su terorizmu ir nestabilumą propaguojančiomis jėgomis regione, rašo „The Conversation“.
Prezidentui Abdeliui-Fattah el-Sisi laimėjus teisę likti šalies vadovo poste iki 2034 m., panašu, kad Egipto politika linksta link diktatūros, o atsižvelgiant į vyraujančią Rusijos kontroliuojamą informaciją, tai gali reikšti, kad šalis kartu su Sirija, Libija, JAE, Saudo Arabija ir kt. vis labiau pasiduoda geopolitinei Rusijos ir Kinijos įtakai ir vis labiau tolsta nuo Tahriro aikštėje gimusios demokratizacijos vilties.
